Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis šiomis aplinkybėmis:

jis ne vėliau kaip 2023 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje, iš ten stovinčio vaikiško vežimėlio pagrobė piniginę bei iš jos išėmė jam svetimą, O. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašytu PIN kodu, taip neteisėtai įgydamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis ir laikė juos su savimi tikslu juos neteisėtai panaudoti, kuomet 2023 m. vasario 14 d. adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate atliko finansines operacijas, t. y. įdėjęs svetimą mokėjimo kortelę – O. T. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomatą ir 2023 m. vasario 14 d. 21.11.11 val. suvedęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, patikrino O. T. sąskaitos likutį bei 21.11.38 val. atliko pinigų išgryninimo operaciją, kurios metu iš O. T. AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 60 eurų, po to mokėjimo kortelę įdėjo atgal į vežimėlį, taip neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltę pripažino ir parodė, kad išeidamas iš namų, bendro naudojimosi patalpoje stovinčiame vaikiškame vežimėlyje pamatė juodą maišelį, kuriame buvo piniginė. Joje rado banko kortelę su PIN kodu. Nuėjo į bankomatą, išgrynino pinigus, piniginę grąžino atgal. Tai buvo 2023 m. vasario 14 d. Pinigus išgrynino tą pačią dieną, kai paėmė piniginę. Išgrynino bankomate 60 eurų ir piniginę grąžino į vietą. Žalos neatlygino, nes norėjo iš karto atlyginti visą žalą. Negali atsakyti, kodėl iki šiol neatlygino žalos. Buvo labai gėda. Labai blogai padarė. Pats yra tėvas, žino, kad pinigai daug reiškia. Labai atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji O. T. teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad palaiko savo ieškinį. Kai policijoje jos klausė, kiek piniginėje buvo pinigų ir kiek nuėmė, ji nurodė, kad neatsimena, kiek tiksliai buvo grynųjų pinigų. Neprieštarauja dėl 60 eurų atlyginimo. Jai padaryta turtinė žala 60 eurų. Taip pat jai buvo padaryta 1000 eurų moralinė žala. Iš pradžių manė, kad paėmė vyras piniginę, ieškojo jos, tuomet naktį skambino į policiją, ilgai laukė, kol atvyks. Jai gaila kaltinamojo, todėl prašo stipriai jo nebausti. Jei kaltinamasis būtų atėjęs ir atsiprašęs, būtų nesikreipusi į policiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. G. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. G. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprato įtarimo esmę ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Nėra teistas, yra dirbantis, gyvena kartu su šeima, t. y. žmona ir dviem vaikais bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įskaitoje pas psichiatrą, narkologą įrašytas nėra. O. T. pažįsta tik iš matymo. Kiek įtariamajam žinoma, ji neseniai persikraustė gyventi į jų namą. Ji gyvena su vyru ir su vaiku. Namo bendro naudojimo koridoriuje šalia vienas kito statosi vaikiškus vežimėlius. 2023 m. vasario 14 d, apie 21.00 val., įtariamasis nutarė nueiti į svečius pas savo tėvus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo koridoriuje, pirmame namo aukšte, prie pagrindinių durų, pamatė vaikišką vežimėlį, o prie jo apačioje – gulintį juodos spalvos maišelį. Nutarė patikrinti, kas guli maišelyje. Atidaręs maišelį pamatė jame piniginę, atrodo – juodos spalvos. Paėmė piniginę, atidarė ją ir pamatė joje daug įvairių kortelių. Matė, kad ant kortelių yra užrašytas O. T. vardas, pavardė, taip pat piniginėje pamatė šalia banko kortelės ant lapuko užrašytą PIN kodą. Tai buvo „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Nutarė paimti banko kortelę ir bankomate išgryninti pinigus. Nežino, kodėl nenunešė O. piniginės, tiksliai atsakyti negali. Tiesiog tuo momentu reikėjo pinigų. Jis nutarė „IKI“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ten esančiame „Swedbank“ bankomate išgryninti pinigus. Nuėjo iki bankomato, įkišo kortelę į bankomatą ir suvedė PIN kodą, kuris buvo užrašytas ant lapuko. Šiuo metu PIN kodo neatsimena. Iš pradžių patikrino likutį, pamatė, kad kortelėje buvo 60 eurų, todėl juos ir išgrynino. Po to ištraukė iš bankomato kortelę, įdėjo ją atgal į piniginę ir nunešė piniginę, padėjo toje pačioje vietoje, kurioje ir rado ją, t. y. prie vežimėlio. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pageidauja atlyginti nukentėjusiajai 60 eurų (b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. G. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę suprato ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Jau yra davęs parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, savo pirminių parodymų pakeisti nenori. Pripažįsta, kad pasinaudojo O. T. „Swedbank“ banko kortele, labai dėl to gailisi. Iki šiol nėra atsiprašęs nukentėjusiosios, norėjo padaryti tai vėliau, po to, kai nukentėjusioji pateiks civilinį ieškinį. Norėjo atsiprašyti ir kartu paduoti jai 60 eurų, kuriuos nuėmė iš jos kortelės. Susipažino su nukentėjusios pateikto civilinio ieškinio suma, ta yra 1100 eurų, pageidauja nukentėjusiajai apmokėti nurodytą sumą iki 2023 m. birželio 10 d. Apie apmokėjimą praneš ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai ir pateiks išrašą (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. T. parodė, kad gyvena su vyru G. Ž. ir kūdikiu adresu, nurodytu asmens duomenų pažymoje. Gyvena 5 aukštų daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukšte. Su vaiku dienos metu liudytoja mėgsta išeiti pasivaikščioti, pavežioti jį vežimėliu. Tai daro beveik kasdien. Vakar, t. y. 2023 m. vasario 14 d., buvo su vaiku kieme, pasivaikščiojo ir apie 13.20 val. grįžo namo. Kadangi vaikas buvo neramus, liudytoja paėmė jį iš vežimėlio ir nusinešė į namus, o vežimėlį paliko laiptinės pirmajame aukšte, prie laiptų. Vežimėlį liudytoja ten palieka nuolatos, nes jį užnešti į antrą aukštą yra sunku. Kadangi laiptinė rakinama, niekada nekilo mintis, kad palikti vežimą laiptinėje būtų nesaugu. Grįždama namo su vaiku, per skubėjimą vežimėlio lopšio apmušale pamiršo savo piniginę, kurioje buvo jos „Swedbank“ banko kortelė, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi banko kortelę turi neseniai, piniginėje prie banko kortelės turėjo lapelį, ant kurio buvo užrašytas jos banko kortelės PIN kodas. Jos piniginę sudarė trys dalys, kurias buvo galima atsegti ir nešiotis atskirai. Viename piniginės skyriuje laikė banko korteles, kitas korteles, leidimą gyventi. Kitame skyriuje laikė nuolaidų korteles, truputį grynųjų pinigų – apie 15 eurų kupiūromis. Kokiomis – nepamena, taip pat 6 eurus monetomis, kokiomis – šiuo metu taip pat nepamena. Maždaug apie 21.15 val. telefono aplikacijoje liudytoja pamatė, kad nuo jos „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaityti pinigai, 60 eurų, pinigai nuimti bankomate adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pati pinigų nenuiminėjo, paklausė, ar tai galėjo padaryti jos vyras, jis atsakė, kad pinigų taip pat nenuiminėjo. Tuomet liudytoja pradėjo ieškoti savo piniginės ir prisiminė, kad paliko ją vaiko vežime, pirmajame namo aukšte, bendrojo naudojimo koridoriuje. Vyras iškart nubėgo prie bankomato, nes manė, kad dar ras asmenį, nuėmusį pinigus, prie parduotuvės, nes jie gyvena visai netoli (duomenys neskelbtini), tačiau prie parduotuvės buvo tuščia. Tuomet grįždamas namo vyras patikrino vežimėlį, kuris buvo laiptinėje, jame kiek giliau į pamušalą rado užkištą vieną liudytojos piniginės skyrių, kuriame buvo jai priklausanti „Swedbank“ banko kortelė bei kitos kortelės, jos leidimas gyventi Lietuvoje. Tačiau lopšyje nebuvo kitos piniginės dalies, kurioje buvo grynieji bei nuolaidų kortelės. Kas galėjo paimti jos banko kortelę ir ja pasinaudoti, negali pasakyti, nes nieko neįtaria. Laiptinė, kurioje buvo paliktas vežimėlis, rakinama magnetiniu raktu. Nors liudytoja nežino, kas galėjo paimti jos banko kortelę ir ja pasinaudoti bankomate, įtaria, kad tai galėjo būti kažkas iš kaimynų, nes kortelė buvo grąžinta atgal į lopšį. Laiptinės aikštelė vaizdo kameromis, liudytojos žiniomis, nefilmuojama. Liudytoja nori pridurti, kad iš karto po įvykio užblokavo savo banko kortelę, tačiau sąskaita liko ta pati, kadangi šiuo metu banko kortelė yra jos žinioje, sąskaitos neužblokavo. Kai paaiškės nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo, liudytoja pageidaus reikšti civilinį ieškinį, nes jai padaryta turtinė 60 eurų žala (b. l. 15-16).

