Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovams S. J. ir A. J., jų atstovui advokatui V. Žarkovui, atsakovams J. J., J. J., S. J., atsakovų ir trečiojo asmens V. J. atstovui P. Orlovui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1-220/2008 pagal ieškovų S. J. ir A. J. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Tauragės apskrities viršininko administracijai, J. J., A. J., S. J., J. J., G. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Klaipėdos miesto vienuoliktojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė, Tauragės r. Mažonų seniūnijos seniūnas, VĮ Registrų centro Tauragės filialas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, V. J., R. J., Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė A. Kundrotienė, bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai ieškiniu teismo prašė (t. II, b. l. 139–143, t. III, b. l. 52–53):

pripažinti negaliojančiu nuo patvirtinimo momento 1998-11-03 Tauragės rajono Mažonų seniūno patvirtintą A. J. įgaliojimą reg. Nr. 135 A. J.;pripažinti negaliojančia 1998-11-12 Tauragės rajono antrojo notarų biuro notarės V. Kasiulynienės patvirtintą teisių perleidimo sutartį reg. Nr. 10889, sudarytą tarp A. J., veikiant įgaliotam asmeniui A. J., ir J. J., A. J. ir S. J.;pripažinti iš dalies negaliojančiais nuo priėmimo momento Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999-10-12 įsakymą Nr. 1416 ir 1999-01-15 įsakymą Nr. 55, priimtus dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999-01-15 sprendimo Nr. 77-4917 ir 1999-10-12 sprendimo Nr. 77-5847 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. J. žemę J. J. ir S. J. vardu;pripažinti negaliojančiomis Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999-01-15 išvadas Nr. 778 ir 780 dėl S. J. 6 ha žemės sklypo perkėlimo į Klaipėdos rajoną;pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2002-08-26 sprendimą Nr. 55/9200 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002-08-26 įsakymą Nr. 2387 dėl 3,82 ha žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo S. J. vardu;pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-01-09 tarp S. J. ir G. J. sudarytą ½ dalies 3,82 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra;panaikinti šio žemės sklypo teisinę registraciją S. J. ir G. J. vardu;pripažinti negaliojančiais Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J. vardu: 19991-01-15 Nr. 77-4917 į 11,60 ha miško (duomenys neskelbtini), ir 1999-10-12 sprendimą Nr. 77-5847 į 6,94 ha miško (duomenys neskelbtini), ir į 2,7 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini);panaikinti šių žemės sklypų teisinę registraciją J. J. vardu;pripažinti negaliojančia J. J. ir J. J. 2005-03-29 sudarytą 2,7 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra.

