Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjos Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Donato Jatužio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. C. ir jo gynėjos advokatės Vaivos Savickienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ( plėšimas įsibrovus į M. P. ir I. P. butą) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas įsibrovus į V. P. butą ) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis už BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibrovus į M. P. ir I. P. butą), 302 straipsnio 1 dalyje 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrino jas apimant ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis ši bausmė subendrinta su bausme paskirta už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimas įsibrovus į V. P. butą), paskirta M. C. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. C. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. kovo 31 d.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos , t.y 2017 m. kovo 31 d. M. C. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas palikta galioti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, I. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, E. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. C., I. B. ir A. S. solidariai priteista nukentėjusiajam I. P. 50 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista iš M. C., I. B. ir A. S. solidariai nukentėjusiajam M. P. 355 Eur turtinei žalai atlyginti.Iš dalies tenkintas M. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš M. C., I. B. ir A. S. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Visiškai tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys ir priteista solidariai iš M. C. , I. B. ir A. S. 533,58 Eur už M. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Visiškai tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys ir priteista solidariai iš M. C. ir E. K. 1413,70 Eur už V. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteista solidariai iš E. K. ir M. C. valstybės naudai 196,86 Eur už išlaidas, patirtas atstovaujant V. P..

Priteista valstybės naudai iš M. C., I. B., A. S. ir E. K. po 12,52 Eur už išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.M. C. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S. ir I. B. 2016 m. kovo 28 d., apie 23 val. 00 min., įsibrovė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), , priklausantį M. P. ir I. P., kuriame M. C. sudavė M. P. medine lazda ir rankomis ne daugiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, o A. S. sudavė M. P. ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami M. P. žaizdas kaktoje, smakre, kraujo patekėjimą po galvos smegenų dangalais dešiniame pusrutulyje, t. y. nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą, be to, M. C. apkrausčius M. P. striukės kišenes, o I. B. apieškojus butą, pagrobė svetimą – M. P. priklausantį turtą –mobiliojo ryšio telefoną HTC, kurio vertė – 100 Eur, su jame buvusia SIM kortele, kurios vertė – 5 Eur, mobiliojo ryšio telefono HTC įkroviklį, kurio vertė – 5 Eur, mobiliojo ryšio telefono SONY įkroviklį, kurio vertė – 5 Eur, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, kurio vertė – 15 Eur, piniginę, kurios vertė – 25 Eur, su joje buvusiais 200 Eur, bei I. P. priklausantį turtą –garso kolonėlių stiprintuvą, kurio vertė – 100 Eur, elektrinį diskinį pjūklą BOSCH, kurio vertė – 50 Eur, taip pat pagrobė M. P. vardu išduotus dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, kario pažymėjimą ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. P. vardu.

Be to, M. C. nuteistas už tai, kad jis ir E. K. 2016 m. balandžio 5 d., apie 19 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, paskambino į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., duris, o pastarajam jas atidarius, M. C. smogė vieną kartą kumščiu V. P. į veidą, po to, V. P. pasitraukus, įsibrovė į buto vidų, kur M. C. smogė kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius jam į veidą ir galvą, dėl ko V. P. nugriuvo ant grindų, taip padarydamas jam galvos ir veido sumušimus, pasireiškusius daugybinėmis kraujosruvomis ir nubrozdinimais galvoje, galvos smegenų kairiojo pusrutulio kaktinės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais, nosikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, M. C. saugant, kad V. P. neatsikeltų nuo grindų, E. K. apieškojo butą ir pagrobė 20 Eur grynųjų pinigų, o M. C. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA su SIM kortele, kurių bendra vertė – 20 Eur.

pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei atlygino nukentėjusiesiems M. P. ir V. P. žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Apeliantas skunde nurodo, jog nusikalstamas veikas įvykdė nesant iš anksto

susitarus, o spontaniškai, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvena su mama, turi įgijęs staliaus specialybę, jo sveikata blogėja, o Šiaulių tardymo izoliatorius jam neturi galimybės suteikti gydymo paslaugų.

Apeliantas prašo įvertinti visas aplinkybes byloje, nustatyti jo atsakomybę

lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir skirti mažesnę bausmę, nei kad paskyrė pirmos instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

5.Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo M. C. apeliacinio skundo

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliantas M. C. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei atlygino nukentėjusiesiems M. P. ir V. P. žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Šis jos argumentas nėra pagrįstas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi <...>. 59 str. 1 d. 3 p. numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės , jog kaltininkas turi nuoširdžiai gailėtis, jo prisipažinimas turi būti savanoriškas, o ne verčiamas bylos įrodymų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamieji byloje keitė parodymus, neprisipažino ir tik teisme nurodė, kad gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino kaltinamojo M. C. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme ir pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

7.1. Apeliacinės instatncijos teismas sutinka su nuteistojo M. C. argumentu, jog atlygino nukentėjusiajam M. P. turtinę žalą, tačiau dėl šios aplinkybės pripažinimo kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmos instancijos teismas dėl to nepasisakė. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas M. C. teisminio nagrinėjimo metui atlygino nukentėjusiajam M. P. dalį turtinės žalos 120 Eur. Tačiau tai tik dalis atlyginta nusikalstama veika padarytos žalos. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, pasekmes, atlygintos žalos proporcingumą. Todėl aptariamu atveju, kolegijos nuomone, jokio pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p.3 p. numatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, byloje nėra.

