Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2004 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vykdymą atidedant 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones,

2) 2006 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir mėnesiams,

3) 2007 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių,

4) 2007 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 180 straipsnio 2 dalį –laisvės atėmimu 2 metams, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams,

6) 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda,

7) 2011 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda,

8) 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu skirta bausmę, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 8 MGL (1 040 Lt) dydžio baudą,

9) 2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (vienuolika veikų), paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje bei su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda. 2015 m. kovo 12 atliko laisvės atėmimo bausmę,

10) 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 8 mėnesiams, jos atidedant 2 metams 6 mėnesiams,

11) 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį– laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams,

12) 2018 m. lapkričio 2 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - areštu 30 parų. 2018 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 26 dienoms;

13) 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi skirta bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. 2020 m. rugsėjo 11 d. atliko bausmę;

14) 2022 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios veikos) - galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2023 m. liepos 13 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę,

15) 2024 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) – galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. pripažino kaltę. Parodė, kad susipyko su buvusia sugyventine B. M., (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Apsistumdė ir viskas, rankos jai nelaužė, buvo pastūmęs, krito kartu, už gerklės nebuvo paėmęs. Buvo ją prispaudęs prie sienos, už pečių buvo paėmęs, paskui kartu nukrito. Jei už dešinės plaštakos laužtų atgal, ranka būtų lūžusi, ji kreiptųsi iš karto, nebuvo paėmęs ir sulaužęs jos rankos. Pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę du kartus, ji išeinant iš buto čiupo už rankos, suplėšė striukę. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs, orientavosi aplinkoje. Nemano, kad neblaivumas turi įtakos prisiminti aplinkybes. Jau praėjo metai, neatsiminsi, kas buvo prieš metus. Gali būti, jog neprisimena, gali būti, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė sužalojimą, maža tikimybė, kad ėmė už gerklės. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kaip buvo. Dėl smaugimo sakė tyrėjai, kad nebuvo, dabar negali sakyti buvo ar nebuvo, nes nepamena. Nežino, kodėl kakle nustatytas sužalojimas. Gal jai kitas žmogus yra ką padaręs. Ji bendrauja su tokiu H., jis jai yra sakęs rašyti pareiškimą, parašyti nebūtų dalykų. Pripažįsta, kad buvo prispaudęs nukentėjusiąją prie sienos, kad prispaudęs už gerklės buvo neatsimena, visas pripažįsta aplinkybes. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, bendravo su ja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. B. M. yra jo buvusi sugyventinė. Apie du metus su B. kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. 2023 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, atvažiavo pas B. į namus adresu (duomenys neskelbtini), pasikalbėti. Tarp jų su B. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji prie jo susileido į ranką dozę narkotikų kristalo. Jis pradėjo priekaištauti. Jie susipyko ir susistumdė. Susistumdymo metu ir padarė tuos veiksmus, kurie įrašyti pranešime apie įtarimą, - sugriebė B. už rankų, tampė, galbūt ir užlaužė ranką. Neprisimena, kad būtų griebęs B. už kaklo, bet neatmeta galimybės, kad taip buvo. Prisimena, kad B. buvo nugriuvusi ant grindų. Susistumdymo metu B. rankose turėjo savo mobilųjį telefoną, kurį iš jos atėmė, kad niekam nepaskambintų ir išėjo iš namų. Sutinka, kad savo tokiais veiksmais sukėlė B. fizinį skausmą ir ją net sužalojo. Labai dėl to gailisi. Praėjo nemažai laiko, todėl tiksliau įvykio aplinkybių neatsimena. Jis oficialiai nedirba, kartais kur nors uždarbiauja, jokių kitų pajamų negauna. Atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai neturi už ką (2 t., 117-120). Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patvirtina aplinkybes, kad galėjo taip būti, tik šiuo metu neprisimena. Tuo metu buvo praėjęs mažas laiko tarpas, nelabai dabar ką atsimins. Kaltę pripažįsta, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusioji B. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2021 metų su E. jau nebegyvena kartu. 2023 m. spalio 17 d. apie 23.00 val. atėjo E., įsileido į butą. Bekalbant prasidėjo žodinis konfliktas, jis užrakino duris ir raktus įsikišo į kišenę. Prašant raktų, paėmė jai už gerklės ir pradėjo smaugti, sukeliant fizinį skausmą, paleidęs stumdė per koridorių bute, tampė už rankų, sukeliant fizinį skausmą. Neskambino į policiją, nes E. paėmė telefoną ir bijojo. 2023 m. spalio 18 d. apie 03.00 val. į butą atėjo pusseserės M. Š. vyras A. Š., kuris pasiėmė daiktus ir išėjo. 2023 m. spalio 18 d. apie 15.00 val. jos sesė D. J. perdavė jai telefoną, kurį perdavė sutikta pusseserė. Šis smurto atvejis yra pirmas, ankščiau jis prieš ją nesmurtavo. Kiek žino, jis vartoja narkotines medžiagas, kartais išgeria alkoholinių gėrimų. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 66-70).

