Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., kaip už AB „(duomenys neskelbtini)“ Rajono nuotekų valyklų eksploataciją, priežiūrą ir su tuo susijusios dokumentacijos tvarkymą atsakingam asmeniui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2014-12-2/3, atliekant planinį AB „(duomenys neskelbtini)“ Gargždų padalinio patikrinimą bei remiantis AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama informacija, nustatyta, kad nuo 2014-09-01 iki 2015-02-28 (duomenys neskelbtini) NVĮ vykusių persipylimų metu 1,9–14,3 karto buvo viršijamos leidime Nr. (11.2)-33–31/2005 nustatytos DLT (paros) pagal BDS₇ (0,0105t/d) normos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 2 d. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ str. 2 d.

2015-04-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros (toliau Institucija) nutarimu R. B. paskirta administracinė nuobauda – 666 Eur bauda.

Dėl teismo argumento, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gali išvengti aplinkos teršimo ir tam tereikia pakoreguoti nekontroliuojamo lietaus vandens srautą, teigia, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ negali kontroliuoti lietaus nuotekų. (duomenys neskelbtini) miestelyje yra nepakankamai išplėtota paviršinių nuotekų sistema, t. y. nesutvarkyti lietaus nuotekų tinklai, daugelis gyventojų yra nukreipę lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklus, todėl lietingomis dienomis dažniausiai vyksta (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos persipylimai. Teisme minėta, kad lietaus nuotekų infrastruktūra nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir AB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne kartą kreipęsis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę su raginimu spręsti minėtas problemas.

Nesutinka su teismu, kad sprendžiant problemą galima pasitelkti traktorius su cisternomis, nes teismui pateikti skaičiavimai įrodo, kad autocisternomis atitekančio didelio neprognozuojamo kiekio nuotekų išvežti neįmanoma net ir nupirkus papildomų autocisternų. Teismui pateikti visi įrodymai, kad pasitelkus šį būdą nebūtų išvengta persipylimų.

Klaidinantis teismo teiginys, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl TIPK leidimo jau du kartus buvo atmestas dėl pačios bendrovės netinkamų priemonių. Paaiškino, kad reali ir tinkama priemonė TIPK leidimo pakeitimui yra (duomenys neskelbtini) valyklos pajėgų didinimas, kurios AB „(duomenys neskelbtini)“ negali pateikti. Nurodo, kad nežinomas nuotekų valyklos pajėgumo poreikis, o tai priklauso nuo vartotojų. Didžiausias nuotekų kiekis atiteka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jie duomenų apie išleidžiamus nuotekų kiekius neteikia. Ginčas su šiomis įmonėmis yra sprendžiamas teisme. Nežinant realaus pajėgumo poreikio, negali vykdyti rekonstrukcijos.

Nesutinka su teismu, kad nuotekų išleidimas į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, nėra susijęs su technologiniu procesu. Teismų praktikoje technologinis nuotekų tvarkymo procesas apibrėžiamas kaip tikslinga veikla, kurios metu išleidžiamos nuotekos į aplinką. Byloje nustatyta, kad nuotekos į aplinką patenka dėl nuotekų valykloje vykstančių persipylimų per apvadinę liniją, o tai apeina technologinį procesą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje yra visi pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ Rajono nuotekų valyklų eksploataciją, priežiūrą ir su tuo susijusios dokumentacijos tvarkymą atsakingam asmeniui.

ATPK 14 str. 1 d. numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių tvarkymo ar administracinių–ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Taigi nagrinėjamu atveju R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaip asmeniui tinkamai nevykdžiusiam savo pareigų.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) NVĮ vykusių persipylimų metu buvo viršytos leidime Nr. (11.2)-33–31/2005 nustatytos DLT (paros) pagal BDS₇ (0,0105t/d) normos. Ginčas kyla dėl atsakomybės bei kaltės buvimo.

Įvertinus ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies dispoziciją, nesutiktina su apeliantu, kad už šį pažeidimą, kaip ir už pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje, administracinė atsakomybė kyla tik tuomet, jei pažeidimas padarytas tyčia. ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už nuotekų išleidimą neturint išduoto leidimo. Tuo tarpu ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje atsakomybė kyla dėl to, kad nebuvo laikomasi leidime nustatytų išleidžiamų teršalų ribinių verčių arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžia teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, t. y. šiuo atveju atsakomybė kyla dėl to, kad nebuvo tinkamai laikomasi leidime ar teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad buvo pažeisti reikalavimai, nėra, todėl vien tai suponuoja išvadą, kad atitinkamas subjektas, nors ir nesant tyčios, turi atsakyti už pažeidimą.

Tačiau šiuo atveju aktualus tinkamo administracinėn atsakomybėn patraukto subjekto nustatymas. Apelianto teigimu, jis nėra atsakingas už išorinių veiksmų kontroliavimą, kurie nepriklauso nuo jo valios, todėl negali būti atsakingas už padarytą pažeidimą.

