- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1117-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno technika“
- Atsakovas
- S., V. M., S. M.
- Advokatai
- Edita Gaubienė, Virginija Balčiūnienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno technika“ atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei, atsakovų S. ir V. M. atstovei advokatei Editai Gaubienei ir atsakovui V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno technika“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19-482/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno technika“ ieškinį atsakovams S. M. ir V. M. dėl palūkanų, delspinigių ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB “Agrokoncerno technika” kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas teismą dokumentinio proceso tvarka išnagrinėti bylą ir priteisti iš atsakovo S. M. 11 322,87 Lt palūkanų ir delspinigių už laiku neapmokėtą įsiskolinimą, 6 658,15 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2006-03-10 tarp UAB „Raifagra“ ir ūkininko S. M. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ST 06042, pagal kurią atsakovas įsigijo prikabinamą purkštuvą RTS Primus 35/24. Atsakovui purkštuvas perduotas pasirašant priėmimo-perdavimo aktą pagal PVM sąskaitą faktūrą RF Nr. 0947 sumoje 109 150 Lt. Atsakovas apmokėjo sąskaitoje nurodytą prekės kainą dalimis, nesilaikant sutartyje nurodytų terminų (1 t. b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu (1 t. b. l. 53-55) ieškinį patenkino. Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas S. M. pareiškė byloje prieštaravimus (1 t. b. l. 60-61), 2009 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu į procesą buvo įtrauktas atsakovo tėvas V. M. (1 t. b. l. 113-114).
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo panaikino 2008-09-12 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė (1 t. b. l. 176-180). Teismas priteisė iš ieškovo UAB “Agrokoncerno technika“ 2 000 litų advokato atstovavimo išlaidas atsakovo S. M. naudai, iš ieškovo UAB “Agrokoncerno technika“ 26,50 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, panaikino 2008-09-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo S. M. turtui. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo 2006-03-10 tarp ieškovo ir atsakovo S. M. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ST 06042 (b. l. 6-10), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti S. M. naują prikabinamą purkštuvą RTS Primus 35/24, o S. M.įsipareigojo sutartyje numatytais terminais sumokėti ieškovui už pristatytą prekę. Teismas vadovavosi CPK 430 straipsnio 4 dalimi, nustatančia draudimą dokumentiniame procese pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį, todėl atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodė konkretų asmenį – S. M., iš kurio prašė priteisti palūkanas bei kitas turėtas išlaidas, tuo pagrindu buvo priimtas preliminarus sprendimas. Teismo posėdyje ieškovas jau prašė įtraukti bendraatsakovu V. M., solidariai priteisiant palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, prieštaraudamas dėl preliminaraus sprendimo, pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimo nurodymus, kurių pagrindu jis sutartyje numatytomis mokėjimo sąlygomis atsiskaitė už gautą prekę (b. l. 9, 62, 63, 64, 65), viso sumokėdamas 109 150 litų. Mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys (CK 6. 55 str. 2 d.). Tokiu būdu 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra pagrindinis rašytinis įrodymas šioje byloje, nagrinėta dokumentiniu procesu ir jos pagrindu priimtas preliminarus sprendimas. Šalys teigė, kad sutartį pasirašė ne S. M., bet jo tėvas V. M., ieškovas ne kartą prašė išreikalauti iš notaro S. M. išduotą V. M. įgaliojimą. Ieškovo atstovas teigė įgaliojimą matęs, tačiau neišsaugojęs. Tačiau sutartyje aiškiai nurodyta, kad ne V. M. ar kitas asmuo, bet S. M. įsipareigoja sumokėti už įsigytą prekę ieškovui, todėl nesantis įgaliojimas negali būti aukščiau sudarytos sutarties ir keisti sudarytos sutarties sąlygas. Ieškovas pripažino, kad atsakovo S. M. mokėjimo pavedimai buvo, jų neginčijo. Vėlesni pinigų persiuntimai atsakovo V. M. prašymu ir UAB “Agrokoncerno technika” direktoriaus nurodymu šioje byloje įrodomosios reikšmės neturi, jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, neturi įstatyminio pagrindo ir negali būti nagrinėtini šio proceso metu. Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, išplėtė savo reikalavimus, tuo pačiu ieškinio pagrindą ir dalyką, įtraukdamas Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” ir “Investicijos į žemės ūkio valdas” paramos sutartį Nr.BPD2004-EZUOGF-4.1-02-05/4/0021, sudarytą 2006-07-04 tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir ūkininko S. M. ir savo ieškinio reikalavimus įrodinėjo ir šios sutarties pagrindu, siedamas 2006-03-10 sutarties įvykdymo terminus su minėta 2006-07-04 sutartimi.
