Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvados teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vidai Malunavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį A. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – mamai J. J., neatvykimo priežastys nežinomos, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo A. J. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); šiuo adresu buvo deklaruojama gyvenamoji vieta asmenų, neturinčių galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą jiems priklausančiame būste. Tarnybos darbuotoja lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena atsakovo tėvai, kurie paaiškino, kad nežino, kokiu adresu pas draugę Vilniuje gyvena jų sūnus A. J.. Ieškinys dėl neterminuoto A. J. tėvo valdžios apribojimo pareikštas nepilnamečio A. J. interesais - atsakovas A. J. yra nusišalinęs nuo sūnaus A. J. auklėjimo, tinkamai nevykdo prigimtinės pareigos išlaikyti sūnų, neįgyvendina tėvo valdžios.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Trakų rajone atstovė Vida Malunavičienė prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-747-595/2013 panaikino ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. santuokos apskaitos akto įrašą; paliko ieškovei santuokinę pavardę – J.; nustatė sūnaus A. J. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymui 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-12-11) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą 6000 Lt (1737,72 Eur).

(duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su E. L.. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė kartu su sūnumi A. J. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsakovas ieškiniui neprieštaravo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – mamai J. J., taip pat atsakovas asmeniškai yra išreiškęs nuomonę dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teismuose, todėl laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Ieškovės ieškinyje ir jos atstovo teismo posėdyje išdėstytomis aplinkybėmis, institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje ir jos atstovės pozicija teismo posėdyje, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. J. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi A. J., nepadeda nei materialiai, nei moraliai, nepalaiko santykių su vaiku. Kadangi atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, nedalyvauja jo auklėjime ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo A. J. tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko sūnaus A. J. atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d., 2 d., CPK 408 str.).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas, tačiau atsakovui išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas, pašalinęs aplinkybes, buvusias pagrindu neterminuotai riboti tėvo valdžią, siekdamas auklėti ir rūpintis savo vaiku, turi teisę kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (1 dalis). Jei tėvų pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (2dalis).

Vaiko vardo (pavardės) pakeitimo klausimas reglamentuojamas CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1.-12.5. punktai). Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių Taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia (Taisyklių 25 punktas). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, kaip ir suteikiant vaikui pavardę, taip ir ją keičiant, turi būti tėvų bendras sutarimas (Taisyklių 12 punktas). Jeigu dėl vaiko pavardės pakeitimo į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi vienas iš tėvų, reikalinga pateikti kito iš tėvų rašytinį sutikimą. Taisyklėse įtvirtinta viena išimtis, kada kito tėvo sutikimo nereikia, t. y. kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Byloje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieškovė kelia savarankišką reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nurodydama, kad esant vaiko ir ieškovės skirtingoms pavardėms, kyla problemų vaikų darželyje, apsilankyme pas gydytojus, kelionėse atostogauti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo teisme kreipėsi į atsakovą ir prašė jo sutikimo dėl vaiko pavardės pakeitimo, o atsakovas atsisakė tokį sutikimą duoti. Aplinkybė, kad atsakovas nutraukė ryšius su ieškove ir vaiku, savaime nereiškia, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko pavardės pakeitimo ir yra pažeidžiamos ieškovės teisės, kurias ji gali apginti tik naudodamasi teismine gynyba. Kaip numato minėtos Taisyklės, ieškovė, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, įgis teisę inicijuoti vaiko pavardės pakeitimo neteismine tvarka procedūrą be atsakovo sutikimo. Ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko teisės objektyviai nėra pažeidžiamos, todėl byla dalyje dėl reikalavimo pakeisti vaiko pavardę nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (50 proc.), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo ieškovei priteistinas 75,00 žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, 250 Eur už teisines paslaugas, 12 Eur už apmokėjimą antstolei už dokumentų įteikimą atsakovui, viso 337,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 400 - 406 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo pakeisti vaiko pavardę nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 337,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.