- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-781-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00111-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. M., (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis T. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, pagal OASys metodiką nustatyta 19 balų, į tai, jog jis pataisos įstaigoje nebuvo baustas drausmine tvarka, 17 kartų skatintas, dirba, darbą galėtų tęsti ir po galimo lygtinio paleidimo, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo amžių, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taikant lygtinį paleidimą būtent dabar jis galėtų tinkamai integruotis į visuomenę, rastų darbą, užsiimtų naudinga veikla, kadangi kuo vyresnis jis bus, tuo jam sunkiau bus integruotis. Be to, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog nuteistasis užsiima prasminga veikla, dalyvauja programose, kurios numatytos reabilitacijos programose, elgiasi motyvuotai, rodo teigiamus elgesio pokyčius.
4.2. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo motyvu, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės proporcingumo ir teisingumo principai, tačiau nuteistajam dėl lygtinio paleidimo gali būti svarstomas jeigu yra padaryta jo pažanga, pasiekti bausmės tikslai, ką patvirtina ir Komisijos išvada - nuteistojo daroma pažanga yra pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.
4.3. Be to, skunde nurodoma, kad teismo vertinimu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkaujant, o teigiamai charakterizuojamas ir vertinamas nuteistojo T. M. elgesys neturėtų būti vertinamas kaip geras, kadangi taip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokios teismo išvados yra deklaratyvios ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo net ir padarius labai sunkų nusikaltimą atlikus du trečdalius bausmės numato įstatymo leidėjas. Nuteistasis daugiau nei septynis metus atlikinėja bausmę, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, jog nuteistasis nepatyrė suvaržymų ar neigiamų pasekmių. Taip pat iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiu būdu bus labiau įgyvendinama bausmės paskirtis netenkinus prašymo dėl lygtinio paleidimo nei šį prašymą tenkinus. Atvirkščiai, tenkinus nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis būtų motyvuotas tinkamai elgtis, integruotis į visuomenę, nepažeisti elgesio normų ir nenusikalsti, o jo elgesys būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Kauno apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus T. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 17 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba UAB „M.“, lygtinio paleidimo atveju tęstų darbą šioje įmonėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (19 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 12 balų, iš ko seka, kad T. M. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, tai yra, tai kad nuteistasis supranta savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, bet ne visas.
9. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad T. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu – 5,6 kg). Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
10. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.