Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1069-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1-1069-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23261-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
I. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1069-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23261-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant V. M., dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Jan Kučynski, nukentėjusiajai I. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2020 m. birželio 14 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,84 promilių girtumas, tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kilusio asmeninio konflikto su savo dukra I. A. metu, delnu du kartus sudavė savo dukrai I. A. į kairiojo skruosto sritį bei vieną kartą spyrė į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą.

V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo sūnaus gimtadienis. Dukra jį nuvežė ir po to su žmona išvažiavo. Jam reikėjo pačiam grįžti, dėl to jam kilo pyktis. Kilo ginčas, žmona jį pastūmė, o dukra atsistojo tarp jų. Jis nukrito ant šono, o kai atsistojo nenorėjo dukrai trenkti, o tik pastumti ją, kad galėtų praeiti ir netyčia gavosi trenkimas. Jis užsimojo, į pilvo sritį kažkur išėjo trenkti, gal viena ranka kliudė ir dar kitur. Viskas gavosi spontaniškai. Dukra supyko ir iškvietė policiją. Po to dar davė dukrai raktus, nes ji norėjo pas draugę išvažiuoti. Pas sūnų išgėrė šampano ir pora taurelių degtinės. Jam nustatė 2,84 promiles girtumo. Dar kai grįžo į namus išgėrė alaus. Paskutiniu metu, kai vartoja vaistus, alkoholio nevartoja. Gydytis nuo alkoholio jam nereikia. Jei būtų buvęs blaivus, nagrinėjamo įvykio nebūtų įvykę. Yra prisiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieško darbo. Labai gailisi dėl savo poelgio. Tai pirmas toks įvykis su dukra, jis ją labai myli (posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios). Su dukra susitaikė, gražiai bendrauja. Anksčiau būdavo konfliktai su sūnumi, žmona. Yra baigęs pykčio valdymo programą, ji jam labai padėjo, po programos metė gerti. Alkoholio jau apie 8 mėnesius nevartoja, tik kad per sūnaus gimtadienį išgėrė. Savo elgesį vertina negerai, jam labai gėda. Gailisi dėl padaryto. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, kad galėtų padėti žmonai, kuri gulsis į ligoninę. Pats irgi serga, jam buvo atlikta biopsija, operacija, gyvena su vaistais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka, buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 14 d. neblaivus V. A. smurtavo savo dukters I. A. atžvilgiu (b. l. 6–9).

Nukentėjusioji I. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. A. jos tėvas, jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, kelis kartus smurtavo prieš mamą. dažnai žada kad nustos vartoti alkoholį. 2020-06-14 po pietų tėvas išėjo pas draugus. Ji nuvažiavo pas brolį. kai grįžo su mama tėvas namuose buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti su mama, nes mama buvo pasiėmusi pinigų. Ji pradėjo tėvą raminti, bet šis tapo agresyvesnis ir pradėjo šauti ant jos. Mama nenorėjo jo klausytis ir išėjo ir jai išeinant tėvas norėjo jai suduoti, bet ji mamą užstojo ir tuomet jis trenkė delnu du kartus jai į kairio veido pusę. Ji pradėjo verkti. Tėvas pritūpė ir savo koja spyrė jai į pilvo sritį. Ji jautė fizinį skausmą. Iškvietė policiją. Tėvas jos atžvilgiu anksčiau smurtavęs nebuvo, viskuo kaltas alkoholis. Sutinka dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. (b. l. 6; 15).

Iš 2020 m. birželio 14 d. 21,22 val. alkotesterio matuoklio patikros matyti, kad V. A. nustatytas 2,84 promilių girtumo laipsnis. (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu sudavė nukentėjusiajai I. A. delnu du kartus į kairiojo skruosto sritį bei vieną kartą spyrė į pilvo sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios I. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. A. teistas keturis kartus (b. l. 45–48), nuo 2016 m. kas vienerius metus už analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas, nusikalsdavo neišnykus teistumui, skirtos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek arešto bausmė teigiamos įtakos nepadarė. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 44), vieną kartą ir už tai, kad pažeidė savo dukters, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios, teises ir laisves. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, neabejotinai atskleidžia kaltinamojo V. A. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už inkriminuotą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. A. gailisi dėl savo padarytų veiksmų, susitaikė su nukentėjusiąja I. A., jos atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, šiuo metu palaiko gerus santykius. Pažymėtina, kad ir nukentėjusioji baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad galimai pati išprovokavo savo tėvą, prašė teismo neskirti griežtos bausmės. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio prieš dukrą, padarė išvadas tiek dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl savo gyvenimo būdo – 8 mėnesius nevartoja alkoholio, pripažįsta ir supranta, kad jo elgesiui įtaką daro alkoholis, dėl to nori keisti savo gyvenimą ir tiki bei pažada, kad gali pasikeisti. Pažymėtina, kad kaltinamasis ieško darbo, bylos nagrinėjimo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, padeda sutuoktinei, kuri turi sveikatos problemų, prisideda prie šeimos gerovės, pats turi sveikatos problemų. Atsižvelgiant į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. A. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. A. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. A. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 11 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus pareigas – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems alkoholinių gėrimų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. A. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 14 d. 19 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 15 d. 14 val. 53 min. (b. l. 24, 28), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25–27), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo V. A. gynybą sudaro 133, 28 eurus.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo V. A. nesuderinamas su jos teise į gynybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi.

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 11 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo: tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neturėti, nenaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems alkoholinių gėrimų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. A. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 14 d. 19 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 15 d. 14 val. 53 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus

Teisėjas Mindaugas Povilanskas