- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- e2-2424-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00837-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) ieškinį atsakovei J. V. dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotas asmuo J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki J. V. mirties valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo į posėdį priežastys nėra žinomos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė pareiškimą, kuriuo nurodo, kad atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, todėl manytina, kad ji pateiktam ieškiniui neprieštarauja. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo teismo posėdyje civilinę bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Ieškovė visiškai palaiko ieškinyje išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su sutuoktine J. V., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po J. V. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (16.6) SK4-3544 ieškovė kreipėsi į Mažeikių rajono antrąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiajam J. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Iš notarės I. Z. 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. S-27 ir Gyventojų registro išrašo, matyti, kad ieškovė, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei liudijimą, nes nenustatytos palikėjo ir jį pergyvenusios sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1994 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3588 pagrindu J. V. priklauso nuosavybės teise. Be to, AB „Swedbank“ duomenimis, J. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – piniginių lėšų likutis.
Vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad J. V. būtų kreipusi į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.
Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.
Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta J. V. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių J. V. ir J. V. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam J. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. V. priklauso ½ dalies iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios – kiekvienam sutuoktiniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Is?ais?kinti, jog z?ymini? mokesti? turi sumoke?ti i? viena? is? pasirinktu? Valstybine?s mokesc?iu? inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos biudz?eto pajamu? surenkamu?ju? sa?skaitu?. Moke?jimo nurodyme reikia nurodyti i?mokos koda? – 5660, moke?jimo paskirti? – z?yminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.