- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2YT-5369-335/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00471-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos H. B. palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad po mirties (duomenys neskelbtini) H. B. testamento nepaliko, jos vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto, jos palikimą sudarė tik jos asmeniniai daiktai ir kitas kilnojamasis turtas. Pareiškėjas ir jo sesuo J. B., gyvenanti Vokietijoje, yra mirusiosios vaikai, o J. B. – jų tėvas, kuris negalėjo priimti palikimo dėl senyvo amžiaus (79 metai) ir su tuo susijusių sveikatos sutrikimų, tad juo irgi rūpinasi kartu gyvenantis pareiškėjas. Po palikėjos mirties visi įpėdiniai susitarė, kad visą likusį turtą paveldės pareiškėjas, kadangi jis vienintelis, kuris gali rūpintis ir rūpinasi likusiu turtu. Būtent po motinos mirties paveldėtus daiktus – baldus, buities reikmenis – naudoja buityje ir jais disponuoja. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Negalėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes yra pasibaigę įstatymo nustatyti terminai kreiptis į notarą, kreipėsi į teismą, nes nuo prašomo juridinio fakto nustatymo priklauso jo turtinių teisių atsiradimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra informuotas, jog gyva būdama motina pati nebuvo priėmusi viso palikimo po jos tėvo J. B. mirties ir dalis to palikimo liko nepriimta, todėl ji turi būti paveldima ir kreipimasis į teismą yra vienintelis būdas įteisinti palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po motinos mirties iš karto bendru visų įpėdinių sutarimu buvo nuspręsta, jog visą likusį turtą paveldės brolis V. B., kuris gyveno kartu su tėvais ir rūpinosi jais bei jų turtu. Tėvas J. B. nepriėmė palikimo dėl senyvo amžiaus ir negalėjimo tinkamai pasirūpinti turtu, o jai pačiai palikimas nereikalingas, kadangi pastoviai gyvena Vokietijoje ir savo ateitį sieja su šia šalimi bei artimiausiu metu neketina grįžti gyventi į Lietuvą.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime patvirtino analogiškas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė savo motinos H. B. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina H. B.. Paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro pateikta informacija patvirtina, kad ji jokio nekilnojamojo turto neturėjo.
Po H. B. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – jos du vaikai ir sutuoktinis J. B.. Jie per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, Molėtų rajono 2-jame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta. Taip pat notarės 2018-08-06 pažymoje Nr. (-) yra nurodyta, kad J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai lygiomis dalimis buvo jo vaikai: H. B. ir J. B.. Po jo mirties Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės paveldėjimo byla buvo vedama, tačiau Molėtų notarų 2-jam biurui nėra perduota ir ji saugoma AB „Archyvų sistemos“.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Jis nuo 2016-05-03 yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), paveldėtus daiktus (baldus, buities reikmenis ir kt.) naudoja buityje, jais rūpinasi ir prižiūri. Todėl jis laikytinas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.