Nurodė, kad 1998-11-03 Tauragės rajono Mažonų seniūno patvirtintas A. J. įgaliojimas, kuriuo A. J. įgaliota perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 33,5 ha žemės (duomenys neskelbtini), yra niekinis, kadangi jį pasirašė ne A. J., o atsakovas J. J. – tai nustatyta baudžiamojoje byloje. Šio įgaliojimo pagrindu A. J. perleido A. J. teisę atkurti nuosavybės teises: A. J. – į 3 ha, S. J. – į 6 ha, o įgaliotinės sutuoktiniui J. J. – į 21,55 ha žemės. Minėtas sandoris yra niekinis, nes neišreiškė A. J. valios. A. J. ir S. J. atžvilgiu šis sandoris sudarytas dėl suklydimo, nes jie nežinojo, kad A. J. veikia nesąžiningai su suklastotu įgaliojimu. A. J. ir jos sutuoktinio J. J. atžvilgiu šis sandoris pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas apgaulės būdu. Negaliojančių sandorių pagrindu priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat pripažintini negaliojančiais. Taip pat pripažintina negaliojančia 2005-03-29 sutartis, kuria J. J. savo dukrai J. J. padovanojo 2,7 ha žemės sklypą. Dovanojimo metu dėl šio sklypo vyko ginčas civiline tvarka, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, sandorio šalims apie tai buvo žinoma. Taip pat pripažintina negaliojančia teisminio bylos nagrinėjimo metu sudaryta 2007-01-19 sutartis, kuria S. J. perleido ½ dalį 23,82 ha žemės sklypo G. J., kuris yra J. J. sūnus. Sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių, kiekvienai šaliai buvo žinoma, kad dėl minėto sklypo vyksta ginčas. Anksčiau minėti sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti restitucijos.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-09-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš atsakovo J. J., trečiųjų asmenų S. J. ir seniūno paaiškinimų nustatė, kad A. J. valia buvo perleisti žemės nuosavybės teisių atkūrimo teisę savo vaikams. Įgaliotojo valią patvirtina ir aplinkybė, kad po notarinio sandorio patvirtinimo šalių tėvas dar apie metus laiko buvo gyvas, todėl sužinoti jo valią nesudarė sunkumų. Teismas konstatavo, kad įgaliojimas civilinių teisinių santykių prasme atitiko atstovo valią, todėl tai, kad sudarant įgaliojimą vietoj A. J. tik pasirašė J. J., nėra pagrindas pripažinti, kad dėl šio įgaliojimo pasirašymo ieškovai buvo apgauti ir jis buvo sudarytas apgaulės būdu. Baudžiamosios bylos iškėlimas dėl parašo suklastojimo ir jos nutraukimas dėl senaties neįrodo, kad įgaliojimas buvo sudarytas prieš mirusio tėvo valią. Ginčo šalys ne kartą buvo aptarusios žemės nuosavybės teisių atkūrimo ir pasidalijimo tarp jų reikalus, broliai ir seserys nutarė, kad teisė į žemę būtų atkurta būtent taip, kaip nurodyta notarinėje sutartyje. Todėl negalima teigti, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ar šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Taip pat ieškovai byloje neįrodė, kad įgaliojimo sandoris buvo sudarytas neveiksnaus asmens. Iš ieškovų paaiškinimų ir nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovai yra daugiau nepatenkinti tuo, kaip atsakovas J. J. vykdo jų žodinį susitarimą po žemės pasiskirstymo ir nuosavybės teisės atkūrimo, o ne dėl sudarytų sandorių teisėtumo. Be to, ieškovas A. J. negali ginčyti sudaryto notarinio sandorio dėl teisės atkurti nuosavybės teises perleidimo, nes jis yra sandorio šalis ir šis sandoris yra patvirtintas įvykdžius pačią sutartį – nuosavybės teisė jau yra atkurta įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui. Taip pat nėra byloje duomenų, kad abu ginčijami sandoriai neatitiktų imperatyvių įstatymų normų. Kadangi ginčijamas įgaliojimas ir notariškai patvirtinta sutartis nėra naikinami, todėl negali būti tenkinami ir kiti ieškovų nurodyti reikalavimai.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino įrodymus. Spręsdamas dėl įgaliojimo sandorio pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien įgaliotojo valios aiškinimu ir nesivadovavo įgaliojimo turinio ir formos reikalavimus reglamentuojančiomis bendrosiomis materialinės teisės normomis. 1964 m. Civilinio kodekso 41 ir 45 straipsniai numatė, kad sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarę asmenys. 45 str. 2 dalis numatė išimtis, kai sandorį gali pasirašyti kitas asmuo, jei fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti. Tokį fizinio asmens parašą turi paliudyti atitinkama institucija. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. J. negalėjo pats pasirašyti, aplinkybės, kad už įgaliotoją įgaliojimą savo sutuoktinei pasirašė atsakovas J. J., niekas neginčija, todėl pripažintina, kad sandoris yra negaliojantis kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų (CK 47 str. 1 d.). Teismas nesiaiškino, ar A. J. valia buvo įgalioti A. J. Pati įgaliotinė teigia nieko nežinanti apie įgaliotojo valią. Įgaliojime nenurodyta, kokiu būdu (kokiomis dalimis) perleisti teises buvo A. J. valia. Tėvo valia buvo žemę vaikams padalyti po lygiai. Įgaliotinė savo sutuoktiniui perleido didžiausią dalį žemės – 21,55 ha, nors CK 65 str. tokius veiksmus atlikti draudė. Teismui pripažinus įgaliojimą bei teisių perleidimo sutartį negaliojančiais, turėtų būti patenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai. Teismo išvada, kad A. J. negali ginčyti sudaryto sandorio dėl teisių perleidimo, yra neteisinga.

Atsiliepime atsakovai J. J., A. J., S. J., J. J., trečiasis asmuo V. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų dėl įgaliotojo valios, nepaneigė aplinkybių, kad ginčijami sandoriai atitinka imperatyvias įstatymo normas.