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad R. B. netinkamai vykdė jam pavestas pareigas ir taip pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 2 d. Minėto įstatymo 9 str. nustatyta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad R. B. yra atsakingas už padarytą pažeidimą, nes yra atsakingas už rajono nuotekų valyklų eksploataciją, priežiūrą ir su tuo susijusios dokumentacijos tvarkymą, tačiau nenurodė, kokių pareigų pažeidėjas tinkamai neatliko dėl kurių nevykdymo į aplinką buvo išleisti teršalai, viršijantys nustatytas ribines vertes.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuotekos į aplinką pateko dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje vykusių persipylimų, t. y. dėl nepakankamo (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos pajėgumo. Taip pat nustatyta, kad teršalai pateko iš (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono, kuriame yra įsikūrusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagrindiniai vartotojai). Institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, taip pat nurodė, kad pažeidimas padarytas dėl to, kad valymo įrenginių valdytojas nepakankamai kontroliavo centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos abonentus (vartotojus), kurių į nuotekų surinkimo sistemą išleistas teršalų kiekis ir sąlygojo TIPK leidime nustatytos didžiausios leidžiamos paros taršos viršijimą. Be to, iš Institucijos atstovo, R. B. paaiškinimų, taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-30 rašto turinio (t. 2, b. l. 68–69) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje nuotekos per apvadinę liniją dažniausiai teka po lietaus tekėjimo, kurio trukmė nuo kelių valandų iki kelių dienų. Taigi dideliam lietaus vandens kiekiui tam tikroje nuotekų sistemos vietoje susimaišius su pramoninio rajono galimai užterštomis nuotekomis, į aplinką patenka nuotekos, viršijančios TIPK leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Su šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo nesutikti, be to, jų neginčija ir apeliantas. Institucija taip pat nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gali išvengti aplinkos teršimo, tam tereikia pakoreguoti nekontroliuojamo lietaus vandens srautą, kad jis nepatektų į centralizuotą sistemą kartu su pramoninio rajono nuotekomis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes svarbu nustatyti, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, atsakingas už nuotekų valyklos pajėgumą, už centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos abonentų (vartotojų) kontroliavimą bei už lietaus vandens srauto kontroliavimą, t. y. už veiksnius, kurie sąlygojo pažeidimą.

Iš R. B. pareiginių nuostatų matyti, kad R. B. paskirtas eiti Rajono nuotekų valyklų tarnybos vadovo pareigas. Pareigybės tikslas – optimaliomis sąnaudomis organizuoti nuotekų valyklų darbą, užtikrinant nepertraukiamą nuotekų valymą ir užduotų technologinių nuotekų išvalymo rodiklių palaikymą (t. 2, b. l. 23–24). R. B. pareiginėse nuostatose nėra nurodyta, jog jis privalo kontroliuoti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos abonentus, reikšti jiems pretenzijas ar kitaip įtakoti jų netinkamus veiksmus. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad į jo pareigas neįeina derybos su ūkio subjektais dėl nuotekų išleidimo į įmonės valdomą nuotekų sistemą sąlygų nustatymo, taip pat neturi kompetencijos kreiptis į vietos valdžios ar valstybines institucijas, kad šios imtųsi priemonių išoriniams neigiamiems veiksniams pašalinti. Iš pareiginių nuostatų matyti, kad R. B. pareiga užtikrinti normalų nuotekų valyklų darbą, o esant gedimams, juos šalinti, kad būtų užtikrinti kokybės rodikliai. Šiuo atveju ginčo, kad nuotekos į aplinką pateko ne dėl kažkokių gedimų, o dėl išorinių veiksnių, nėra. Kaip matyti iš pareiginių nuostatų, R. B. nėra atsakingas už lietus vandens srautų kontroliavimą. Taip pat jis nėra įpareigotas imtis kažkokių papildomų priemonių, kad būtų pašalinti išoriniai veiksniai, įtakojantys nuotekų persipylimus (duomenys neskelbtini) valykloje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent AB „(duomenys neskelbtini)“ turi imtis visų priemonių, kad į aplinką nepatektų nuotekos, viršijančios TIPK leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, tačiau konkrečiai nenurodo, kokių veiksmų nesiėmė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad išvengtų nuotekų, viršijančių TIPK leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, ar būtent nuo jo netinkamų veiksmų į aplinką išleistos nuotekos su teršalais, viršijančiais nustatytas ribines vertes. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad R. B., nors ir turėjo pareigą bei realią galimybę išvengti nuotekų, tačiau jų nesiėmė. Tiek teismo, tiek Institucijos nurodytos priemonės (traktorių su cisternomis pasitelkimas, lietaus nuotekų nukreipimas šalia nuotekų valyklos), kurių imantis būtų galima išvengti nagrinėjamos situacijos, nepriklauso vien nuo R. B. veiksmų. Kad atitinkami veiksmai priklauso nuo pačios AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės, nurodė teik pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, kad būtent AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė privalo imtis atitinkamų veiksmų, kad ateityje būtų išvengta tokių pažeidimų. Taigi akivaizdu, kad tai nepriklauso vien nuo R. B. tinkamai ar netinkamai atliekamų pareigų.

Pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad R. B. turi teisę teikti pasiūlymus įmonės vadovui ir/ar savo tiesioginiam vadovui dėl bendrovės nuotekų tvarkymo ūkio tobulinimo bei reikalauti, kad būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos. Bylos medžiaga patvirtinta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta pažeidimų. Kaip patvirtinta bylos medžiaga, AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę dėl lietaus nuotekų tvarkymo. Taip pat vyksta teisminiai ginčai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-144-524/2016) bei dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo - pardavimo sutartį ir skolos priteisimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-143-460/2016 (2-279-460/2015)). Šiuo atveju akivaizdu, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ deda visas pastangas, kad būtų sureguliuoti nuotekų srautai iš šių įmonių, kad būtų išvengta perpylimų ir kad nebūtų išleidžiama teršalų, viršijančių teisės aktuose nustatytas ribines vertes.

Įvertinus duomenis apie padarytą pažeidimą bei pažeidėjo pareigines nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent dėl R. B. netinkamai atliekamų pareigų buvo padarytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra įrodyta, kad būtent jis yra atsakingas už padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad kilusios abejonės dėl R. B. atsakomybės už padarytą pažeidimą, aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Nesant pakankamai duomenų, kad būtent R. B. atsakingas už padarytą pažeidimą nėra pagrindo jo patraukti ir administracinėn atsakomybėn, todėl yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.