Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. J. (P. J.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. J. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi P. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 nutartimi buvo tenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl P. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo ir jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas P. J. apeliacinis skundas, kuriuo, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartį pakeisti - atmesti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir P. J. paskirtą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį gydymą. Skunde nurodoma, kad apeliantui neseniai gimė sūnus, todėl jis nori laiką leisti su savo šeima. Taip pat nurodoma, kad yra miręs jo brolis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo teismas įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

BK 98 str. 4 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos.

Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2019-10-31 išvadoje Nr. 558 nurodyta, jog gydymo metu P. J. būklė buvo nestabili. Pas pacientą stebėta silpna impulsų kontrolė, verbalinė agresija personalo ir pacientų atžvilgiu, greitai provokuojasi disforinės reakcijos, stebėta kritikos būklei stoka, impulsyvus elgesys, mąstymo sutrikimai pagal turinį ir formą. Atkreipiamas dėmesys, kad P. J. mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, emocijos stokoja adekvatumo, interesai siauri, dėmesio koncentracija susilpnėjusi. Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes gydytojų komisija rekomendavo tęsti P. J. stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog P. J. psichinė būklė yra pagerėjusi, o jo socialinis pavojingumas sumažėjęs, jog išnyko būtinumas jam taikyti numatytą priverčiamąją medicinos priemonę ir ji galėtų būti pakeista ar panaikinta. Priešingai, aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą P. J. elgesio kontrolę, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams, jo atžvilgiu toliau turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Šios išvados skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-28 nutartis, kuria pratęsta P. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. J. (P. J.) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.