Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-02 · Civilinė byla Nr. e2A-827-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
e2A-827-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18966-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
E. P.
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Trečiasis asmuo
DNSB Vasario
Kategorijos
  • 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-827-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18966-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei E. P. dėl įpareigojimo įleisti į patalpas ir sudaryti galimybes atlikti darbus, trečiasis asmuo DNSB Vasario 16-osios bendrija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę E. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsileisti DNSB Vasario 16-osios bendrijos pirmininką V. M. ir ieškovės pasitelktą rangovą į atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas atlikti namo šalto ir karšto vandens cirkuliacinio vandens bei kanalizacijos vamzdynų keitimo darbus. Ieškovė nurodė, kad teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 3 d. atlikusi namo apžiūrą nustatė, jog minėto namo trečios laiptinės bendrojo naudojimo inžinerinė sistema – vamzdynai neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo DNSB Vasario 16-osios bendrija valdybos posėdyje nusprendė etapais keisti visus vienoje vertikalėje esančius šilto, karšto vandens ir kanalizacijos namo vamzdynus, atsižvelgiant į jų avarinę būklę. Ieškovės teigimu, vamzdyno keitimo darbai nebuvo iki galo atlikti, kadangi atsakovė nesudarė galimybių ieškovei patekti į jos valdomas patalpas. Atsakovė E. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovę įsileisti į jai priklausančias patalpas trečiojo asmens pirmininką V. M., kadangi ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti apginti galimai pažeistą trečiojo asmens teisę. Pažymėjo, kad sutinka, jog jos bute būtų atliekami namo vamzdynų keitimo darbai, tačiau darbų eiga, trukmė ir apimtys turi būti su ja suderinti bei buto patalpų būklė po remonto neturi būti pablogėjusi. Atsakovės teigimu, įpareigojimas buto ar kitų patalpų savininkus leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute esančius bendrojo naudojimo įrenginius, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad buto savininkas privalo prisiimti padarytus remonto darbų nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsileisti DNSB Vasario 16-osios bendrijos pirmininką V. M. ir ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ pasitelktą rangovą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą ir sudaryti sąlygas atlikti namo šalto ir karšto vandens cirkuliacinio vandens bei kanalizacijos vamzdynų keitimo darbus.Teismas sprendė, kad būtinumą keisti ginčo namo vamzdynus patvirtina ieškovės pateiktas statinio apžiūros aktas. Apie planuojamus atlikti darbus, jų kainą ir atrinktą rangovą ieškovė informavo namo gyventojus bei derino su jais darbų atlikimo laikus. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų teismas nustatė, kad atsakovė atsisakė priimti ieškovės rangovus į jai priklausantį butą ir reikalavo pateikti įvairius dokumentus, susijusius su name vykdomais darbais. Teismas nurodė, kad ieškovė tiekia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, 2014 m. gegužės 30 d. sutarties su DNSB Vasario 16-osios bendrija pagrindu. Tokiu būdu ieškovę ir trečiąjį asmenį sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad V. M., būdamas bendrijos pirmininku, organizuoja namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, tame tarpe ir vamzdynų keitimo darbus, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti apginti galimai pažeistą trečiojo asmens teisę. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo rūpinasi namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, vamzdynų keitimo darbai apima abiejų šalių interesus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė dėl asmeninių priežasčių nenori įsileisti bendrijos pirmininko į jai priklausančias patalpas, savaime nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo. Be to, ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę patenkinti jos reikalavimus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, nepažeistų atsakovės interesų, bet priešingai, leistų greičiau įvykdyti teismo sprendimą.Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas užtikrinti, jog jos buto būklė po remonto būtų atkurta į pradinę padėtį, yra susijęs su nuostolių atlyginimu. Kadangi atsakovė prašo įpareigoti ieškovę atlyginti žalą, kuri galimai kils ateityje, atsakovės prašymas atlyginti žalą, kuri dar faktiškai nėra kilusi, bet galimai kils ateityje, yra nepagrįstas, juolab, kad už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą yra atsakingi butų savininkai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė E. P. apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota į jai nuosavybės teise priklausantį butą įleisti DNSB Vasario 16-osios bendrijos pirmininką V. M.; pakeisti likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, nurodant, kad atsakovė į jai priklausantį butą įpareigojama įleisti ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ pasitelktą rangovą po to kai ieškovė su atsakove suderins darbų atlikimo laiką ir šių darbų padarinių šalinimą atsakovės bute. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Su ieškiniu į bylą buvo pateiktas ieškovės parengtas 2014 m. spalio 3 d. statinio apžiūros aktas, iš kurio turinio neaišku, kokioje namo vietoje konkrečiai buvo atliekama apžiūra ir kaip akte užfiksuoti defektai susiję su namo trečia laiptine, kurios trečiame aukšte gyvena atsakovė. Be to, akte nenurodoma, kad nustatyti namo vandens ir nuotekų vamzdynų defektai atitinka avarinės būklės požymius, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu būdu informavo trečiąjį asmenį apie nustatytus defektus, o šis priėmė atitinkamą sprendimą dėl jų šalinimo pagal ieškovės rangovų parengtas darbų sąmatas. Ieškovė pateikė trečiojo asmens valdybos pirmininko parengtą 2014 m. lapkričio 20 d. raštą dėl darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, kuriame nurodoma, kad trečiojo asmens valdyba neprieštarauja tam, kad būtų atliekami vamzdynų keitimo darbai bei nurodė, kad valdyba sutinka, jog minėti darbai būtų apmokėti iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos. Tačiau nurodytas raštas savaime nepatvirtina, kad ieškovė pateikė valdybai svarstyti rangovų parengtą darbų atlikimo sąmatą, nes valdybos pirmininko parengtas raštas nėra valdybos sprendimas ir nepatvirtina fakto, kad įvyko valdybos posėdis, kuriame ieškovės siūlymas buvo svarstomas bei dėl jo priimtas teisėtas valdybos sprendimas.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pirmininkas V. M. turi būti įleistas į atsakovės butą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog trečiojo asmens pirmininkas turi konkrečius valdybos įgaliojimus organizuoti namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų priežiūrą, remonto darbų kontrolę. Bendrijos pirmininkas asmeniškai nevykdo namo administravimo ir priežiūros funkcijų. Sutarties pagrindu ieškovė pati įsipareigojo organizuoti pasitelktų rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kokybės kontrolę, pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą bei numatomą jų sąmatinę vertę. Be to, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti apginti DNSB pirmininko galimai pažeistos teisės, kadangi trečiasis asmuo nereiškė teismui jokių savarankiškų reikalavimų.Teismas netinkamai pritaikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata už atstatomuosius darbus įrodo aplinkybę, kad preliminariais paskaičiavimais atsakovės turtui bus padaryta 448,99 Eur žala. Atsakovės bute planuojamų atlikti remonto darbų padarinių šalinimas atsakovės sąskaita neatitinka egzistuojančio teisinio reglamentavimo, nustatančio, jog namo bendrojo naudojimo objektų savininkai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams prižiūrėti. Todėl atsakovės bute atliekami remonto darbai, įskaitant ir buto apdailos atstatymą, turi būti apmokėti iš namo bendraturčių sukauptų lėšų fondo.Ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo atsakovės E. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Bendrijos pirmininkas turi teisę įvertinti darbų atlikimą, dalyvauti priimant darbus. Taigi ieškovės prašymas sudaryti sąlygas esant poreikiui bendrijos pirmininkui patekti į patalpas, tikslu prižiūrėti ir įvertinti būsimus darbus, yra visiškai pagrįstas.Darbai, kurių atlikimo reikalauja atsakovė, yra susiję su jos asmenine nuosavybe. Be to, įstatymas savininkui numato pareigą neuždaryti nuotakyno konstrukcijos. Būklės aktą surašęs inžinierius nustatė, kad atsakovės buto santechniniame mazge yra įrengta gipso kartono pertvara, kurią reikia išmontuoti, kad būtų galima techniškai pakeisti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų stovus bei išardyti papildomai įrengtą betono išlyginamąjį sluoksnį. Taigi nei ieškovė, nei bendrija nėra atsakingi už atsakovės buto atstatymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl skundo argumentų, susijusių su būtinumu atlikti vamzdyno keitimo darbus

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsakovės iš esmės teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog laiptinėje, kurioje yra jos butas, yra būtini vamzdyno keitimo darbai. Atsakovės nuomone, byloje esantys dokumentai taip pat nepatvirtina, kad trečiojo asmens DNSB Vasario 16-osios bendrijos sprendimai dėl ginčo darbų atlikimo buvo priimti laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas taipogi negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sutiko su dalimi ieškinio reikalavimų, t. y. sutiko įsileisti į jai priklausančias patalpas ieškovės pasitelktą rangovą su sąlyga, kad atsakovės buto būklė po remonto darbų bus atkurta į pradinę padėtį, tačiau nesutiko su bendrijos pirmininko patekimu į butą. Taigi, atsakovė pirmosios instancijos teisme iš esmės neprieštaravo, kad būtų atliekami vamzdyno keitimo darbai, nekėlė klausimo dėl jų reikalingumo ar teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su daugiabučio namo vamzdyno keitimo darbų būtinumu bei DNSB Vasario 16-osios bendrijos sprendimų teisėtumu negali būti vertinami apeliacine tvarka.Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai – skundo dalykas yra susijęs tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria leista bendrijos pirmininkui patekti į atsakovės butą, taip pat kvestionuojama teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovės buto vidaus apdailos darbų išlaidas po vamzdyno keitimo darbų atlikimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas taipogi neturi pagrindo vertinti apeliantės nurodytų argumentų dėl vamzdyno keitimo darbų būtinumo ir bendrijos sprendimų teisėtumo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1082-933/2016 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir konstatavo, kad DNSB Vasario 16-osios bendrijos priimti sprendimai, įskaitant ir sprendimą keisti daugiabučio namo vamzdynus, priimti teisėtai, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl įpareigojimo pašalinti darbų padarinius atsakovės bute

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos bute planuojamų atlikti remonto darbų padarinių šalinimas jos pačios sąskaita neatitinka teisinio reglamentavimo, nustatančio, jog namo bendrojo naudojimo objektų savininkai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams prižiūrėti. Todėl atsakovės bute atliekamas apdailos atstatymas turi būti apmokėtas iš namo bendraturčių sukauptų lėšų fondo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, atsakovės buto vonios kambaryje esanti gipso kartono pertvara ir visa vonios kambario apdaila nėra laikytinos daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas), vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, katilinės ir kt. Taigi į šį sąrašą nepatenkina vidinės (gipso kartono) pertvaros ar bet kokio pobūdžio buto viduje esanti apdaila. Nurodyti buto elementai laikytini daugiabučio namo savininko asmeninės nuosavybės teise valdomais objektais.Antra, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal teisinį reglamentavimą bendrijos sukauptos lėšos yra tikslinės, jos gali būti skiriamos tik daugiabučio namo administravimo ir bendrojo naudojimo objektų išlaidoms apmokėti. Įstatymas nenumato galimybės iš bendrijos sukauptų lėšų apmokėti daugiabučio namo savininkams asmeninės nuosavybės teise valdomų objektų atkūrimo išlaidas.Trečia, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad kiekvienas buto gyventojas turi pareigą neuždaryti vandentiekio, kanalizacijos mazgų vidinėse buto konstrukcijose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtinto statybos techninį reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 211 punkte nurodyta, kad pastato nuotekų šalintuvas yra inžinerinė sistema, susidedanti iš įlajų, nuotakyno ir, jei reikia, nuotekų kėlimo ir valymo įtaisų, surenkanti ir tekinanti nuotekas iki jų priimtuvo. Nuotakyną sudaro nuotakai, stovai, išvadai ir saugos bei priežiūros įtaisai. Pagal to paties reglamento 218 punktą, nuotakyno vamzdžiai neturi būti uždaryti pastato konstrukcijose; jie turi būti prieinami apžiūrai, priežiūrai, remontui. Taigi atsakovė, savo bute sumontuodama gipso kartono pertvarą, kurį apriboja galimybę ieškovės pasitelktiems rangovams atlikti vamzdyno keitimo darbus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pati prisiėmė riziką dėl žalos, kuri gali atsirasti ją demontuojant.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovę atlyginti jai gresiančią žalą dėl vamzdyno keitimo darbų, todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti keičiamas.

Dėl bendrijos pirmininko patekimo į atsakovės butą

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens DNSB Vasario 16-osios bendrijos pirmininkas V. M. turi būti įleistas į atsakovės butą. Jos teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog DNSB Vasario 16-osios bendrijos pirmininkas turi konkrečius valdybos įgaliojimus organizuoti namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų priežiūrą, remonto darbų kontrolę. Be to, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti apginti trečiojo asmens DNSB Vasario 16-osios bendrijos galimai pažeistos teisės, kadangi ji nereiškė teismui jokių savarankiškų reikalavimų.Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo pagrindą reikalauti apginti galimai pažeistą trečiojo asmens teisę, kadangi tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo rūpinasi namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, o vamzdynų keitimo darbai apima ne tik byloje dalyvaujančių asmenų interesus, bet ir visų namo gyventojų interesus, kuriems iš esmės atstovauja daugiabučio namo bendrijos pirmininkas.Pažymėtina, kad ieškovė tiekia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams 2014 m. gegužės 30 d. sutarties su DNSB Vasario 16-osios bendrija pagrindu. Pagal šios sutarties turinį, negalima teigti, kad trečiasis asmuo perdavė visą vamzdyno keitimo organizavimo ir kontrolės funkciją ieškovei, todėl bendrijos pirmininko patekimas į atsakovės butą pagrįstai skundžiamu sprendimu pripažintas tikslingu.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius