- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1867-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17946-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- BK
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, laikinai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. G. 2017 m. balandžio 15 d. 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, savo šeimos nario R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – vieną kartą koja spyrė į kairį skruostą, po to rankomis suėmęs už kaklo smaugė ir pastūmė, nuo ko ji nukrito ant lovos, tuo savo šeimos narei R. K. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, Ž. G. 2018 m. kovo 24 d. apie 15:45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia savo šeimos nario R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y., vieną kartą koja spyrė į krūtinę, tokiu būdu savo šeimos narei nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine R. K. apie aštuonis metus. 2017-04-15 jis visą dieną buvo talkoje, sodino medelius. Grįžo namo apie 18.00 val. blaivus. R. jau buvo namuose. R. pasakojo, kad buvo pas ją atvažiavusi draugė, jos išgėrė, jautėsi, kad R. išgėrusi. Tuomet jis išėjo į parduotuvę, kur susitiko su savo draugu S. K.. Jie nusipirko išgerti ir grįžo namo, kur virtuvėje gėrė. Naktį buvo nuėję dar į naktinę parduotuvę nusipirkti išgerti. Naktį, po vidurnakčio, kada tiksliai pasakyti negali, S. išėjo namo. Jis buvo labai girtas, atsimena, kad užsileido kambaryje garsiai muziką. Tuomet atėjo R. Jis ją pastūmė, suėmęs rankomis už kaklo, turbūt dėl to, kad ji norėjo išjungti muziką. Atsimena, kad ji buvo nukritusi ant lovos. Kad spirtų R. koja į skruostą neatsimena, dėl to, kad buvo labai girtas. Jeigu R. sako, kad taip buvo, vadinasi taip ir buvo, nes ji nemeluotų. Policijos pareigūnus iškvietė R. ir jį sulaikė. Jis R. atsiprašė. R. jam atleido, susitaikė . Dėl to ,kas įvyko , labai gailisi. Prieš R. smurtavo pirmą kartą. 2018-03-24 kartu su sugyventine taip pat vartojo alkoholį .Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji neblaivi ,nuolatos skambina jo mamai. Jie pradėjo rėkti vienas ant kito. Jo sugyventinė trenkė delnu jam per galvą, bet fizinio skausmo jis nejautė. Jis išėjo į kitą kambarį. Dėl girtumo neprisimena kaip spyrė sugyventinei į krūtinę. Išsiblaivęs supranta netinkamai elgęsis, atsiprašė R.. Sužaloti R.ar jai sukelti skausmą jis nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo, tačiau jo neblaivumas ir R. provokuojantys veiksmai bei žodžiai jį išvedė iš kantrybės. Nori pasakyti, kad labai gailisi dėl savo elgesio 2017-04-15 ir 2018-03-24. (b. l. 129 , 105-106, 125, 129).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2017-04-15 apie 02 val. ji pabudo nuo garsiai leidžiamos muzikos, todėl, atėjusi į kambarį, paprašė savo sugyventinio Ž. G. pritildyti muziką. Ž. pradėjo ant jos šaukti, ne jis buvo labai girtas ir agresyvus, po ko jis jai spyrė į kairę veido pusę, rankomis suėmė už kaklo ir suspaudė. Po tokių Ž. G. veiksmų jai ant kairio skruosto buvo paraudimas, ant kaklo jokių žymių neliko, tačiau ji juto skausmą. Taip pat paaiškino, kad 2018-03-24, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu Ž. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Ž. jai spyrė į krūtinę vieną kartą. Ž. G. jai nepadarė jokių sužalojimų, tačiau ji juto skausmą. Nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio Ž. G. jos atsiprašė. (b. l. 47-48, 69-70)
2017-04-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo nurodyta, kad nustatytas sužalojimas ant nukentėjusiosios R. K. kairio skruosto. (b. l. 44-45)
Asmens blaivumo teste Nr. 6810 nurodyta, kad įtariamajam Ž. G. 2017-04-15 03 val. 42 min. alkoholio matuokliu "Alcotester 6810" nustatytas 1,92 % girtumas.(b. l. 55)
2018-03-24 16.25 val. alkotesteriu Ž. G. nustatytas 2,56 promilių girtumas. (b. l. 61)
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - R. K.. (b. l. 63-64).
Akistatos tarp nukentėjusiosios R. K. ir įtariamojo Ž. G. metu nukentėjusioji laikėsi savo pirminių parodymų nurodydama, kad įvykusio konflikto metu Ž. G. jai vieną kartą, koja spyrė į krūtinę. (b. l. 83-85).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad pagalbos telefonu 112 paskambinusi pranešėja - R. K. nurodo, jog sugyventinis spardosi ir triukšmauja. (b. l. 91-92)
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tiek 2017 m. balandžio 15 d. 2.00 val., tiek ir 2018 m. kovo 24 d. apie 15.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas namuose savo šeimos nario R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko jai abiem atvejais sukėlė fizinį skausmą.
Jo smurtas nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu pasireiškė spyrimu jai į kairį skruostą, smaugimu rankomis suėmus už kaklo ir pastūmimu, nuo ko ji nukrito ant lovos (2017 m. balandžio 15 d. įvykis), bei spyrimu į krūtinę (2018 m. kovo 24 d. įvykis)
Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajai dėl panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinės atžvilgiu smurtavo pakankamai intensyviai ir stipriai, smurtiniai veiksmai pasireiškė poveikiu į nukentėjusiosios veidą, krūtinę, sugriebimu už kaklo ir smaugimu kas rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tai yra, kad nukentėjusiajai gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti sveikatą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatyti padariniai (tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek ir fizinis skausmas) yra alternatyvus pagal BK 140 str. 2 d. dispoziciją, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai abiem atvejais, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d. abiem kaltinime nurodytais atvejais.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį Ž. G. pripažinti kaltu, padarius dvi BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl kiekvienos nusikalstamos veikos yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl kiekvienos nusikalstamos veikos yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, yra nedirbantis, išsituokęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes nusikaltimus padarė ne vienu ir tuo pačiu metu, o skirtingu laiku ir skirtingose vietose, tai paskyrus bausmes jos privalės būti subendrintos visiškai ar iš dalies sudedant pagal BK 63 str. numatytas bausmių subendrinimo taisykles. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga bausmes sudėti iš dalies, tai yra prie vienos iš bausmių pridėti dalį kitos. Sprendžiant dėl to, kokio dydžio dalis turėtų būti pridėta, tikslinga nustatyti ją tokią, kad galutinė subendrinta bausmė ir jos dydis būtų artima šios rūšies bausmės dydžio vidurkiui. Tačiau pridedama dalis neturi būti mažesnė nei minimalus galimas skirti laisvės apribojimo bausmės dydis, tai yra 3 mėnesiai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2017 m. balandžio 15 d. įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2018 m. kovo 24 d.) ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017 m. balandžio 15 d. ir nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 26 d. (iš viso trys dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su pranešimo apie įvykį garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.