Teismas laikė, kad mokėjimo nurodymai bei 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis yra oficialūs dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymo už prekę sąlygas ir terminus bei pinigų perdavimo faktą. Ieškovą ir atsakovą S. M. šioje byloje saisto prievoliniai santykiai, atsiradę 2006-03-10 sutarties pagrindu. CK 6.50 str. 1 dalis nurodo, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Minėtoje sutartyje prievolė atsiskaityti už nupirktą prekę tenka S. M.
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncerno technika“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 10-14) prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1) Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo - teismas netinkamai aiškino CPK 430 ir 141 straipsnių nuostatas, darydamas išvadą jog ieškovas išplėtė savo reikalavimus, tuo pačiu ieškinio dalyką ir pagrindą įtraukdamas Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.1-02-05/4/0021, sudarytą 2006-07-04 tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir ūkininko S. M. Nors dokumentinis procesas užtikrina bylos proceso koncentraciją ir ekonomiškumą (CPK 7 str.), tačiau teismas, šia tvarka išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas ginčą, neturi pažeisti kitų bendrųjų (šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi) proceso principų (CPK 12, 13., 17 str.). Kadangi galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai įprasta CPK normų nustatyta tvarka, griežtai laikantis minėtų ir kitų civilinio proceso principų išnagrinėjama byla ir išaiškintos bei įvertintos visos bylos aplinkybės (CPK 260 str.), o CPK 427 str. 1 d. numato, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teismo nurodytas argumentas, jog ieškovas išplėtė savo reikalavimus yra nepagristas. Teismas nurodė, jog ieškovas pakeitė abu ieškinio elementus, tačiau ieškovas nepakeitė nei ieškinio dalyko (liko tas pats reikalavimas), nei pagrindo (nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, tik jos papildytos). Tai, kad ieškovas nurodė papildomas faktines aplinkybes, nelaikytina ieškinio pagrindo pakeitimu. Tai, kad ieškovas patikslino byloje dalyvaujančių asmenų ratą, taip pat nereiškia, jog buvo pareikštas naujas ieškinys, nes pradinis atsakovas liko tas pats, tik atsirado dar vienas atsakovas, kuriam atsakomybė taikytina kaip įgalioto asmens.
2) Dėl įrodymų pakankamumo. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 4 dalies, 185, 199 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas ginčo sprendime nevertino atsakovo (S. M.) paaiškinimų, jog 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį jo vardu pasirašė atsakovas V. M. Abu atsakovai, bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ginčo sutartį pasirašė atsakovas V. M., kuris veikė pagal atsakovo S. M. įgaliojimą. Teismas taip pat nevertino byloje surinktų įrodymų jog atsakovas (S. M.) gavęs UAB Skolų išieškojimo biuras pranešimą dėl skolos apmokėjimo pagal 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutarti 2007-11-28 sumokėjo 20 000 Lt, o 2007-12-29 – 16 950 Lt, viso 36 950 Lt, mokėjimo nurodymuose nurodydamas mokėjimo paskirtį „už purkštuvą“. Teismas nepasisakė kodėl nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo 2007-11-28 ir 2007-12-29 mokėjimo pavedimai prieštarauja atsakovų paaiškinimams bei atsakovų pateiktiems rašytiniams įrodymams (mokėjimo pavedimui 2006-10-23 49318 Lt) ir patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog 2006-10-23 mokėjimas (49318 Lt) buvo įskaitytas tik kaip dalinis mokėjimas pagal ginčo sutartį 318 Lt sumoje, nes 49 000 Lt sumą ieškovas pervedė atsakovo V. M., kaip S. M. įgalioto asmens prašymu atsakovui V. M. kaip S. M. įgaliotam asmeniui, siekiant išlaikyti 2006-07-04 sutarties tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir ūkininko S. M. sąlygų tinkamą