2023 m. birželio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2023 m. kovo 1 d. banko „Swedbank“ atsakymas į paklausimą dėl prisijungimų naudojantis „Swedbank“ interneto banku sąrašas ir minėta mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 15 d. (b. l. 40-46).

2023 m. birželio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus pateiktą „Swedbank“ mokėjimo kortelės (duomenys neskelbtini) operacijų sąrašą nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 15 d., nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. apie 21.11.11 val., bankomate (Terminalas: (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini) (Operacijos vietos pavadinimas: (duomenys neskelbtini)), buvo patikrintas kortelės (duomenys neskelbtini) balansas ir iš kortelės išgryninta 60 eurų. Mokėjimo kortelė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48).

AB „Swedbank“ 2023 m. kovo 10 d. raštu Nr. SR-EP-23-246 pateikė 2023 m. vasario 14 d. asmens, atlikusio operacijas Banko bankomate (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuotraukas (fotografijos titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija (kortelės įdėjimas (CARDIN), išdavimas (CARDOUT) ir paėmimas (CARDTKN), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai)) (b. l. 51-57).

2023 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05867-23, apklausos metu įtariamasis A. G. susipažino su nukentėjusiosios O. T. civiliniu ieškiniu ir nurodė, kad iki 2023 m. birželio 10 d. atlygins nukentėjusiajai žalą. 2023 m. birželio 13 d. susisiekus telefonu su O. T., moteris nurodė, kad A. G. neatlygino jai žalos ir po įvykio neatsiprašė (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. G. pagrobimo būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. T. su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (PIN kodu). A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad namo laiptinėje, bendrojo naudojimo patalpose pastebėjo vaikišką vežimėlį su jo apačioje paliktu juodu maišeliu, kuriame buvo piniginė. Patikrinęs piniginę joje rado banko kortelę su šalia esančiu lapeliu su PIN kodu. Trūko pinigų, todėl paėmė kortelę su PIN kodu, ketindamas ją panaudoti.

