- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-2624-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica dvaras“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica dvaras“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-660/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eldra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltica dvaras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-5) ir prašė priteisti iš atsakovės 24200,00 Lt įsiskolinimą, 3581,29 Lt palūkanų, 8,66 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010 m. spalio 20 d. sudarė Paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti projektą (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už projekto parengimą sumokėti. Šalys 2010 m. lapkričio 12 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovė patvirtino, kad pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir terminų neturi. Sutarties 3 straipsnio 1.1. – 1.3. punktuose atsakovė įsipareigojo sumokėti 6000 Lt plius PVM per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo, tokią pat sumą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto perdavimo atsakovei dienos, taip pat sumokėti 20000 Lt plius PVM per 10 darbo dienų nuo ministro įsakymo skirti paramą projektui paskelbimo dienos. 2011 m. balandžio 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-315 atsakovei skirtas 1726400 Lt finansavimas. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė yra sumokėjusi 12000 Lt vietoje 32000 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 98-101) ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 24200,00 Lt skolos, 3581,29 Lt palūkanų, 8,66 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27781,29 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 417,00 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 29,75 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal sutarties 3 straipsnio 1.1-1.3, 4 punktus turėjo sumokėti ieškovei 32000 Lt ir PVM už suteiktas paslaugas. Ieškovė pateikė projektą, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdama 12000 Lt be PVM., liko skolinga 24200,00 Lt su PVM (20000,00 Lt be PVM). Atsakovės argumentus, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų teikti administravimo paslaugas (nepateikė NMA reikalaujamų dokumentų, neatsakė į jų raštus) atmetė kaip teisiškai nereikšmingus, kadangi nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ieškovės reikalavimu priteisti skolą už projekto rengimo paslaugas, kurios atliktos tinkamai, perduotos atsakovei ir atsakovės projektui buvo paskirtas finansavimas – tai sudaro pagrindą ieškovei iš atsakovės reikalauti 20000,00 Lt ir PVM, kaip numatyta sutarties 1.3 punkte. Dėl palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovei prievolė mokėti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanas dėl laiku nesumokėtos 7000 Lt plius PVM sumos atsirado 2010 m. I pusmetį. Apskaičiuojant palūkanas, kurias atsakovė privalo sumokėti ieškovei pagal Prevencijos įstatymo nuostatas, taikytina paskutinė vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, paskelbta prieš 2010 m. sausio 1 d.: Lietuvos bankas 2010 m. II pusmetį paskutinį kartą vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą paskelbė 2010 m. gruodžio 31 d., kuri sudarė 1,05 %, todėl vadovaujantis Prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovės priteistinos 8,05 % dydžio palūkanos. Ieškinio pateikimo dienai nuo nesumokėtos 24200,00 Lt su PVM sumos skolos mokėtinos 3581,29 Lt palūkanos (24200,00 Lt x 0,0220547 proc. x 671 d.). Ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2012 m. I pusmetį, todėl apskaičiuojant palūkanas, kurias atsakovė privalo sumokėti ieškovei, taikytina paskutinė vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, paskelbta iki 2012 m. sausio 1 d.: Lietuvos bankas 2011 m. II pusmetį paskutinį kartą vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą paskelbė 2011 m. gruodžio 30 d., kuri sudarė 1,66 %, todėl vadovaujantis Prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovės priteistinos 8,66 % dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė (b. l. 104-107) prašo panaikinti sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį, nes neišsiaiškino ginčo sutarties turinio ir tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį, dėl ko netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Ginčo sutartimi šalys susitarė tiek dėl projekto parengimo, tiek dėl projekto administravimo paslaugų suteikimo už 32000 Lt sumą. Toks susitarimas detalizuotas sutarties priede Nr. 1. Buvo susitarta, kad už parengtą kiekvieną mokėjimo prašymą atsakovė ieškovei papildomai mokės po 3500 Lt, kadangi sutarties pasirašymo dienai nebuvo žinomas tikslus mokėjimo prašymų skaičius; Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 