- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- I-26-289/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės ir atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui T. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo G. K. patikslintą skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. SP-4702 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SP-4702(7.3450), priteisti 10000 Lt neturtinės žalos (b.l.2). 2013 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (b.l.90-91) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 50000 Lt, panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SP-4702, 2013 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. SD-857, 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. SP-2566, prašė atnaujinti terminą prašymui pateikti ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarta pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkinti ir atsisakyti priimti patikslinto skundo dalį dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. SP-2240-(7.1761) panaikinimo, pareiškėjo G. K. patikslinto skundo dalį dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SP-2566(7.7129) panaikinimo ir 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo priimti teismo žinion.
Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių VGTPT, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu, 2013 m. liepos 8 d. sprendimu, 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą ir už tai, kad visus duomenis, reikalingus advokato skyrimui, pareiškėjas buvo pateikęs. Kitus duomenis būtų surinkęs advokatas. Nurodė, kad pagal visus duomenis tarnyba galėjo pagal VGTPĮ 18 str. 13 d. gauti papildomą informaciją. Prašyme, kur yra prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas, parašyta, kad pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba surašant patikslintus skundus dėl bylų sujungimo, išskyrimo, pakeitimo, papildymo reikalavimų, įtraukimo naujų atsakovų, perdavimo kitos apygardos teismui, dokumentų gavimo, iš bylos kopijų gavimo, bylos dokumentų ir garso įrašų laikmenų gavimo. Atsakovui žinoma, kokiose administracinėse bylose prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba galėjo susipažinti su bylomis ir suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį. Šiaulių VGTPT neneigia, kad susipažino su bylomis. Tarnyba pagal savo kompetenciją galėjo gauti papildomą informaciją ir pati, žinodama, kad pareiškėjas laisvės atėmimo vietoje neturi galimybių užsidirbti. Dėl teisinės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui buvo padaryta žala. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjo valstybės tarnautojų prestižas jo akyse, atsirado nepasitikėjimas valstybės tarnautojais, kurie elgiasi tendencingai ir tyčia nesuteikia informacijos ignoruodami Valstybės tarnybos įstatymą, Etikos kodeksą. Tarnyba vilkino apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas turėjo būti surašytas per 30 d., o pateikus tarnybai prašymą gegužės 29 d., kol Panevėžio VGTPT persiuntė pareiškėjo prašymą Šiaulių VGTPT, buvo jau birželio 6 d. Dėl to, kad tarnyba vilkino, apeliacinio skundo pateikimas ėjo į pabaigą, apeliacinis skundas buvo surašytas ir pateiktas be advokato pagalbos, dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala. Patyrė stresą, pyktį, baimę, buvo sutrikęs širdies darbas. Pasekmės jaučiamos iki šiol. Pareiškėjas nurodė, kad jam būtina VGTPT antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-555-289-2012. Advokatas pareiškėjui reikalingas ir surašant apeliacinį skundą dėl teisėjo V.Stankevičiaus padarytų pažeidimų, kad būtų panaikintas sprendimas dėl pašalinimo iš teismo salės ir nepagrįstų baudų. Pareiškėjui reikalingas advokatas ir kitoje administracinėje byloje Nr. I-1587-289-2012, kur pirmininkauja V.Stankevičius, ir pareiškėjui reikalinga advokato pagalba dėl bylos Nr. I-554-621/2013. Prašo nustatyti, kad pagalba buvo nesuteikta dėl formalių priežasčių, kad buvo galima nustatyti, kad pareiškėjui buvo reikalinga antrinė teisinė pagalba ir panaikinti tarnybos sprendimus, priteisti neturtinę žalą.