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsakovė Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepime prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, kad nesutinka su savo kaip atsakovo procesine padėtimi, kadangi atkuriant nuosavybės teises buvo vadovautasi ginčo šalių pateiktais dokumentais, kurie atitiko jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus. Tauragės apskrities viršininko administracija laikytina trečiuoju asmeniu, su bet kokiomis teismo kaip atsakovui priteistomis išlaidomis nesutinka.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš faktinių bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovai iškėlė atsakovams ir tretiesiems asmenims ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. J., gim. 1908 m., procedūros metu padarytų teisės pažeidimų, t. y. šio asmens vardu 1998-11-03 sudarytame įgaliojime (t. 1, b. l. 86) atsakovas J. J. suklastojęs tėvo A. J. parašą, t. y. pasirašęs už jį ir taip apgaulės būdu šį dokumentą panaudojęs tvarkant nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus užvaldė žemę ir mišką.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo padarytą išvadą ieškinio netenkinti ir su tokia išvada kolegija sutinka (LR CPK 185 str.).

Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad ginčijamas įgaliojimas nepatvirtina įgaliotojo valios, nes jis pats nepasirašė tokio įgaliojimo, todėl toks sandoris pagal sandorio patvirtinimo metu galiojusio LR CK 41, 45 str. nuostatas, reglamentavusias rašytine forma sudaromų sandorių pasirašymą, yra negaliojantis. Byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, jog tėvas A. J. būtų išreiškęs valią įgalioti atsakovo J. J. žmoną A. J. Kadangi įstatymui prieštaraujančio sandorio pagrindu buvo sukeltos ieškovams nepalankios teisinės pasekmės, todėl jos turi būti panaikintos ir atkurta padėtis iki įgaliojimo sudarymo.

Iš tokios ieškovų pozicijos matyti, kad ieškovai siekia, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra būtų pradėta iš esmės iš naujo. Teismo nuomone, kaip ir matyti iš bylos medžiagos, ieškovai nenenurodė jokių aplinkybių, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą vykdžiusios institucijos būtų pažeidusios nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusias teisės normas. Kolegijos nuomone, kaip pirmosios instancijos teismas ir teisingai nustatė, ginčas yra kilęs dėl atsakovo neva netinkamo vykdymo žodinio susitarimo dėl žemės pasiskirstymo po nuosavybės teisių atkūrimo, nes ieškovai patys iš esmės patvirtino, kad pagal žodinį susitarimą visus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus pavedė tvarkyti atsakovui J. J., šis iš dalies atsiskaitė su kitais atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, o kartu ir su byloje buvusiomis iš pradžių ieškovėmis. Kolegija ieškovo A. J. ieškinio reikalavimus vertina kaip piktnaudžiavimą teise, nes akivaizdu, kad 1998-11-03 įgaliojimu jis pats pasinaudojo, pasirašydamas 1998-11-12 sutartį, kurios 1 punkte aiškiai nurodyta, jog perleidžiamos tėvo teisės savo vaikams, atitinkamai pasiskirstant žemės plotus, todėl pripažinti, kad buvo veikiama prieš įgaliotojo ar ieškovo, valią, nėra pagrindo. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad seniūnas, tvirtinęs ginčijamą įgaliojimą, galbūt pažeidė įgaliojimo tvirtinimo tvarką, t. y. įgaliojimas privalėjo būti pasirašytas jo akivaizdoje A. J. arba aptartas kito asmens pasirašymo faktas, tačiau kad nebūtų išreikšta A. J. kaip įgaliotojo valia, tokių aplinkybių nėra nustatyta. Be to, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas net tik kad neginčijo, jog jis pasirašė įgaliojimą, bet ir pripažino faktą, kad vykdydamas žodinį susitarimą tarp visų brolių ir seserų visur veždavosi tėvą ir tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus tėvo vardu, kartu pasirašydamas net prašymą tėvo vardu 1992–1993 metais atkurti nuosavybės teises ir pretendentų susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas J. J. nesiekė tokių teisinių pasekmių, kurios būtų pažeidusios tėvo A. J. valią atkuriant nuosavybės teises, o tarp šalių kilęs ginčas dėl žodinio susitarimio, kaip pasiskirstyti baigus nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą gautą nuosavybę, neturi ryšio su ginčijamais sandoriais, nes priešingu atveju, pripažinus, kad net prašymas atkurti nuosavybės teises nebuvo tinkamai išreikštas, būtų pagrindas svarstyti, ar pagrįstai buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra A. J., gim. 1908 m., ir ar būtų pagrindas ginti jo įpėdinių teises kartojant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p. 185 str.).

Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, tai atsižvelgus į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, iš ieškovų atsakovams J. J. ir J. J. priteistinos advokato paslaugų apeliacinėje instancijoje išlaidos – po 1000 Lt (LR CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. J. ir A. J. iš kiekvieno po 500 Lt atsakovams J. J. ir J. J. advokato paslaugų išlaidų apeliacinėje instancijoje.