vykdymą. Todėl ieškovas pagrįstai mano, jog aplinkybė jog 2006-10-23 49 000 Lt suma pervesta atgal į įmonės sąskaitą kartu su 318 Lt mokėjimu pagal ginčo sutartį, yra įrodyta ir atsakovo nepaneigta jokiomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, šaukė į teismo posėdį liudytojus, juos apklausė, tačiau jų parodymų netyrė ir nevertino, nelygino su kitais byloje priimtais įrodymais nenurodydamas tokio veiksmo priežasčių. Išvados dėl S. M. asmeninės prievolės pagrįstumo neparėmė bylos įrodymų analize, nenurodė, kuriuos įrodymus atmeta, kuriais remiasi (CPK 185 str. 1 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2-3 p.). Teismas ginčo sprendime nurodė, jog ginčo sutartyje prievolė atsiskaityti už nusipirktą prekę tenka S. M., tačiau nenurodė kodėl teismas vertina jog ši prievolė yra susijusi su S. M. asmeniu. Teismo nurodytas 6.50 str. reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, kai kreditorius, atsisakęs priimti įvykdymą iš trečiojo asmens, privalo įrodyti esant įstatymą ar sutartį, reikalaujančią, kad prievolę įvykdytų asmeniškai skolininkas, arba įvykdymą lemiamą pačios prievolės prigimties. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl savalaikio atsiskaitymo pagal ginčo sutartį, tačiau byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl atsakovo (S. M.) teisės atsiskaityti per trečiąjį asmenį. Tuo labiau, jog pagal ginčo sutartį S. M. prievolė atsiskaityti nėra susijusi su jo asmeniu, nes įstatymas nedraudžia sutartis pasirašyti per atstovus.
3) Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Civilinėje teisėje galioja skolininko, neįvykdžiusio sutartinės prievolės, kaltės prezumpcija, todėl šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės, o atvirkščiai - atsakovas privalo įrodinėti savo nekaltumą.
4) Dėl rungimosi principo pažeidimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovas ne kartą prašė teismo išreikalauti įgaliojimą, kuriuo remiantis atsakovas V. M. pasirašė ginčo sutartį už S. M. Teismas ne kartą netenkino ieškovo prašymą išreikalauti įgaliojimą ginčo sprendime nurodydamas, jog įgaliojimas negali būti aukščiau sudarytos sutarties ir keisti sutarties sąlygas. Teismo argumentas nepagrįstas ir pažeidžiantis civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą. Ieškovas, ieškinyje ir atsiliepimuose nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, prašė teismo išreikalauti atsakovo S. M. išduotą įgaliojimą atsakovui V. M., kuriuo remiantis atsakovas V. M. veikė atsakovo S. M. vardu viso ginčo sutarties galiojimo metu. Rungimosi principas pažeistas ir dėl to, nes teismo posėdžio metu teismas priėmė atsakovų pateikus papildomus įrodymus apie tai, jog Šiaulių bankas 2006-10-11 sutartimi Nr. IL-2006-011-10, ūkininkui S. M. suteikė 618 642 Lt ilgalaikį kreditą žemės ūkio technikos įsigijimui, kuriuo atsakovai įrodinėjo aplinkybę, jog turėjo pakankamai piniginių lėšų savalaikiam atsiskaitymui su ieškovu pagal ginčo sutartį. Tuo tarpu, ieškovo reikalavimo išreikalauti papildomus įrodymus, patvirtinančius atsakovo nurodytą faktą, jog iki 2006-10-23 bankas pervedė pinigus į kredito gavėjo (t.y. atsakovo) sąskaitą, netenkino. Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš AB Šiaulių banko, J. Basanavičiaus a.3, Vilkaviškis, pateikti dokumentus patvirtinančius kada ir į kokią sąskaitą buvo pervesti kredito pinigai suteikti S.M. pagal kredito sutartį Nr. IL-2006-011-10. Ieškovas, siekiant patvirtinti aplinkybę, jog S. M. 2006-10-24 pervesdamas 49 318 Lt sumą į ieškovo sąskaitą panaudojo paties ieškovo 2006-10-23 suteiktus pinigus, teismo prašė išreikalauti iš AB Šiaulių banko, J. Basanavičiaus a.3, Vilkaviškis, S. M. ir V. M. atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos 2006-10-11 iki tariamo visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos 2006-10-24. Teismas netenkino ir šio ieškovo prašymo.