Papildomai apklausta nukentėjusioji B. M. patvirtino savo parodymus ir papildė, kad 2023 m. spalio 17 d. apie 23.00 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs sugyventinis E. K.. Su juo kartu negyvena nuo 2021 m. Kilusio konflikto metu E. viena ranka sugriebė jai už gerklės ir prispaudė ją prie sienos, po to abejomis rankomis stipriai sugriebdamas jai už rankų įvairiose vietose, ją tampė, dėl to ji koridoriuje nugriuvo ant grindų. Jai nugriuvus, E. viena ar abiem rankom, paėmė jai už dešinės rankos plaštakos ir laužė ranką atgal. Dėl visų šių smurtinių E. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant kaklo priekyje, kur E. buvo sugriebęs, buvo likusios mėlynės nuo pirštų, ant abiejų rankų taip pat buvo likusios mėlynės. Kadangi po rankos laužimo jai labai skaudėjo dešinę ranką, 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją, buvo nusiųsta pas traumatologą, nustatytas riešo lūžis ar įskilimas, nešiojo rankos įtvarą. Po šio įvykio dėl patirtų sužalojimų turėjo nedarbingumą. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl apžiūros ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė, nes susirgo dukra (1 t., b. l. 83-86).

Papildomai apklausta nukentėjusioji B. M. parodė, kad 2023 m. spalio 17 d. apie 23.00 val. įvykus konfliktui su buvusiu sugyventiniu E. K., kurio metu jis prieš ją smurtavo, nepaskambino iš karto policijai, nes E. atėmė ir išeidamas išsinešė jos mobiliojo ryšio telefoną. Buvo išsigandusi, sutrikusi, buvo naktis, nenorėjo trikdyti kaimynų, daryti kažkokios suirutės, tuo labiau, kad namuose miegojo mažametė dukra. Naktį ją prikėlė skambutis į duris. Tai buvo pusseserės M. Š. vyras A. Š.. Buvo apsimiegojusi, labai nustebo, kodėl jis čia atvažiavo naktį. Užėjęs A. pasakė, kad jis turi paimti E. daiktus. A. paklausė jos, kas čia įvyko, tačiau ji nenorėjo jam nieko pasakoti, pasakė, kad nieko neįvyko, kad paimtų daiktus ir išeitų. Buvo apsimiegojusi, pavargusi, prieš miegą buvo išgėrusi natūralių žolelių raminamųjų. Sumušimo žymių A. ji nerodė, buvo apsivilkusi chalatu ilgomis rankovėmis. Kitą dieną po įvykio, 2023 m. spalio 18 d. apie 16.00 val., iš sodo grįžo jos mama A. M., kuriai papasakojo, kas įvyko tarp jų su E., parodė mėlynes ant rankų, kaklo (1 t., b. l. 87-90).

Liudytoja A. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. spalio -19 d. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvęs pranešėjos sugyventinis, atėjęs į butą, bandė ją smaugti, sukėlė fizinį skausmą. Atvykus nurodytu adresu, jas pasitiko pranešėja, papasakojo, kad prieš pora dienų, t. y. 2023 m. spalio 17 d. pas ją į namus atėjo buvęs sugyventinis, prasidėjo žodinis konfliktas, kiek prisimena, sakė, dėl vaiko ir dėl to, kad sugyventinis norėjo pas ją grįžti. Konflikto metu buvęs sugyventinis ją smaugė, tampė už plaukų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pranešėja buvo rami, blaivi. Sakė, kad bijo savo sugyventinio, nes jis yra narkomanas, teistas, gali vėl prieš ją smurtauti. Buto koridoriuje buvo netvarkingai išstumdyti baldai. Kaip teigė pranešėja, baldai buvo išstumdyti konflikto metu. Kadangi po įvykio buvo praėję pora dienų, akivaizdžių smurto žymių ant moters matomų kūno vietų, nebuvo (1 t., b. l. 150-153).

Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. spalio 19 d. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvęs pranešėjos sugyventinis griebė rankomis, bandė ją smaugti. Pranešėja teigė, kad 2023 m. spalio 17 d. į butą atėjo jos buvęs sugyventinis, su kuriuo sukonfliktavo, tiksliai priežasties neprisimena. Konflikto meto sugyventinis tampė už rankų moterį per koridorių, sukėlė jai fizinį skausmą. Kokius dar smurtinius veiksmus, apie kuriuos pasakojo moteris, darė sugyventinis, jis neprisimena. Akivaizdžių sumušimo žymių ant moters matomų kūno vietų nesimatė. Moteris buvo šiek tiek sutrikusi, bet kalbėjo ramiai. Iškart po įvykio policijos nekvietė, nes bijojo buvusio sugyventinio. Moteris sakė, kad turi buvusiam sugyventiniui pretenzijų ir rašys pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., 156-159).

Liudytoja M. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. M. yra jos pusseserė, jos mamos E. B. sesers dukra. E. buvęs B. sugyventinis. 2023 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, naktį, tiksliai laiko neprisimena, jos sutuoktiniui A. Š. paskambino E. ir pasakė, kad susipyko su B., kad paėmė jos telefoną, kurį dabar jai reikia grąžinti. Jie nuvažiavo pas B. Ji pasiliko automobilyje, o vyras nuėjo į butą. Vyras jai papasakojo, kad ilgai skambino į duris ir jam pasirodė, kad duris atidariusios B. apsimiegojusi. Vyras taip pat sakė, kad B. laikėsi sau už rankos. Vyrui paklausus, kas atsitiko ji atsakė, kad nieko. Kaip suprato, apie įvykio aplinkybes ir kas nutiko tarp jų su E., B. jam nepasakojo. Sekančią ar dar kitą dieną, sutiko B. sesę D. J. ir atidavė B. telefoną, kad jai perduotų. Po šio įvykio, kažkurią dieną, kalbėjo su B. mama A., kuri pasakė, kad B. su E. susimušė. B. taip pat buvo namuose, bet su ja nebendravo. Matė, kad ji kažkuria ranka prilaikė kitą ranką, taip, kaip jai skaudėtų tą ranką (1 t., b. l. 162-165).

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, naktį, jam paskambino E., pasakė, kad susipyko su B., paėmė jos telefoną, o ji jį išvijo. Namuose liko jo daiktai, prašė juos paimti. Nuvažiavo pas B., M. liko automobilyje. Atidarė duris apsimiegojusi B., kuri stovėjo vieną ranką uždėjusi ant kitos nuleistos rankos. Ar matė kokias nors sumušimo žymes nepamena, mano, kad ne. Jam paklausus, ar kas nutiko, ji atsakė, kad ne. B. atidavė jam E. daiktus. E. apie įvykį taip pat jam nepasakojo. Jis jam tik pasakė, kad susitvarkytų savo santykius. Žinojo, kad jie su B. pykosi (1 t., b. l. 167-170).

Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. M. yra jos dukra. 2023 metų spalio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, apie 02.00 val. nakties, jai paskambino B. pusseserė M. Š. ir pasakė, kad pas B. buvo atėjęs E., jie susimušė ir E. pasiėmė B. telefoną. Sekančią dieną apie 10.00 val. grįžusi matė, kad B. yra apsiverkusi, nusiminusi, ant jos rankos, kaklo pastebėjo mėlynes. Ji pradžioje nelabai norėjo ką nors pasakoti, bet po to papasakojo. B. papasakojo, kad tą naktį, apie 24.00 val. pas ją atėjo E. B. galvojo, kad jis nori pasikalbėti ir jį įleido, nes kitaip jis kėlė triukšmą, garsiai beldėsi į duris. Jį įleidus, E. pradėjo prašyti, kad B. leistų jam pernakvoti, nes jis neturi kur eiti. B. nesutiko ir pradėjo jį varyti lauk. Koridoriuje tarp jų įvyko susistumdymas, nes E. atiminėjo iš B. telefoną. E. pavyko atimti telefoną iš B. Mėlynės pas B. ant kaklo, smakro, abiejų rankų ir atsirado dėl tokių E. veiksmų. Konkrečiai kur ten E. jai suėmė, suspaudė ar trinktelėjo, ji jai neaiškino. B. skundėsi, kad jai skauda galvą ir kažkurią ranką, gal dešinę, bet tiksliai neprisimena. Po dienos ar dviejų B. dėl rankos skausmo kreipėsi į polikliniką, ranką jai sugipsavo (1 t., b. l. 173-176).

2023 m. spalio 19 d. B. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, tarp jos ir buvusio sugyventinio E. K. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis paėmė ranka jai už gerklės, sukeldamas fizinį skausmą, ją stumdė po koridorių ir tampė, paėmęs už rankų, sukeliant fizinį skausmą. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusia (1 t., b. l. 1-11).

Iš 2023 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 48-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G687/2024(01) konstatuota, kad, remiantis B. M., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, B. M. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, kakle. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Šeškinės polikliniką 2023 m. spalio 20 d. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3-ų trauminių poveikių pasekoje. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (1 t., b. l. 117-119).

Iš 2024 m. vasario 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga faile „PSS-20231019-201950UTC+0300“, įrašo trukmė -5 min. 51 sek. Atidarius failą, matomas vaizdą tarnybinio automobilio viduje. Pareigūnas atidaro automobilio stumdomas duris, į vidų įlipa moteris, pagal medžiagoje esančius duomenis - nukentėjusioji B. M.. Pareigūnas pakviečia ją prisėsti, įspėja, kad daromas vaizdo, garso įrašas. Pareigūnui paklausus, kas ir kada čia įvyko, moteris pasakoja, kad antradienį vakare, apie 22.00 val. pas ją į namus atėjo jos buvęs sugyventinis, jis grįžti pas ją gyventi, o ji to nenori, ir jis visą tą laiką, kai jie ne kartu, ją terorizuoja, fizinis smurtas pirmą kartą buvo. Sugyventinis buvo neišgėręs, turi bendrą dukrą, kuri įvykio metu buvo namuose, jau miegojo. Sugyventiniui atėjus pasikalbėti, įleido, pradžioje sėdėjo virtuvėje. Sugyventinis nuėjo link durų, užrakino viršutinę spyną ir paėmė raktus. Tapo įtempta atmosfera. Ji suprato, kad kažkas ne taip. Sėdėjo, kalbėjo, po to jis atėmė telefoną. Po to jis priėjo prie jos, paėmė viena ranka už gerklės (dešine ranka parodo sau prie kaklo), pradėjo smaugti, stumdė per koridorių, dabar rankos visos mėlynos, krito ant žemės. Ji nerėkė, prašė, kad jis sustotų, nenorėjo vaiko pažadinti. Po to sugyventinis numetė ją ant lovos. Ji pabėgo į virtuvę, jis tada išbėgo. Išbėgo iš buto su jos telefonu, o kitą dieną telefoną perdavė per jos sesę. Sugyventinis yra E. K.. Su E. K. gyveno kartu nuo 2016 metų. Pragyveno gal 5 metus. Pareigūnui paklausus, kai ją smaugė ar ji fizinį skausmą pajuto, atsako, kad taip ir pas ją mėlynės čia (liečia kaklą priekyje ranka). Pati mėlynių nemato, bet sakė mama, ant rankų mėlynės (patraukia į viršų rankoves, parodo pareigūnui abi rankas), pareigūnas pasako, kad mato. Pareigūnui paklausus ar čia viską jis (sugyventinis) padarė, B. M. atsako, kad taip. Išnarintas riešas (rodo pakėlusi dešinę ranką), čia dar kažkur apdraskė. Pareigūnas pasako, kad pradės ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 181-183).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nukentėjusiosios namuose, tarp E. K. ir B. M. kilo konfliktas. Kaltinamasis tiksliai visų įvykio aplinkybių, apklaustas teisiamajame posėdyje, jau neprisiminė, paaiškindamas, kad apsistumdė, buvo prispaudęs nukentėjusiąją prie sienos, paimdamas už pečių, paskui abu nukrito. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, E. K. parodė, kad susistumdymo metu padarė įtarime nurodytus veiksmus, t. y. sugriebė B. už rankų, tampė, galbūt ir užlaužė ranką. Neprisimena, kad būtų griebęs B. už kaklo, bet neatmeta galimybės, kad taip buvo. Kaltinamasis, kaip minėta, nurodė nepamenantis tikslių aplinkybių, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė pripažįstantis faktines veikos padarymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios B. M. parodymai, kad kilusio konflikto metu kaltinamasis, paėmęs jai už gerklės, pradėjo smaugti, prispaudė ją prie sienos, paleidęs stumdė per koridorių bute, stipriai sugriebęs už rankų ją tampė, dėl ko nugriuvo ant grindų, taip sukeliant jai fizinį skausmą. Jai nugriuvus, E. K. paėmė jai už dešinės rankos plaštakos ir laužė ranką atgal (1 t., b. l. 66-70, 83-86). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime, t. y. kad kaltinamasis žodinio konflikto metu paėmė ranka jai už gerklės, sukeldamas fizinį skausmą, stumdė po koridorių, tampė, paėmęs už rankos (1 t., b. l. 1-11). Aplinkybes, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas, B. M. nurodė ir pagal gautą pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams – liudytojų A. C., R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusioji sakė, kad ją smaugė, tampė už rankų koridoriuje (1 t., b. l. 150-153, 162-165). Apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo mamai A. M., kuri, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė mačiusi ant dukros rankos ir kaklo mėlynes, pasakojo, kad koridoriuje įvyko susistumdymas, E. K. atiminėjo telefoną iš nukentėjusiosios, o minėtos mėlynės atsirado dėl kaltinamojo veiksmų (1 t., b. l. 173-176). Liudytojas A. Š., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, nurodė sužalojimų ant B. M. kūno nematęs, ar bent to nepamenantis, tačiau matė, kad B. M. atidariusi duris stovėjo uždėjusi ranką ant kitos nuleistos rankos (1 t., b. l. 167-170), kas patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo, suimant, užlaužiant jos ranką. Apžiūrėjus policijos pareigūnų kamera darytą įrašą, matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji B. M. taip pat nurodė, kad kaltinamasis paėmė viena ranka jai už gerklės (parodo sau prie kaklo), pradėjo smaugti, stumdė per koridorių, rankos visos mėlynos, krito ant žemės, nurodo, kad yra kraujosruvos, rodo pareigūnui kraujosruvas ant rankų (1 t., b. l. 181-183). Taigi, nors konfliktas vyko dalyvaujant tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai, pašaliniai asmenys jo nematė, teismas, įvertinęs pakankamai nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, nenustatė pagrindo jais netikėti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G687/2024(01) nurodyta, kad B. M. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose bei kakle. Anot specialisto, sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Šeškinės polikliniką 2023 m. spalio 20 d., mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad E. K. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, ranka sugriebęs B. M. už gerklės, prispaudė ją prie sienos, suėmęs už rankų tampė, dėl ko B. M. nugriuvus ant grindų, rankomis paėmęs už dešinės rankos plaštakos, ją laužė atgal, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. M. fizinį skausmą ir mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarydamas B. M. poodines kraujosruvas rankose, kakle, t. y. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. K. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis buvo teistas, veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., b. l. 2-41), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 42-85), nedirbantis. Duomenų apie registravimąsi Priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasi prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog kaltinamasis yra anksčiau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau paskirtos švelnesnės bausmės neatliko savo prevencinės paskirties ir nesustabdė kaltinamojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. K. teistas 2024 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) už nesunkaus, apysunkio nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Įvertinus tai, kad veika padaryta dar iki šio nuosprendžio priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu, taikant kaltinamajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės. Nustatydamas pridedamos bausmės dalį teismas, be kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, įvertina ir veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčiu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - ir PSDF) padarytą 88,97 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Ieškinyje nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalota B. M., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 88,97 Eur (1 t., b. l. 126-129). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą civilinei ieškovei nedalyvaujant, nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko (3 t., b. l. 2-3).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nustatyta, kad dėl E. K. veiksmų nukentėjusiajai B. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nustatyti sužalojimai. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad VšĮ Šeškinės poliklinikoje B. M. suteiktos paslaugos: 2023 m. spalio 20 d. - radiologo, 2023 m. spalio 23 d. – ortopedo traumatologo dėl kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimo, 2023 m. lapkričio 3 d. – radiologinis ištyrimas. Bendra teiktų paslaugų suma – 88,97 Eur.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų matyti, kad B. M. 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į gydymo įstaigą (VšĮ Šeškinės poliklinika) dėl 2023 m. spalio 17 d. įvykio, nurodydama, kad patampė buvęs sugyventinis, skauda dešinę ranką, tirpsta. Įvertinus būklę nustatyta, kad matomos hematomos nuo pečių iki pirštų, taip pat hematoma ant kaklo, skausmingi dešinio riešo judesiai, nukreipta radiologo konsultacijai, laikinai nedarbinga. Matyti, kad gydymo įstaigoje nukentėjusioji apsilankė 2023 m. spalio 24 d., 25 d., nurodydama, kad išlieka skausmas dešiniame rieše, 2023 m. lapkričio 3 d. atliktas radiologinis tyrimas. Taip pat gydymo įstaigoje lankėsi 2023 m. lapkričio 6 d., anamnezėje nurodoma ta pati įvardijama trauma buityje 2023 m. spalio 17 d., kuomet „patampė“ buvęs sugyventinis. Nurodoma, kad nukentėjusioji laikinai nedarbinga iki 2023 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 107-113). Iš aptartų duomenų matyti, kad nukentėjusioji, nors ir ne tą pačią dieną, tačiau į gydymo įstaigą kreipėsi dėl rankos skausmo, nurodydama, kad 2023 m. spalio 17 d. sugyventinis ją „patampė“, jai buvo atliekami nurodyti tyrimai bei teikiamos medicininės paslaugos.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš E. K. priteistina 88,97 Eur dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 291,50 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl 2023 m. spalio 17 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų B. M. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. buvo laikinai nedarbinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-359675 ir 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-382394 B. M. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. iš VSDF biudžeto lėšų paskyrė 291,50 Eur ligos išmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad B. M. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio jai išmokėtos išmokos, priežastis yra kito asmens neteisėti veiksmai, materialinę žalą turi atlyginti dėl B. M. sužalojimo kaltas asmuo (1 t., b. l. 134-140). Teisme gautas civilinio ieškovo prašymas tenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t., b. l. 198-199).

Fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad B. M. išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2023 m. spalio 21 d. iki spalio 24 d., 2023 m. spalio 25 d., nuo 2023 m. spalio 26 d. iki lapkričio 3 d., nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 137). VSDFV Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1E-359675 skirti ligos išmoką už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 23 d. iki spalio 31 d., nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 3 d. – 259,11 Eur. Taip priimtas sprendimas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki lapkričio 6 d. skirti 32,39 Eur dydžio ligos išmoką (1 t., b. l. 138-140). Civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, bendra priskaičiuota išmokos suma – 291,50 Eur, kurią iš prašoma priteisti iš kaltinamojo. Nustatyta, kad nukentėjusioji B. M. dėl kaltinamojo padaryto sveikatos sužalojimo buvo laikinai nedarbinga nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., dėl ko asmeniui buvo mokama ligos išmoka. Tarp nukentėjusiosios nedarbingumo ir kaltinamojo priešingų teisei veiksmų yra priežastinis ryšys, o ieškovė nurodytu laikotarpiu nukentėjusiajai mokėjo išmokas dėl jos nedarbingumo, ginčo dėl civilinio ieškinio dydžio nėra, jis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina prašoma 291,50 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.1, 14.3.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 181,26 Eur (3 t., b. l. 20-23).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamosios bylos nagrinėjamo metu E. K. buvo taikomas suėmimas, vėliau asmuo pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, taigi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to, kaltinamasis nedirbo, lėšų pragyvenimui neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo skirta, kadangi asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė neskirtina ir šioje proceso stadijoje.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinti bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (tris mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį atliktą bausmę bei įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės E. K. neskirti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. K. 88,97 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 97 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. K. civilinio ieškovo naudai 291,50 (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 centus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. K. nepriteisti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.