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi, remiantis LR CPK 105 str., pareiškėjas buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir nutarta bylą nagrinėti iš esmės toliau nedalyvaujant pareiškėjui G. K.. Civilinio proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad pašalinimas iš teismo posėdžių salės skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, jeigu prieš tai jam buvo paskirtas įspėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-227/2014 buvo konstatuota, kad teismo nutartis pašalinti bylos proceso dalyvį iš teismo posėdžių salės ir nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka. Remiasi tuo metu galiojusiu įstatymu ir redakcija, kad pagal 4 str. 2 p. nustatyta pareiškėjui pareiga teikti VGTPT reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. To paties įstatymo 18 str. 13 d. nustatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės institucijų, kitų juridinių asmenų gauti informaciją, kad nustatytų, ar asmuo turi teisę gauti reikalingą teisinę pagalbą. Tarnybai ieškoti registruose yra nustatyta teisė, bet ne pareiga. Pagal LITEKO sistemą negalėjo nustatyti konkrečios bylos, nes joje yra daugiau kaip 400 pareiškėjo bylų, iš kurių daug civilinių bylų, todėl negalėjo nustatyti, kurioje byloje. Pareiškėjas nenurodė bylos numerio, nors Panevėžio VGTPT raštu birželio 3 d. Nr. 1.3-SR1-1805 nurodė pareiškėjui pateikti tarnybai konkretų sprendimą. Tarnyba raštu 2013 m. birželio 11 d. Nr. SD768 (7.1729) prašė pateikti informaciją apie bylą. Atsakovė negalėjo identifikuoti, kurioje byloje, todėl prašė nurodyti bylos numerį. Atsakovė sprendimo 2 p. nurodė, kad atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą neapriboja pareiškėjo teisių į teisinę gynybą, neatima jo teisės savarankiškai gintis, neapriboja teisės savarankiškai gintis, neapriboja pareiškėjo teisės vėl kreiptis į antrinės teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikus pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas galėjo pateikti bylos numerį, atsakovė būtų išnagrinėjusi prašymą. Svarbu buvo nustatyti reikalavimų pagrįstumą, ar gali būti atstovavimas perspektyvus, nes vadovaujantis VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p. tarnybai nustatyta pareiga įvertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė nei bylos numerio, nei sprendimo, jis šiandien teismo posėdyje tą patvirtino, teisiniai pagrindai dėl pareigų vykdymo VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p., 4 str. 1 ir 2 d. taip pat nurodyti. Teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai yra aiškiai išdėstyti. LVAT suformavo nuomonę, kad antrinė teisinė pagalba nėra absoliuti, ji susijusi su mokesčių mokėtojų pinigais. Valstybės pozicija įtvirtinta įstatyme, kur pasakyta, kad jei pareiškėjai kelia nepagrįstus reikalavimus, byla neperspektyvi, tai vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo, kokybės principu, antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. 11 str. 6 d. 1 p. yra atskiras atsisakymo pagrindas teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia teismo šališkumu. Sunku argumentuoti, kaip tai susiję su tarnybos sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Žalos atsiradimui nepakanka vien subjektyvios nuomonės, reikia remtis dokumentais. Nurodyta, kad tarnyba pateikė raštą, kuriuo prašė pateikti informaciją. Per nustatytą terminą pareiškėjas informacijos nepateikė. Jis net nežino, kokiais motyvais skundžia. Reikėjo nurodyti faktines aplinkybes, kas sudaro teisinį pagrindą ir atsakovė įvertintų teisiškai. Turi nurodyti bent kokias aplinkybes, kuriomis vertina neturtinę žalą. 11 str. 6 d. 1 p., 11 str. 6 d. 2 p. vertinamas bylos perspektyvumas. Atsakovė vertino, kad reikalavimas nepagrįstas. Turėjo nurodyti aplinkybes, kurias ginčija. Įstatymas nustato pareigą pareiškėjui pateikti visą išsamią informaciją ir jei tarnyba mano, kad reikalinga papildoma informacija. Turtinės padėties nevertino, nes buvo nustatyti kiti atsisakymo pagrindai teikti antrinę teisinę pagalbą. Prie prašymo pridėti dokumentai buvo vertinti. Pagal metinę turto deklaraciją negalima reikalauti reikalavimų pagrįstumo, todėl buvo paprašyta papildoma informacija. Antrinė teisinė pagalba teikiama jei visos aplinkybės tenkinamos. Jei reikalavimas nepagrįstas, antrinė teisinė pagalba atsisakoma teikti. Turtinė padėtis dar nereiškia, kad turi būti teikiama antrinė teisinė pagalba. Atsisakymas suformuluotas remiantis VGTĮ 18 str. 13 d., kur nustatyta, kad asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 d. nuo prašymo gavimo dienos. Jis galėjo atsakyti raštu, kokio reikalavimo nesupranta. Tarnyba būtų detalizavusi, išaiškinusi, bet pareiškėjas nepateikė jokio paaiškinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LR teisingumo ministerija teismo posėdyje nedalyvavo, 2013 m. rugsėjo 17 d. pranešimu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pateiktas pareiškėjo patikslintus skundas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. K. patikslintas skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. SP-4702, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SP-2566(7.7129), kuriais atsakovė atsisakė pagal pareiškėjo prašymus suteikti jam antrinę teisinę pagalbą.
