Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, teismo posėdyje išnagrinėjęs posėdyje dalyvavusio V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I., 2016-10-05 apie 17.30 val. Vilniuje, Liejyklos g. 24, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės. Šiais savo veiksmais V. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

V. I. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailisi. Nurodė, kad automobilis

„Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso jam pačiam.

V. I. kaltė, dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-74667835-16, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio patrulio tarnybiniu pranešimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, papildomais duomenimis apie eismo įvykį bei kita rašytine bylos medžiaga.

V. I. veikos atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sudėtis, pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo lengvinančią aplinkybę pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl jam skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Bylos duomenimis automobilis „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinį teisės pažeidimą padariusiam V. I.. Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, anksčiau nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam 30 (trisdešimt) eurų baudą;

dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam 1159 (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt devynių) eurų baudą ir su automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti V. I., galutinę administracinę nuobaudą – 1159 (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt devynių) eurų baudą ir su automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16062420639. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.