7.2. Apeliantas M. C. nesutinka su pirmos instancijos jam paskirta bausmę, mano, kad ji per griežta, griežtesnė nei kitiems nuteistiems paskirta bausmė. Pažymi, jog nuteistajam A. S. teismas paskyrė švelnesnę bausmę ir jos vykdymą atidėjo, nors A. S. turi teistumą. Šis nuteistojo M. C. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę M. C. apsvarstė ir nurodė bausmės skyrimo motyvus. M. C. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, du apysunkiai, už nusikaltimus pagal BK 180 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimą ir iki septynerių metų. Pirmos instancijos teismas motyvuotai apsvarstė M. C. skiriamos laisvės atėmimo bausmės rūšį, kadangi M. C. teistas, turi neišnykusį teistumą, teisiamas aštuntą kartą, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, tai yra nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tai rodo, jog tokio pobūdžio nusikaltimų padarymas nėra atsitiktinis, o M. C. skirtos valstybės prievartos priemonės savo tikslų nepasiekė. M. C. piktybiškai nepaiso teisėto elgesio normų, visuomenės priimtų moralės normų, todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Pirmos instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų numatytų BK 54 straipsnyje, įvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią atsakomybę aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas ir bausmės dydžius parinko artimesnius vidurkiui, tai yra skyrė laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Todėl negalima tvirtinti, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga. Mažinti ją, kaip to prašo apeliantas kolegija galimybių ir sąlygų nemato. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatydamas apeliantui galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas pridėjo tik dalį – vienerius metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamą pagal BK 180 str.2 d.( plėšimas V. P. atžvilgiu). Pažymėtina, kad nuteistiesiems A. S., I. B., E. K., pirmos instancijos teismas skyrė tokio pat dydžio bausmes, o atidėtas bausmių vykdymas jiems buvo kaip neteistiems, esant pagrįstam manymui, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog apelianto minimas nuteistasis A. S. šioje byloje nusikalstamas veikas padarė prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje.

7.3. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas , kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, nurodo, jog jo sveikata blogėja, o Šiaulių tardymo izoliatorius jam neturi galimybės suteikti gydymo paslaugų. Iš byloje esančios medicinos pažymos matyti, kad M. C. taikytas psichiatrinis gydymas, nuo 2004-09-15 yra registruotas VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre“ Panevėžio skyriuje, 2016-06-01 atlikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto konsultacija, diagnozė : lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4t.b.l.50,64). Byloje nenustatyta, jog M. C. padarė nusikalstamas veikas tokios psichinės būklės, jog nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Atmestinas nuteistojo argumentas, jog laisvės atėmimo vietoje jam negali būti užtikrintas gydymas. Iš bylos duomenų matyti, jog ir laisvės atėmimo vietose jis buvo gydytas ligoninėje (4t.b.l.56). Todėl keisti pirmos instancijos nuosprendį dėl šių argumentų, kolegija neturi pagrindo.

Dėl nuteistojo gynėjos advokatės Vaivos Savickienės apeliacinio skundo

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. C. gynėja advokatė Vaiva Savickienė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl neteisėto nepagrįsto M. C. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį. Gynėja skunde nurodo, kad svetimo turto pagrobimas, svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas ar dokumento pagrobimas yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, visų šių nusikaltimų objektai skirtingi. Gynėjos nuomone šioje byloje daryti išvadą, jog M. C., veikdamas tiesiogine tyčia viena veika pasikėsino į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarydamas atskiras veikas, nėra jokio pagrindo. Gynėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl BK 302 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. kvalifikavimo M. C. atžvilgiu. Iš teisme duotų nuteistojo M. C. parodymų matyti, kad jis nurodo, jog jis paėmė M. P. piniginę, joje buvo pasas, 10 Eur, medicininio dokumento kopija, neatsimena kaip dingo kiti dokumentai, pasą perdavė kitam asmeniui, kitus piniginėje dokumentus išmetė (7 t. b.l.33). Nukentėjusysis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad matė kaip iš striukės kišenės M. C. ištraukė piniginę, telefoną. Piniginėje buvo 200 Eur,kario pažymėjimas, banko kortelė, elektroninės bankininkystės kodų kortelė, asmens tapatybės kortelė, pasas (7t. b.l.28-36). Taigi byloje teismas teisingai nustatė, jog plėšimo metu M. C. pagrobė iš nukentėjusiojo M. P. striukės kišenės piniginę su minėtais dokumentais. Kolegija sutinka su gynėjos argumentu, jo šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų nukentėjusiojo M. P. parodymų, M. C. parodymų, kad M. C. pagrobęs piniginę, matė, kad joje yra pasas, nurodė, kad kitus dokumentus išmetė. Iš to seka, jog M. C. suvokė, kad piniginėje yra asmens dokumentai, kiti dokumentai. Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad, žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje be kitų daiktų, gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (Kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-39-696/2015). Taigi pirmos instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl M. C. nusikalstamų veikų dėl dokumentų (BK 302 st.1 d. ) ir dėl banko kortelės (BK 214 str 1 d.) pagrobimo.

