Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-15 · Byla Nr. N-438-3130-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
N-438-3130-11
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00334-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N438-3130/2011Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00334-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 50.21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. nutarimu pripažino E. L. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnyje („Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad E. L. 2010 m. gegužės 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja A. V. byloje davė melagingus parodymus – nurodė, jog A. V. 2010 m. balandžio 5 d., 10.40 val., įsėdo į automobilį pakeisti muzikos disko ir tada policininkai pribėgę prie jo, automobilis stovėjo, nevažiavo, net nebuvo užvestas, niekas nebandė su juo važiuoti, nes Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo nustatyta, kad nurodytu laiku A. V. vairavo automobilį.

Šalies argumentai

Nesutikdama su Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu, E. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisme davė teisingus parodymus. Pažymi, kad policijos pareigūnai, sulaikydami A. V. pažeidė Poliicjos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas. Teigia, kad policijos pareigūnai iš keršto nepagrįstai apkaltino A. V..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog E. L. kaltė, padarius ATPK 187² straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

ATPK 187² straipsnis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje. E. L. jai inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog apylinkės teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta, o nutarimas išsamiai motyvuotas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kurią išanalizavus kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog E. L. parodymų melagingumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria atmestas A. V. apeliacinis skundas. Apeliantė apeliaciniame skunde išsako abejones policijos pareigūnų parodymais, tačiau nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų A. U. ir V. K. tarnybiniais pranešimais bei parodymais teismo posėdžio metu, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, administracinio teisės pažeidimo dieną A. V. jie matė pirmą kartą (b. l. 6–7). Kadangi policijos pareigūnų nešališkumas ir jų duotų parodymų teisingumas jau buvo įvertintas, todėl teisėjų kolegija iš naujo nebevertina šių liudytojų parodymų teisingumo. Taip pat pažymėtina, kad ir pati apeliantė nepateikė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kad policijos pareigūnai A. U. ir V. K. buvo suinteresuoti neteisingai apkaltinti A. V..

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Romanas Klišauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė