Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo antstolio A. L. atstovui D. Ž., suinteresuotiems asmenims: skolininkei L. S., skolininkės darbdaviui ir jo atstovui vadovui A. L., išieškotojo UAB ,,Saulės radijo reklama“ atstovui vadovui A. A., neatvykus išieškotojo UAB ,,Šiaulių vandenys“ atstovei, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo atsakingam asmeniui už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys: skolininkė L. S., skolininkės darbdavys UAB ,,Šiaulių naujienos“, vadovas A. L., išieškotojai 1. UAB ,,Saulės radijo reklama“ (toliau – 1. išieškotojas) , 2. UAB ,,Šiaulių vandenys“ (toliau – 2. Išieškotojas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) prašė pareiškimu už jo (jos) reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „Šiaulių naujienos“ vadovui A. L. piniginę baudą (CPK 585 str. 2 d.).

Antstoliui (ei) pradėjus vykdyti vykdomuosius dokumentus, skolininkė L. S. privalėjo juos įvykdyti gera valia remiantis antstolio (ės) išsiųstais raginimais ir po to priimtus patvarkymais, tačiau jų neįvykdė, dėl to jos atžvilgiu buvo atlikti ir kiti priverstiniai vykdymo veiksmai: areštuotos skolininkės turtas, 2016-09-06 surašytas ir išsiųstas patvarkymas skolininko darbdaviui UAB ,,Šiaulių naujienos“ (vadovas A. L.) dėl skolų išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio, o 2017-05-15 patvarkymu skolininkės darbdavys buvo įpareigotas per nurodytą terminą pateikti antstoliui informaciją apie išieškojimo eigą. 2016-09-06 antstolio (ės) patvarkymas faktiškai nebuvo vykdomas ir tik 2017-07-21 skolininkės darbdavys pervedė į antstolio nurodytą sąskaitą 3,20 Eur. Daugiau informacijos iš minėto darbdavio antstolis nesulaukė iki kreipimosi į teismą dienos. Antstolis nesulaukęs iš skolininkės darbdavio ir jo įgalioto asmens A. L. jokio atsakymo kodėl iš skolininkės darbo užmokesčio nėra išieškomos piniginės lėšos kreipėsi į teismą.

Pastebėtina, kad minėti antstolio priimti procesiniai dokumentai kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųsti skolininkės darbdavio buveinės registracijos adresu Aušros al. 48, Šiauliai, kurie buvo įteiktas tiek darbdaviui, tiek ir jo atstovui A. L..

Pagal pareiškėją skolininko darbdavio įgaliotas asmuo A. L. per laikotarpį nuo 2016-09-07 iki kreipimosi į teismą iš vis jokios informacijos antstoliui (ei) nepateikė ir nenurodė kodėl iš skolininkės darbo užmokesčio nėra ieškomi įsiskolinimai pagal antstolio pateiktus antstolio procesinius dokumentus.

Antstolio (ės) reikalavimuose skolininko darbdaviui A. L. yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktorius yra darbdavio atstovas vykdymo procese, o vertinant jo elgesį kuomet nevykdomi antstolio reikalavimai, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokius veiksmus pažeidžiančiais įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio (ės) reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio (ės) teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kuriam vykdymui yra pateikiami vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio (ės) reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininko darbdavio atstovas antstolio (ės) reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką bei, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui (ei) greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko darbdavio vadovui direktoriui A. L. skirti piniginę baudą.

1. Už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą pinigine bauda nubausti, UAB „Šiaulių naujienos“ vadovą A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini).

Savo reikalavimui pagrįsti antstolis (ė) pateikė teismui ir vykdomąsias bylas.

Skolininkė L. S. savo nuomonės teismui per teismo nurodytą terminą nepateikė, tačiau duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad pas nurodytą darbdavį dirba ne visą darbo laiką ir gauna labai nedidelį darbo užmokestį, todėl jos skolos išieškojimui antstoliui yra pervedamos nedidelės piniginės lėšos. Laiko save kalta dėl to, jog darbdavio atstovas vadovas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio. Mano, kad vadovas A. L. nėra atsakingas dėl įstatymo pažeidimo, o tik ji ir dar kita bendrovės darbuotoja, kurioms tiesiogiai ir pateko antstolio priimti ir jos darbdaviui atsiųsti procesiniai dokumentai.

Šiaulių naujienos“ nevykdė ieškovo 2016-09-06 patvarkymo Nr. S-16-159-37726 dėl piniginių lėšų išskaitymo iš skolininko - L. S. - darbo užmokesčio bei nevykdė ieškovo 2017-05-15 patvarkymo Nr. S-l7-159-22905 dėl informacijos apie piniginių lėšų išskaitymo iš skolininko - L. S. - darbo užmokesčio eigą, jai priskaičiuoto darbo užmokesčio dydį pateikimo ir todėl turėtų būti skiriama bauda juridinio asmens vadovui, t. y. atsakovui.

Atsakovas nori informuoti teismą, kad suinteresuotas asmuo L. S. dirba atsakovo vadovaujamoje bendrovėje nuo 2016-08-30 vyriausiosios finansininkės pareigose. Vadovaujantis darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartimis už atitinkamas išskaitas antstoliams iš darbuotojų darbo užmokesčio bei informacijos apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį, išskaitų vykdymą ir pan., yra atsakinga būtent vyriausioji finansininkė, t. y. šiuo atveju būtent pati L. S.. Bendrovėje yra nusistovėjusi praktika, kad gautą korespondenciją buhalterija paskirsto atsakingiems asmenims. Iš antstolių gaunami patvarkymai šiuo atveju visą laiką būdavo perduodami atsakingam asmeniui - vyriausiajai finansininkei L. S., kuri ir turėjo juos vykdyti. Todėl ir aukščiau minėti ieškovo patvarkymai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir informacijos pateikimo (beje liečiantys būtent pačią vyriausiąją finansininkę L. S.) pateko pas ją.

Administracijos vadovas, t. y. atsakovas, nieko apie šiuos patvarkymus nežinojo (vadinasi tuo pačiu ir negalėjo daryti kokios tai įtakos dėl jų vykdymo) iki pat to momento, kol negavo iš teismo pranešimo (kartu su ieškovo pareiškimu) dėl atsiliepimo pateikimo. Gavęs šiuos dokumentus (teismo pranešimą, ieškovo pareiškimą teismui) atsakovas iš karto ėmėsi veiksmų išsiaiškinti padėčiai. Paaiškėjo, kad bendrovėje gautą minėtą ieškovo 2016-09-06 patvarkymą Nr. S-16-159-37726 vyriausioji finansininkė L. S. iš viso išsinešė iš bendrovės patalpų į savo namus ir niekam jo nerodė. Kaip ji vėliau pati pasiaiškino tai padarė tam, kad galėtų pati surašyti prieštaravimą antstoliui dėl jo vykdomų išskaitų. Tačiau paprašius pateikti kokį prieštaravimą ji surašė, ji tokio dokumento pateikti bendrovės vadovui negalėjo. Taip pat L. S. paaiškino, jog gavusi antrąjį patvarkymą (2017-05-15 patvarkymas Nr. S-17-159-22905 dėl informacijos pateikimo) iš ieškovo ji taip pat neinformavo apie tokį patvarkymą bendrovės vadovo, o tik pati atliko vieną išskaitymą iš savo darbo užmokesčio (3,20 Eur dydžio) ir šias lėšas pervedė ieškovui. Apie reikalingumą pateikti informaciją ieškovui, L. S. paaiškino, jog skaitydama patvarkymą ji kažkaip praleido tą patvarkymo vietą, kurioje buvo nurodymas per 5 darbo dienas pateikti informaciją, ir manė, jog tai tik toks pat patvarkymas atlikti išskaitas iš jos darbo užmokesčio, kaip ir ankstesnis. Į klausimą, kodėl atlikusi vieną išskaitą ji toliau jokių išskaitų nebevykdė, L. S. atsakyti negalėjo.

Iš aukščiau pateiktos informacijos akivaizdžiai yra matyti, jog atsakovas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie ieškovo patvarkymus bei jų nevykdymą, nes tai nuo jo buvo nuslėpta tuo suinteresuoto asmens - vyriausios finansininkės L. S.. Todėl atsakovo nuomone yra pagrindas laikyti, kad atsakovas antstolio reikalavimų negalėjo įvykdyti dėl svarbių priežasčių. Taip pat negalima teigti, kad atsakovas antstolio reikalavimų nevykdė piktybiškai. Atvirkščiai, tik sužinojus apie antstolio patvarkymų nevykdymą ir apie to priežastis, atsakovo nurodymu buvo padarytos išskaitos iš skolininkės L. S. darbo užmokesčio ir visos ieškovo reikalaujamos lėšos buvo pervestos ieškovui. Taip pat ieškovui buvo persiųsta visa jo 2017-05-15 patvarkymu Nr. S-17-159-22905 reikalauta informacija.

Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, jog ieškovo veiksmuose galima įžvelgti ir neteisėtą antstolio neveikimą vykdant savo pareigas. Atsakovas bendrovės veikloje bendrauja su daugeliu antstolių (tame tarpe ir su ieškovu). Visi antstoliai su atsakovu dažniausiai bendrauja elektroniniu paštu ir/ar mobiliais telefonais. Aišku, oficialius dokumentus taip pat siunčia, tačiau dėl operatyvumo praktiškai visada informaciją pasitikslina ar pateikia ir minėtomis ryšio priemonėmis. Su ieškovu atsakovas taip pat ne kartą bendravo ir elektroniniu paštu bei mobiliuoju telefonu. Kai kuriuos klausimus dėl bendrovės ieškovas ne kartą yra derinęs telefonu ar elektroniniu paštu tiesiogiai su atsakovu. Ieškovui atsakovo elektroninis paštas ir mobilaus ryšio telefonas yra žinomi, jie yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Todėl antstolis galėjo ne tik siųsti registruotus laiškus, o galėjo atsakovui paskambini.

Dėl aukščiau minėtų faktinių aplinkybių atsakovas laiko, jog ieškovo pareiškimas dėl baudos skyrimo atsakovui yra nepagrįstas, netenkintinas ir atmestinas.

Atsakovas pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo. Byla nebus vedama per advokatą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis LR CPK 111 str., 113 str., 142 str., suinteresuotas asmuo teismo prašė:

1. Į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Šiaulių naujienos“ vyriausiąją finansininkę L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) adresas - (duomenys neskelbtini).

2. Bylą nagrinėti žodinio nagrinėjimo tvarka.

3. Ieškovo pareiškimo netenkinti ir jį atmesti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens skolininkės darbdavio ir jo įgaliotas asmuo direktorius A. L. duodamas paaiškinimus pakartojo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo antstolio prašymo netenkinti.

Suinteresuoto asmens išieškotojo UAB ,,Šiaulių vandenys“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740 - 741, 743 str.).

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 str.).

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai buvo žinomos ir bendrovės vadovui A. L., kadangi jos analogiškai gali būti nurodomos ir direktorių pareiginiuose nuostatuose. Šios normos yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Antstolio (ės) A. L. kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. 0159/12/00554, 0159/12/00823 ir 0159/13/01390 dėl 26 291,30 Eur sumos skolos išieškojimo iš skolininkės L. S., 3 eilės išieškotojams UAB ,,Saulės radijo reklama“, UAB ,,Šiaulių vandenys“ pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus ir atskirai dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) išieškojimo.

Antstoliui (ei) nustačius, kad skolininkė L. S. dirba UAB ,,Šiaulių naujienos“ antstolis paskiausiai 2016-09-06 pagrįstai priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbdaviui, nurodydamas (a) skolą išskaičiuoti iš skolininkės atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v. b. Nr. 0159/13/01390/2013, T. 2, 81-83 b. l.). Antstolio (ės) priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585 str.). Dėl to darbdavys vienasmeniškai negalėjo nevykdyti išieškojimo ir pagal antstolio (ės) A. L. priimtą ir pateiktą procesinį dokumentą, nevertinant ir skolininkės darbo laiko bei jos gaunamo darbo užmokesčio. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkės darbdavys esant antstolio (ės) pateiktam procesiniam dokumentui dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ir dėl to kilus abejonėms ar neaiškumui, neatsižvelgiant ir į skolininko pateiktus motyvus, negali vienasmeniškai nuspręsti kada jis gali būti vykdomas tuoj pat ar vėliau. Pažymėtina, kad antstolio procesinis dokumentas turi būti vykdomas nedelsiant arba per jame nurodytą terminą. Tačiau atliekant išieškojimą iš skolininko taip pat svarbu yra atsižvelgti ir į reikalavimų tenkinimo eilę, jeigu išieškotojai yra skirtingų kategorijų (CPK 736 str.). Apie savo veiksmus darbdavys privalo informuoti antstolį (ę) kuris (i) yra pateikęs (usi) vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju nors skolininko darbdavys ir jo atstovas pateikė teismui į bylą paaiškinimą ir nurodė motyvus kuo remiantis jis nevykdė išieškojimo pagal antstolio (ės) A. L. pateiktą patvarkymą nuo jo gavimo momento, tačiau juos įvertinus pripažintina, kad tokie A. L. (ar jo įgalioto asmens) veiksmai neatitinka tikrųjų minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų (1-3 b. l.). Dėl to antstolis (ė) A. L. teisėtai 2017-05-15 patvarkymu kreipėsi į skolininko darbdavį dėl informacijos pateikimo ir dar 2016-09-06 priimto patvarkymo nevykdymo (minėta v. b., T. 2, 104-105 b. l.). Tačiau skolininko darbdavys ir po to vėl nepateikė antstoliui (ei) informacijos apie išieškojimo veiksmus skolininkės L. S. atžvilgiu. Visi paminėti darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktoriaus A. L. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal antstolio pateiktą procesinį dokumentą ir dėl to kilus abejonėms, turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš šį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir jo atstovas (pvz. vyr. finansininkas) vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišieškoti iš skolininko darbuotojo darbo užmokesčio sumų pagal teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio (ės) A. L. pateiktą procesinį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojai (išmokų gavėjai) būtų išvengę nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą ir už savo veiksmais išieškotojams padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą, - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus argumentai, kad jis besąlygiškai pasitikėjo skolininke (vyr. finansininke) ir kitais bendrovės darbuotojais dėl ko savalaikiai nebuvo vykdomas skolos išieškojimas ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudota kaip jo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti bendrovei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo bendrovei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojams buvo padaryta ir nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Tokiu atveju pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų lojalumu, bet ir užtikrinti darbuotojų vidaus kontrolę arba kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.

Antstolis (ė), vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims, įskaitant ir nelaikytinus proceso dalyviais (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. A. L. būdamas bendrovės vadovu nepateikė teismui įrodymų, kodėl jis negalėjo įvykdyti antstolio (ės) patvarkymo ar neprivalėjo atlikti jį įpareigojančių veiksmų, išskyrus posėdžio metu duotus paaiškinimus. Todėl pripažintina, kad antstolis (ė) pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos vadovui skyrimo.

Antstolis (ė) 2017-10-11 pareiškime teismui nurodė, kad UAB „Šiaulių naujienų“ vadovas A. L. nevykdė antstolio (ės) 2016-09-06 patvarkymo dėl skolos išieškojimo ir 2017-05-15 patvarkymo dėl informacijos pateikimo. Šių antstolio (ės) pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „Šiaulių naujienos“ vadovas A. L. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė.

Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas gali daryti priešingas išvadas.

Kaip jau teismas yra nurodęs vadovo atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio, laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „Šiaulių naujienos“, nei konkrečiai jos vadovas A. L.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. L. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. O ginčo atveju vadovo pateikti kartu su atsiliepimu priedai, nelaikytini tinkamais įrodymais, nes jie nepaneigia A. L. atsakomybės (47-60 b. l.). Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių tinkamų įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie UAB „Šiaulių naujienų“ vadovo A. L. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „Šiaulių naujienos“ vadovas A. L. ar jo atstovas (vyr. finansininkas) vykdydamas antstolio (ės) patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalėjo apie tai informuoti antstolį (ę). Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB ,,Šiaulių naujienos“ vadovas A. L. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš išieškotojų (os).

Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „Šiaulių naujienos“ vadovas A. L. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu (e) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pastarojo (osios) paskiausią 2017-05-15 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Vengdamas įvykdyti antstolio (ės) A. L. ir kitus anksčiau priimtus patvarkymus UAB „Šiaulių naujienos“ vadovas A. L. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Vykdant antstolio (ės) nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) A. L. pateiktą procesinį dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „Šiaulių naujienos“ vadovas A. L. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio (ės) patvarkymų konkrečiai A. L. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais A. L. skirtina 100 Eur bauda už laikotarpį nuo 2017-05-15 (reikalavimo dėl informacijos pateikimo neįvykdymo momento) iki 2017-10-19, kuomet į antstolio nurodytą sąskaitą buvo pervesta 136,80 Eur skolos suma (68-69 b. l.).

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama A. L. už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2017-05-15 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu yra ir UAB ,,Šiaulių naujienos“ direktorius (minėta v. b., T. 2, 97-100 b. l.). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine A. L. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta A. L. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko darbdavio bendrovės atstovo vadovo A. L. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal asmeninės prievolės esmę, bendrovės vadovas sumokėjęs baudą į valstybės biudžetą, neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į darbuotoją L. S., nes tai yra susiję su paties vadovo asmenine atsakomybe.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti UAB ,,Šiaulių naujienos“ (į. k. 144342654) vadovui A. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už antstolio reikalavimų per laikotarpį nuo 2017-05-15 iki 2017-10-19, nevykdymą.

2. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Šiaulių naujienos“ vadovo A. L. asmeninių lėšų.

3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) A. L., suinteresuotiems asmenims: skolininko darbdaviui UAB „Šiaulių naujienos“ ir jo vadovui A. L., skolininkei L. S. ir išieškotojams: 1. UAB ,,Saulės radijo reklama“ ir 2. UAB ,,Šiaulių naujienos“.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) tris vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.