Tokiomis aplinkybėmis jis mokėjimo kortelę paėmė ir laikė be nukentėjusiosios žinios ir leidimo. Kaltinamojo parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuosekliai patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusioji O. T. nurodė, jog mokėjimo kortelės pasigedo tik tuomet, kai telefono aplikacijoje pamatė, kad nuo jos SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaityti pinigai – 60 eurų. Tuomet prisiminė, kad vaikiškame vežimėlyje, kuris stovėjo rakinamos laiptinės pirmame aukšte, lopšio apmušale paliko savo piniginę, kurioje buvo jos minėta banko kortelė ir lapelis su PIN kodu, nes kortelė dar buvo nauja. Bankomato vaizdo kameros nuotraukose aiškiai užfiksuotas kaltinamasis, disponuojantis AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bylai aktualiu laiku. A. G. nepaneigė, kad bankomato apsaugos kamerų darytose ir tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas jis. Tokiu būdu objektyviai nustatyta, kad jis disponavo O. T. vardu išduota kortele. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamajam buvo visiškai aišku, jog jis neturi jokios teisės disponuoti svetima kortele. Kaltinamasis suvokė, jog slapta paimdamas ir laikydamas kito žmogaus vardu išduotą mokėjimo kortelę ir šios kortelės PIN kodą, veikia neteisėtai, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas ir laikymas, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę) bei svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą), juos panaudojo, neteisėtai inicijuodamas sąskaitos balanso peržiūrą ir grynųjų pinigų nuėmimo operaciją, kurių metu, melagingai identifikuodamas save kaip O. T., suklaidino elektroninę AB „Swedbank“ sistemą, ir iš O. T. sąskaitos išgrynino 60 Eur.

AB Swedbank pateikti O. T. sąskaitos prisijungimų naudojantis „Swedbank“ interneto banku sąrašas ir mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas patvirtina, jog su O. T. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 14 d. 21.11.11 val. suvedus kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, buvo patikrintas sąskaitos likutis, o 21.11.38 val. atlikta pinigų išgryninimo operacija, kurios metu iš O. T. AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 60 eurų. Nusikaltimų tyrimui aktualiu laiku bankomato vaizdo kamerų nuotraukose užfiksuotas A. G. Šių įrodymų turinys atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes

Kaip jau minėta, kaltinamajam buvo visiškai aišku, jog svetima banko kortele jis disponuoja neteisėtai, neturi jokio leidimo šios kortelės pagalba inicijuoti finansines operacijas ir paimti iš kito žmogaus sąskaitos lėšas. Inicijuodamas šias finansines operacijas, išgrynindamas kaltinime nurodytas sumą, jis neabejotinai suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. G. padaryta veika atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmių skyrimo

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos), į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas (b. l. 89), per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka, tris kartus už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus (duomenų apie baudų sumokėjimą nėra) bei vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (baudos sumokėtos) (b. l. 86-88). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose. Dirba (b. l. 84).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad asmuo dirba, augina du vaikus, teisiamas pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. G. paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį, skiriamą už apysunkius nusikaltimus. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kadangi padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrinta bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant, jog kaltinamasis dirba, bet turi finansinių sunkumų baudos sumokėjimui nustatytinas 6 mėnesių terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Nukentėjusioji O. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašė priteisti 100 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nei turtinės, nei neturtinės žalos dydžių nemotyvavo. Tik iš parodymų matyti, kad piniginėje buvo apie 15 eurų kupiūromis, taip pat 6 eurai monetomis (b. l. 22-23). Teisminio nagrinėjimo metu reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 60 Eur, motyvuodama, kad neatsimena, kiek piniginėje buvo grynųjų pinigų. Civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais, kad iš civilinės ieškovės sąskaitos kaltinamasis išgrynino 60 Eur sumą. Todėl civilinis ieškinys patikslintos turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai priteistina 60 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus dėl prarastų pinigų, stresą, buvo sutrikdytas jos nakties poilsis (policija buvo kviečiama 22.56 val.), išgyvenant dėl įvykio, laukiant pareigūnų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau ji nenurodė, kad dėl išgyvenimų būtų likę kokių ilgalaikių pasekmių sveikatai. Teismo vertinimu, 60 Eur sumos netekimas nėra įvykis, galintis stipriai sutrikdyti asmens kasdienį gyvenimą ir sukelti ilgalaikį, stiprų, pasekmes paliekantį stresą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nepagrindė 1000 Eur neturtinės žalos, jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. G. subendrintą bausmę – 117 MGL (5850 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės O. T. civilinį ieškinį dėl 60 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei iš A. G. 60 (šešiasdešimt) eurų turtinės žalos ir 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.