- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- I-2789-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05396-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius) dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-20 nutartimi (b. l. 19 – 20) priėmė pareiškėjos G. R. 2015-01-12 skundą (b. l. 11 – 12), kuriame prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-12-04 sprendimą Nr. (6.5)I-9644.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2014-11-04 pateikė prašymą ir 2014-11-26 pateikė skundą Valdybai dėl neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos. Pareiškėja skunde nurodė, kad Valdyba 2014-12-04 sprendimu Nr. (6.5)1-9644 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą ir prašymą, taip užkirsdama kelią tinkamai išnaudoti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą dėl reikalavimo išmokėti 2010 – 2011 m. neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį. Pareiškėja skunde prašo panaikinti Valdybos 2014-12-04 sprendimą Nr. (6.5)1-9644, kuris iš esmės nebuvo peržiūrėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir sukelia pareiškėjai realias teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 59 – 59) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, į Valdybą dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) pagrindu neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja kreipėsi tik 2014-11-04, todėl Valdybos 2014-11-19 tarpiniu sprendimu Nr. (6.5)I-9287 jai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad nurodytą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis suformuota teismų praktika, 3 metų prašymo dėl neišmokėtos pensijos Fondo valdybai padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos pareiškėjai išmokėjimo dienos. Valdyba 2014-12-04 sprendimu Nr. (6.5) I-9644 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-11-04 prašymo ir 2014-11-26 skundo reikalavimus, kaip paduotus praleidus įstatymų nustatytą 3 metų terminą. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valdybos 2014-12-04 sprendimą Nr. (6.5) I-9644 turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime (b. l. 22–28) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos senatvės pensijos dydis 2010 – 2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą 650 Lt dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 6 str. perskaičiuota senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str., laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo dar kartą perskaičiuojama, atsižvelgiant į turėtas praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) yra nustatyta senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 str. 1–4, 6 ir 7 d. ir 7 str. 1, 2, 4, 5 ir 6 d. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui praradimų, atsiradusių dėl valstybinių pensijų ir (ar) senatvės pensijų sumažinimo taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 str. nuostatas, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą. Taip pat nurodo, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl jos 2015-01-12 skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja. Valdybos Klaipėdos skyriuje 2014-11-04 gautas pareiškėjos prašymas ir 2014-11-26 gautas pareiškėjos skundas, kuriuose pareiškėja prašo išmokėti pensijos nepriemoką, kuri 2010 –2011 m. susidarė nepagrįstai sumažinus jos, kaip dirbančios senatvės pensijos gavėjos, senatvės pensiją (b. l. 67 – 68).
Valdyba 2014-11-19 sprendime Nr. (6.5)I-9287 pareiškėjai išaiškino, kad ji yra praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 str. nustatytą 3 metų terminą tokiam prašymui paduoti (b. l. 64 – 65). Vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d., Valdyba pareiškėjai pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, jog terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja 2014-11-26 Valdybai pateikė skundą, kuriame prašė atnaujinti prašymo padavimo terminą ir išmokėti Laikinojo įstatymo pagrindu susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 68). Valdyba 2014-12-04 sprendime Nr. (6.5)I-9644 pareiškėjos 2014-11-26 skunde nurodytas aplinkybes vertino kaip subjektyvias, abstrakčias, būdingas daugeliui pensijų gavėjų ir atsisakė atnaujinti praleistą 3 metų terminą, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-11-04 prašymą ir 2015-11-26 skundą (b. l. 69 – 70).
Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 3 d., įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl valdybos teritorinių skyrių sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (LVAT 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad, sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėn. Taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį, kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) apie Valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą (valią) mokėti ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją. Pareiškėja dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, į Valdybą kreipėsi 2014-11-04, prašyme suformulavo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką, kuri, 2010 – 2011 m. susidarė nepagrįstai sumažinus jos, kaip senatvės pensijos gavėjos, senatvės pensiją (b. l. 67). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimosi į Valdybą data Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pažymėtina, kad toks termino skaičiavimas atitinka taikytiną teisinį reglamentavimą ir neprieštarauja nuosekliai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose.
Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).
Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 p. taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su institucijos atsisakymu atnaujinti skundo padavimo terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau jos turi būti individualaus pobūdžio, objektyviai užkirtusios (apsunkinusios) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2015-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-143/2015). Šiuo atveju Valdyba įvykdė Taisyklių 20 p. reikalavimą ir 2014-11-10 raštu Nr. (10.1)SI-61754 pareiškėjai suteikė galimybę nurodyti objektyvias termino praleidimo priežastis, tačiau pareiškėja nei 2014-11-26 skunde, nei teismui pateiktame skunde jokių individualių, ekstraordinarių aplinkybių, sukliudžiusių per 3 metų terminą skųsti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus (sprendimus) dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. pagrindu sumažintos senatvės pensijos, nenurodė. Sutiktina su skundžiamame Valdybos 2014-12-04 sprendime Nr. (6.5)I-9644 padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra abstraktūs ir būdingi daugeliui pensijų gavėjų, todėl negali pateisinti pernelyg ilgo pareiškėjos delsimo kreiptis į Valdybą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Valdyba (kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija) 2014-12-04 sprendimu Nr. (6.5)I-9644 pagal sprendimo priėmimo metu pateiktus duomenis pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo Valdybai padavimo terminą ir nepažeidė Taisyklių 20 p. nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Nenustačiusi teisinio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, Valdyba 2014-12-04 sprendimu Nr. (6.5)I-9644 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-11-04 prašymą ir 2014-11-26 skundą bei nepažeidė Taisyklių 31 p. nuostatų. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti (ABTĮ 89 str.). Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 89 str., 127 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.