8.1. Gynėja kaip ir nuteistasis M. C. skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo M. C. paskirta bausme, mano, kad ji per griežta, nurodo, kad teismas skirdamas bausmę M. C. netinkamai ją individualizavo, neatsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo sveikatos būklę, į tai, kad atlygino nukentėjusiajam M. P. žalą. Gynėja taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nepripažino M. C. atžvilgiu jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad M. C. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Pirmos instancijos teismas išanalizavęs, įvertinęs bylos aplinkybes, M. C. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, M. C. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių du sunkius nusikaltimus ( kai tuo tarpu kiti nuteistieji po vieną sunkų), į veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad M. C. teistas, teistumas neišnykęs, teisiamas aštuntą kartą už analogiškas veikas, išvadų nepadaręs, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai M. C. skyrė už visas jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parinko atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skyrė mažesnes nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmes. Kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir principų nepažeidė. Dėl bausmės skyrimo motyvų, lengvinančios atsakomybę aplinkybės kolegija pasisakė aptariant M. C. skundo argumentus, todėl plačiau nebepasisako.

8.2. Gynėja skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo patenkintais I. P. ir M. P. ieškiniais, mano, kad jie nepagrįsti. Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino ir pagrįstai patenkino nukentėjusiojo I. P. 50 Eur ir M. P. 355 Eur dydžio ieškinius turtinei žalai atlyginti. Iš byloje esančio I. P. ieškinio matyti, kad I. P. pareiškė byloje ieškinį 150 Eur turtinei žalai atlyginti dėl diskinio pjūklo BOSCH ir garso kolonėlių –stiprintuvo (1t.b.l.94). Vėliau ieškinį patikslino,sumažino iki 50 Eur, nes buvo sugražintas stiprintuvas (1t. b.l.90-91, 97). Teisme nurodė, kad ieškinį reiškia dėl sukruvinto kilimo, sulaužytos medinės kėdės, išdaužto lango. Už lango sutvarkymą mokėjo abu su broliu po 20 ar 25 Eur ( 7 t. 32). Pirmos instancijos teismas įvertino bylos įrodymus, tai, kad M. P. turėjo iššokti per langą, kaltinamieji vartė bute buvusius daiktus,mušė M. P., jam bėgo kraujas , ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, todėl kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo I. P. ieškinį dėl turtinės žalos ir priteisė jį solidariai iš visų kaltinamųjų. Ieškinys pagrįstas bylos įrodymais nėra aiškiai per didelis.

8.3. Nuentėjusysis M. P. byloje pareiškė ieškinį 475 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl pagrobtų daiktų, išdaužto lango. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ir nesant byloje rašytinių dokumentų patvirtinančių šias išlaidas, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė žalą, kadangi byloje buvo nustatyta, kad iš M. P. buto buvo pagrobti ir nesugražinti daiktai, dėl kurių reiškia ieškinį, M. P. buvo sumuštas, jis šokdamas išdaužė lango stiklą, buvo sukruvinti rūbai. Todėl akivaizdu, jog turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo nurodyta turtinė žala yra adekvati, nėra per didelė ir turi būti atlyginta kaltinamųjų. Pirmos instancijos teismas įvertino tai, jog M. C. atlygino dalį turtinės žalos 120 Eur ir nukentėjusysis ta dalimi ieškinį sumažino ir nurodė, jog jam ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia (7 t.b.l.48). Tačiau bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiojo M. P. ieškinį solidariai iš visų kaltinamųjų. Todėl kolegijos nuomone šiuo gynėjos argumento nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

8.4. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus juose nurodyti argumentai nepasitvirtino. Apylinkės teismas iš esmės teisingai išsprendė apeliaciniuose skunduose ginčijamus klausimus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą teismo nuosprendį, todėl tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą teismo nuosprendį, kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p, teisėjų kolegija,

NUTARIA:

Nuteistojo M. C. ir jo gynėjos advokatės Vaivos Savickienės apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.