- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 1S-1963-658/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Gytis Večerskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Algerdo Urbšio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2012-09-11 nutarimą Nr. 93-97 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2004-04-15 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskiriant 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2012-09-11 nutarimu Nr. 93-97 nutarė taikyti D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiūlė teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2012-10-11 nutarimą Nr. 93-97 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pakankamai pagrindo išvadai, jog nuteistąjį paleidus lygtinai jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį ir priimti naują sprendimą – pritaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu bei požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą. Teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, privalo atsižvelgti ir įvertinti Komisijos nutarimą ir daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis įstatymu. Teismas, priimdamas nutartį dėl lygtinio paleidimo, vadovavosi ne pagrįstu Komisijos nutarimu, o įstatymu nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis. Teismas nurodė, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė, kad nėra garantijos, jog lygtinai paleidus nuteistąjį šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas atmetė Komisijos nutarimą neatsižvelgęs į neatliktos bausmės dydį bei aiškindamas, kad netaikydamas lygtinio paleidimo užtikrina teisingumo principą ir visuomenės saugumo pusiausvyrą, nors nėra įstatymo, leidžiančio teismui reikšti tokią nuomonę ir tokiu pagrindu priimti teisinį sprendimą. Teismas turėtų suprasti, kad nuteistajam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė dėl įvykdyto nusikaltimo sunkumo. Teismas turėtų pripažinti, kad nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas. Teismui pakartotinai ginti visuomenės interesą, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas. Be to, teismas net nepaisė prokurorės, kuri lygtinio paleidimo metu tegali atstovauti visuomenės interesą, nuomonės. Prokurorė nuteistojo lygtiniam paleidimui neprieštaravo. Teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas tėra specifinė tolesnio bausmės atlikimo forma. Teismas, padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė LR BVK 1 straipsnio 2 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas turėtų žinoti, jog įstatymas nereikalauja, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis būtų pasitaisęs. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, net neatsižvelgė į tai, kad dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko Socialinio ugdymo centre. Akivaizdu, kad teismas nevisapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei Komisijos pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Apeliantas pažymi, kad jau kartą buvo kreiptasi dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau teismas analogiškais motyvais pataisos namų teikimą atmetė. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, į tai, kad išėjus į laisvę turės kur gyventi, įsidarbins, o tai yra pagrindiniai kriterijai sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą bei susipažinusi su pateikta medžiaga daro išvadą, kad nuteistojo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (LR BVK 157 straipsnio 1 dalis). Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. K. yra atlikęs 2/3 bausmės dalį, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas lygtinis paleidimas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistasis D. K. bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, apsvaigus nuo alkoholio, turint menkavertę dingstį, suduodant daugybinius smūgius nukentėjusiajam, ko pasekoje šis mirė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 5 (penkis) kartus pažeidė nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, 3 (tris) kartus buvo baustas nuobaudomis, paskatintas 19 (devyniolika) kartų. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4178 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 15 (penkiolika) balų, kas reiškia žemą nusikalstamo elgesio riziką. Psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės Nr. 73(2)-623 nurodytas pakartotinį nusikalstamumą didinantis veiksnys – galimos alkoholio vartojimo problemos. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog laisvėje jis turės gyvenamąją vietą, darbą, negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo D. K. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, elgesys viso bausmės atlikimo metu, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nebus įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis, pasiekta nuteistojo socializacijos ir visuomenės interesų pusiausvyra, bus pažeistas progresyvaus bausmių atlikimo principas. Įvertinus tai, kad D. K. bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkias nusikalstamas veikas, kas pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, patikrinęs Komisijos 2012-09-11 nutarime Nr. 93-97 išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nutartyje tinkamai argumentavo savo nesutikimą su Komisijos išvadomis ir konstatavo, kad netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Konstatuotina, kad tenkinti nuteistojo D. K. skundą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. K. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.