5) Dėl netinkamo CPK 197 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Teismas ginčo sprendime, nemotyvuotai 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį priskyrė prie oficialių dokumentų, kuriems įstatymas suteikia didesnę įrodomąją galią, nurodydamas jog minėtoje ginčo sutartyje nurodytas aplinkybes paneigiančiais įrodymais negali būti liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad pagal CPK 197 str. l d. rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. Oficialiais įrodymais laikomi dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis yra dokumentas, sudarytas tarp dviejų privačių asmenų, todėl jis laikytinas privačiu rašytiniu įrodymų. Iš to seka, kad minėtoje sutartyje nurodytos aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, iš jų ir liudytojų parodymais (CPK 177 str.). Todėl teismas netinkamai taikė CPK 197 str. 2 d., 2006-03-10 pirkimo-pardavimo sutartį priskirdamas oficialiems įrodymams, tuo perskirstydamas įrodinėjimo pareigą šalims ir suteikdamas privačiam įrodymui oficialaus įrodymo statusą.
6) Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, ginčo sutartį aiškino neatsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas civiliniame kodekse. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas įtvirtina pareigą vadovautis ne pažodiniu sutarties tekstu, o pareigą išnagrinėti tikruosius šalių ketinimus, nagrinėjamu atveju reikėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovai siekė gauti paramą, todėl siekdami nepažeisti minėtos paramos gavimo sutartyje nurodytų terminų, atsakovai prašė ieškovo grąžinti įmokėtų pagal sutartį pinigų dalį, tam kad galėtų atlikti pavedimą, kurį pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip paramos sutarties tinkamą įvykdymą patvirtinantį dokumentą. Įstatymas taip pat reikalauja atsižvelgti į šalių derybas sudarant sutartį nagrinėjamu atveju, reikėjo atsižvelgti į tai, jog prekės kaina sutarta mažesnė nei komerciniame pasiūlyme, derinantis prie atsakovo S. M. sudarytos sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir joje numatytų mokėjimo grafikų.
Atsiliepimas
Atsakovai S. M. ir V. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (2 t. b. l. 19) prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, pažeisdamas CPK XXII skyriaus normas išplėtė savo ieškinio reikalavimus, kadangi į bylą buvo įtraukta nauja proceso šalis - dar vienas atsakovas, kuriam apie teismo priimtą preliminarų sprendimą šioje byloje visiškai nebuvo žinoma ir jis netgi neturėjo galimybės pareikšti savo prieštaravimus dėl jo. Teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Byloje esantys įrodymai neginčijamai įrodo, jog sutartiniai įsipareigojimai pagal 2006 m. kovo 10 d. pasirašytą sutartį Nr. ST06042 yra pilnai įvykdyti ir ieškovo reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių mokėjimo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo pamąstymai dėl V.M. atsakomybės pagal šią prievolę kaip įgalioto asmens yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys CK normoms. Teismas visiškai pagrįstai savo sprendime nurodė, jog ginčo sutartyje prievolė atsiskaityti už nusipirktą prekę tenka S. M., nes įgaliotas asmuo nėra šios sutarties šalis ir niekaip negali būti susijęs su šios sutarties vykdymu. Byloje buvo neginčijamai įrodyta, kad atsakovas S.M. yra pilnai įvykdęs sutartį ir jam nebuvo pagrindo įrodinėti savo nekaltumą dėl sutartinės prievolės neįvykdymo. Ieškovo apeliacinio skundo motyvas dėl rungimosi principo pažeidimo (prašymo išreikalauti įgaliojimą netenkinimo) taip pat yra visiškai nepagrįstas, kadangi, visų pirma, kaip teisingai savo sprendime nurodė ir teismas, jis negali būti aukščiau sudarytos sutarties ir keisti sutarties sąlygas, o antra, tai ieškovas pateikdamas prašymą išreikalauti įgaliojimą nenurodė iš kur jis turėtų būti išreikalautas. Akivaizdu, jog teismas negalėjo užklausti visus Lietuvoje dirbančius notarus apie sudarytą įgaliojimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovai ir jų atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimais, pareikštais atsakovui V.M., kuris dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje buvo patrauktas atsakovu 2009 m. vasario 11 d. protokoline nutartimi (T.I, 132 b.l., antra pusė). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškiniu, paduotu dokumentinio proceso tvarka, reikalavimus pareiškė tik atsakovui S.M. (T.I, 3-5 b.l.). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkindamas visiškai, priteisė ieškovo reikalaujamas sumas iš ieškinyje nurodyto atsakovo S.M. (T.I, 53-55 b.l.). Taigi, pirmajame dokumentinio proceso etape ieškovas reikalavimus buvo pareiškęs tik atsakovui S.M. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrajame dokumentinio proceso etape, kuriame yra patikrinamas priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas (CPK 430 str. 6 d.), naujų atsakovų įtraukimas į bylą prieštarauja dokumentinio proceso esmei, kadangi šio asmens atžvilgiu nėra priimto preliminaraus sprendimo, jis neturėjo procesinės galimybės pareikšti prieštaravimų dėl pradinio ieškinio ir preliminaraus sprendimo.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentiniame procese nėra galimas ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio jis reikalavimą atsakovui S.M. dėl palūkanų, delspinigių ir nuostolių atlyginimo kildina iš tarp jų sudarytos 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ST06042 netinkamo įvykdymo, t.y. kad atsakovas ne laiku atsiskaitė pagal sutartį, dėl ko atsakovas turi sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas ir delspinigius, taip pat atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo. Taigi, dokumentiniame procese ieškovas savo reikalavimus kildino iš tarp jo ir atsakovo S.M. sudarytos 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ST06042. Antrajame dokumentinio proceso etape, t.y. jau po preliminaraus sprendimo priėmimo, ieškovas pareiškė reikalavimus dar ir atsakovui V.M., kuriuos grindė jau ne tik 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.ST06042, bet ir kitais atsakovų ir ieškovo tarpusavio santykiais, kurie išeina už rašytinės 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ST06042 ribų (ieškovas darė mokėjimo pavedimus į atsakovų sąskaitas, o atsakovai į ieškovo sąskaitas, kurių 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ST06042 sąlygos nenumatė). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas po preliminaraus sprendimo priėmimo išplėtė ieškinio faktinį pagrindą, pareikalavo į bylos nagrinėjimą įtraukti dar vieną atsakovą, o tai dokumentiniame procese yra negalima. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškinį atsakovo V.M. atžvilgiu. Be to, dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas išplėtė ieškinio pagrindą.
Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje ir pažeidė rungimosi principą. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovas savo reikalavimus atsakovui S.M. dėl palūkanų, delspinigių sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo kildina iš tarp jų sudarytos 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ST06042 nesavalaikio įvykdymo. Todėl esminis klausimas šioje byloje ar atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti pagal 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.ST06042. Byloje esantys atsakovo S.M. 2006 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas Nr.252297, 2006 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymas Nr.293700, 2006 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr.315574 ir 2006 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr.317127 patvirtina, kad su ieškovu pagal 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.ST06042 atsiskaityta pilnai ir nustatytais terminais (T.I, 62-65 b.l.).
Pripažinus, kad pagal 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.ST06042 atsiskaityta pilnai ir nustatytais terminais, aplinkybė ar 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.ST06042 pasirašė pats S.M., ar jo atstovas V.M., šioje byloje įtakos neturi.
Motyvuojamoji dalis
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos taip pat neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu ieškovas mano, jog atsakovai yra pažeidę jo teises ar interesus, kylančius iš tarpusavio santykių, kurie susiklostė už rašytinės 2006 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ST06042 ribų, turi teisę juos ginti CK nustatytais būdais ir CPK nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį atskiroje byloje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo (apelianto) atsakovui V.M. priteistinos 500,- Lt advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno technika“ (juridinio asmens kodas 135632541, buveinė Žibuoklių g. 16, Kėdainiai) atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,- Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.