Ginčijamas tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. SP-4702(7.3450) (b.l.3) grindžiamas VGTPĮ 3 str. 2 p., 4 str. 1 p. ir 2 p. ir 11 str. 6 d. 1 p.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 3 str. 2 p. (ginčui aktuali nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai numato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei vadovaujantis ekonominiais sumetimais. Siekdamas šio principo įgyvendinimo bei atsižvelgdamas į tai, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama, įstatymų leidėjas VGTPĮ 11 straipsnio 6 d. numatė sąrašą atvejų, kai tarnyba turi atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Minėto straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad tarnyba atsisako suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu nustato, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentuota, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje Šiaulių VGTPT atsisakymą teikti pareiškėjui antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 p., kuriame reglamentuota, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atstovavimo byloje pagrįstumas yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą atitinkama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti atsižvelgdama į tam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Įstatymo 11 straipsnio 6 d. 1 p. taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Tai reiškia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 ir kt.).
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. SP-4702(7.3450) buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2012 m. lapkričio 13 d. prašymą reg. Nr. PR-3450(7.3450). Minėtame prašyme (b.l.19-23) prašoma suteikti teisinę pagalbą Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-554-621/2012, Nr. I-555-289/2012, Nr. I-1587-289/2012 dokumentų rengimui. Nurodoma, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba reikalinga patikslintų skundų surašymui dėl bylų sujungimo, išskyrimo, pakeitimo, papildymo reikalavimų, įtraukimo naujų atsakovų, perdavimo kitos apygardos teismui, dokumentų, kopijų iš bylos gavimo, bylos dokumentų ir garso įrašų laikmenų gavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010) yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį ir nustačiusi, kad pareiškėjas savo prašyme nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, 2012 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. SD-2103 (7.3450) (b.l.26) įpareigojo pareiškėją pateikti per 7 dienas atsakovei informaciją, kokią pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą pareiškėjas nori ginti teisme, koks viešojo administravimo subjektas pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, koks yra konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo data, aplinkybės, kuriomis grindžia skundą.
Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog jis pateikia abstrakčias nuorodas į tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą, nenurodydamas, kurioje konkrečioje byloje būtinas tam tikrų veiksmų atlikimas. Papildomų dokumentų ar kitokių duomenų, iš kurių būtų galima aiškiai ir konkrečiai įvertinti teisinio ginčo (bylos), kuriame pareiškėjas pageidauja naudotis antrine teisine pagalba, pobūdį, pareiškėjas nenurodė ir prie savo prašymo nepridėjo. Taigi, pareiškėjas, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą trijose Šiaulių apygardos administracinio teismo bylose, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, aiškiai neišdėstė savo reikalavimo esmės ir nepateikė jokių jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nors ir buvo informuotas apie būtinybę pateikti šiuos duomenis.