punktą, nes sutarties sąlygas aiškino ieškovės naudai. Tuo tarpu visos ginčo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovės naudai, kadangi sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktą sutarties projektą. Sutarties 1.3. punkte nustatyta bendra sutarties kaina ir jos apmokėjimo sąlygos, tačiau ne projekto parengimo įkainiai. Todėl sutarties 1.3. punktas nustatė sąlygą paskutiniam avansiniam mokėjimui už visas ieškovės teiktinas paslaugas, įskaitant projekto vykdymo administravimą. Kitoks šio punkto aiškinimas neatitiktų tikrosios šalių valios;Nors atsakovei atsirado pareiga mokėti 20000 Lt avansinį mokėjimą, tai savaime nepatvirtina, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai visai sutarties vertei. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, t. y. neteikė projekto įgyvendinimo administravimo paslaugų. To bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati ieškovė. Tai ne tik stabdė, bet ir kėlė grėsmę projekto įgyvendinimui, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius. Ieškovė nereagavo į atsakovės jai dėl to teiktas pretenzijas. Dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų atsakovė buvo priversta nutraukti sutartį su ieškove ir pasirašyti naują sutartį su trečiąja šalimi. Dėl nurodyto atsakovei neatsirado pareiga mokėti likusios sutarties kainos (20000 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-114) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutarties sąlygos yra visiškai aiškios ir atitinkančios tikruosius šalių ketinimus. Sutartyje nustatyta konkreti 20000 Lt plius PVM mokėjimo sąlyga (ministro įsakymo skirti paramą projektui priėmimas) ir konkretus mokėjimo terminas (per 10 darbo dienų nu ministro įsakymo paskelbimo), todėl tikrųjų šalių ketinimų ir sutarties sąlygų aiškinimo problema apskritai nekyla. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2011 m. balandžio 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-315 buvo patvirtintas projektų sąrašas, tame tarpe ir atsakovės projektas, kuriems skiriama parama, ir atsakovei skirtas 1726400 Lt finansavimas. Taigi įvyko sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte numatyta pareigos sumokėti 20000 Lt plius PVM sumą sąlyga. Kadangi rangovui net ir perdavus atliktą projektą nėra aišku, ar užsakovas gaus paramą, buvo susitarta, kad atsakovė atlygina ieškovei jos patirtas projekto rengimo išlaidas (6000 Lt plius PVM), o likusią už projekto parengimo sumą (20000 Lt plius PVM) sumoka tik jei ministro įsakymu projektui skiriama parama. Taigi ši atidedamoji sąlyga iš esmės turėtų būti vertinama kaip sėkmės mokestis. Tokia projekto parengimo kaina, jos apmokėjimo tvarka ir sąlygos atitinka verslo praktiką šioje srityje, protingumo kriterijus, yra logiška, sąžininga ir teisinga, nepažeidžianti nė vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, nesuteikianti kuriai nors vienai šaliai nepagrįsto pranašumo. Sutarties 1.4. punkte nurodyta ne tik minėtų 32000 Lt plius PVM sumokėjimo tvarka ir terminai, bet taip pat nustatyta, kad apeliantė sumoka po 3500 Lt sumą plius PVM už projekto administravimo laikotarpiu parengtą kiekvieną mokėjimo prašymą per 5 darbo dienas nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Aplinkybė, kad po sutarties ir projekto parengimo bei perdavimo apeliantei atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte buvo pakartotinai nurodyta, jog atsakovė sutinka su visais mokėjimo įsipareigojimais, numatytais sutarties 3 straipsnio 1.2. ir 1.3. punktuose, turėtų būti aiškinama kaip patvirtinanti šiuose punktuose numatytą susitarimą dėl apmokėjimo už projekto parengimą tvarkos ir terminų. Projekte nėra kalbama apie projekto administravimą, jame sprendžiami tik projekto parengimo termino ir galutinio atsiskaitymo klausimai. Visos sutarties sąlygos šalių buvo aptartos individualiai, todėl apeliantės argumentas, kad sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės projektą nepagrįsta bei neįrodyta jokiais įrodymais. Abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl nėra teisinio pagrindo vieną iš šalių laikyti silpnesne.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti skolą pagal 2010-10-20 tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį Nr. PF-302552580-10.01 (toliau Sutartis). Pagal Sutarties 1 straipsnio 1.1 punktą, ieškovė įsipareigojo parengti projektą (duomenys neskelbtini), o pagal 1.2 punktą įsipareigojo teikti šio projekto administravimo paslaugas. Kolegija sutinka su apeliantu, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta, kuomet kilus ginčui dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, teismas šio klausimo nesprendė ir bylai reikšmingų aplinkybių netyrė bei dėl jų skundžiamame teismo sprendime nepasisakė (CPK 265 str., 270 str. 4 d. 3 p.).