Pažymėtina, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 str. 2 p., už prašymo ir dokumentų turinį yra atsakingas juos pateikiantis asmuo. Įstatymas nesuteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teisės nepriimti asmens, prašančio suteikti antrinę teisinę pagalbą, pateikto prašymo ir dokumentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Atlikdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas ir priimdama sprendimus dėl prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą ji gali remtis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis tais klausimais, kurių nereglamentuoja specialusis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnis suteikia viešojo administravimo subjektui teisę motyvuotai reikalauti iš pareiškėjo dokumentų ir informacijos, kuri reikalinga sprendimui priimti. Teisinė situacija, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstu raštu nurodo pareiškėjui pateikti tam tikrus duomenis, negali būti traktuojama kaip vilkinimas priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas informacijos ir dokumentų iš pareiškėjo reikalavo pagrįstai ir motyvuotai (rėmėsi įstatymo normomis, išaiškino pareiškėjui, kaip pašalinti trūkumus sprendimui priimti).
Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, darytina išvada, jog nebuvo laikomasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 str. 1 p. ir 2 p., t. y. teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją ir bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnyba galėjo susipažinti su bylomis ir suteikti jam antrinę teisinę pagalbą atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pareiškėjo turtinė padėtis negali būti vienintelė priežastis, kurios pagrindu įgyjama teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Taigi, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateikta informacija leido tarnybai daryti išvadą, jog pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju nėra faktinio bei teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą, todėl tarnyba pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 3 str. 2 p., 4 str. 1 p. ir p d., 11 str. 6 d. 1 p. įtvirtintais pagrindais, dėl to nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą Šiaulių VGTPT 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SP-4702(7.3450).
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. SP- 2566(7.1729) (b.l.96) grindžiamas VGTPĮ 3 str. 2 p., 4 str. 1 p. ir 2 p.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. SP-2566(7.1729) buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2013 m. birželio 6 d. gautą prašymą reg. Nr. PR-1729(7.729). Minėtame prašyme (b.l.118-121) prašoma suteikti teisinę pagalbą apeliacine tvarka apskųsti Panevėžio m. apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą.
Atsakovė, įvertinusi 2013 m. birželio 6 d. gautą pareiškėjo prašymo turinį ir nustačiusi, kad pareiškėjo prašymas yra neišsamus, prašyme pateiktos informacijos neužtenka tarnybai įvertinti, ar nėra įstatyme nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, bei priimti pagrįstą sprendimą, 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. SD-768(7.1729) (b.l.107) paprašė pareiškėjo per 7 dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti Šiaulių VGTPT informaciją bei dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą: sprendimą, kurį pageidauja skųsti, bei nurodyti apskundimo motyvus, t. y. kodėl nesutinka su priimtu sprendimu.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendime Nr. SP-2566 (7.1729) nurodoma – kadangi pareiškėjo prašyme suteikti teisinę pagalbą pateikta informacija buvo nepakankama tarnybai įvertinti, ar nėra įstatyme nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų bei priimti pagrįstą sprendimą, pareiškėjas net nenurodė, kokioje konkrečiai byloje pageidauja naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, tarnyba raštu reg. Nr. SD-768 (7.1729) paprašė pareiškėjo pateikti papildomos informacijos. Iš UAB „Greitasis kurjeris“ pranešimo apie įteikimą nustatyta, kad pareiškėjas minėtą raštą gavo, tačiau per nustatytą terminą tarnybai informacijos nepateikė.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendime Nr. SP-2566(7.1729) pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 str. 1 p. ir 2 p. nurodytų pareigų bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Atsakovė, prieš priimdama skundžiamą aktą, pareiškėjui išaiškino, kaip pašalinti trūkumus (2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. SD-768 (7.1729), skundžiame akte išsamiai ir aiškiai nurodė motyvus, kurių pagrindu netenkino pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl darytina išvada, kad Šiaulių VGTPT tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, t.y. pagrįstai ir teisėtai priėmė 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. SP-2566 (7.1729), kuriuo atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Nenustačius Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumo, kaip vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246, 6.271 straipsniai), pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes bei teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SP-4702(7.3450), Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. SP-2566, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 50000 Lt neturtinės žalos, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.