Apeliantas jau pareikšdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo kėlė klausimą dėl Sutarties sąlygų, reglamentuojančių paslaugų turinį bei mokėjimus ir atsiskaitymus aiškinimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo Sutartį aiškinti pagal CK 6.193 straipsnyje nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į iš sutarties kylančių prievolinių teisinių santykių turinį, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, taip pat jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kolegija sprendžia, kad tik išaiškinus sutarties sąlygas galima būtų spręsti už kokios apimties paslaugų suteikimą buvo numatytas apmokėjimas pagal Sutarties 3 straipsnio 1.1 – 1.4 punktus, kadangi sutarčių aiškinimo taisyklės pirmiausia įtvirtina subjektyvaus sutarties aiškinimo metodą, įpareigojantį aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A.D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-288/2010). Ieškovė, pareikšdama ieškinį nepateikė teismui Sutarties 1 straipsnio 3 punkte nurodyto jos neatskiriamo Priedo Nr. 1 – techninės užduoties, kuriame nurodyta abiejų paslaugų – projekto parengimo ir projekto administravimo paslaugoms keliami bendrieji, techniniai bei kiti reikalavimai. Šio priedo 3.1.1 – 3.1.7 punktuose nurodyti reikalavimai taikomi projekto rengimo paslaugoms, o 3.2.1 – 3.2.9 punktuose reikalavimai administravimo paslaugoms. Ieškovės paaiškinimai, kad Sutarties Priedo Nr. 1 nuostatos išeina už ieškinio ribų (b.l. 90) yra nepagrįsta, nes Sutartis turi būti aiškinama jos visų sąlygų visumos prasme. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Priedo Nr. 1 3 straipsnio 3.2 punkte nurodytos administravimo paslaugos susideda ne tik iš mokėjimo prašymų parengimo, kurių apmokėjimas numatytas Sutarties 3 straipsnio 1.4 punkte. Atsakovas Sutartį aiškina taip, kad jų apmokėjimas apima Sutarties 3 straipsnio 1.1 – 1.3 punktų mokėjimus, o bylos duomenimis ieškovė neneigė, kad administravimo paslaugų neteikė, todėl teismas neišnagrinėjęs teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl apmokėjimo už visas paslaugas, negalėjo teisingai išspręsti šalių ginčo dėl skolos dydžio.
Sutarties 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apmokama tik už tinkamai suteiktas paslaugas. Kaip minėta, reikalavimai taikomi projekto rengimo paslaugoms buvimo numatyti Priedo Nr. 1 3.1.1 – 3.1.7 punktuose, o reikalavimai administravimo paslaugoms - 3.2.1 – 3.2.9 punktuose. Apeliantas savo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo grindė, o taip pat bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad ieškovė neatliko visų projekto rengimo paslaugų (b.l. 91) ir vien ministro įsakymo priėmimas nesuteikė teisės jam gauti pinigų. Nurodė, kad po įsakymo priėmimo agentūra atsiuntė atsakovei dar 5 raštus dėl trūkstamų dokumentų pateikimo (b.l. 91), tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl šių atsakovės paaiškinimų ir jos pateiktų atsikirtimą pagrindžiančių įrodymų, pvz. 2011-06-06, 2011-06-14 ir 2011-07-22 raštų ir kt. nepasisakė, nes jų turinio netyrė ir nevertino. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs tik Sutarties sąlygose nurodytus mokėjimo terminus, nenurodęs kodėl atmeta atsakovės pateiktus paaiškinimus ir kitus įrodymus, be pagrindo sutikęs su ieškove, kad bylos teisingam išnagrinėjimui nėra reikšmingas Sutarties neatskiriamas Priedas Nr. 1, pvz. kurio 3.1.7 punkte nurodytos paslaugos, susijusios su projekto rengimu, kuomet ieškovė turėjo rengti raštus/informaciją ne tik projekto parengimui, bet ir tiesiogiai bendrauti su NMA dėl iškilusių klausimų neaiškumų. Šiuo aspektu atsakovė pateikė 2010-12-28 NMA užklausimą dėl papildomų dokumentų pateikimo, todėl buvo būtina išsiaiškinti ar tai nebuvo susiję su parengto projekto trūkumais. 2010-11-12 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu atsakovė priėmė projekto parengimo paslaugas, tačiau šios paslaugos nėra detalizuotos, o kaip jau minėta pirmiau, pagal Sutarties priedo 3 straipsnį jos susideda iš 3.1.1 – 3.1.7 punktuose nurodytų paslaugų, todėl paneigti ar patvirtinti atsakovės atsikirtimus, jog ji priėmė tik dalį projekto rengimo paslaugų ir tik dėl jų kokybės neturi pretenzijų, buvo būtina ištirti ir įvertinti visų projekto rengimo paslaugų turinį ir apimtį bei jų atlikimą patvirtinančius duomenis. Atsakovės atstovas paaiškino, kad Sutartį su ieškove nutraukė 2011-06-06 (b.l. 62), tačiau kieno iniciatyva ji buvo nutraukta ir kokiu pagrindu, byloje duomenų nėra ir šios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių tinkamą vykdymą (CK 6.200 str.) bei sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 177–185 straipsniuose, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui yra būtina ne tik išklausyti sutarties šalių paaiškinimus dėl Sutarties sąlygų turinio, bet ir surinkti bei ištirti papildomus įrodymus dėl jos tinkamo vykdymo, tai yra bylą išnagrinėti iš naujo visa apimtimi, todėl galutinis sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.