Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutikdamas su Administracijos 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakymu nurodė, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas prašo suformuoti sklypą, statinių nėra, o atsakovės minimi statiniai yra šalia šios teritorijos. Pagal šiuo metu rengiamą Bendrąjį planą ginčo teritorija patenka į ginčo teritoriją, kurioje galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys „M“ ir „KT“. „KT“ – kitos paskirties žemė, kuri gali būti skirta ir privačiai namų valdai. Pagal šiuo metu viešojoje erdvėje matomus duomenis, ginčo teritorija urbanizuojama.

Pažymėjo, kad atsakovė, atsisakydama formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau remianti šiuo punktu, konkretus visuomenės poreikis turi būti aiškiai išreikštas teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos detaliajame plane nėra, sklypas turi būti grąžintas natūra. Atsakovė nurodo, kad ginčo teritorijoje numatoma įveisti mišką, tačiau nenurodo, koks bus aiškiai išreikštas visuomenės poreikis įveisiant mišką. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) sąvartynas buvo uždarytas prieš 31 metus ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nenumato, kad žemė valstybės turi būti išperkama toje vietoje, kurioje prieš tam tikrą laiką buvo sąvartynas. Nurodė, kad atsakovės nurodomos jau nagrinėtos administracinės bylos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakymo Nr. A51-76245/18(2.14.2.12-MP8) ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. spalio 5 d. atsakymo Nr. A51-86151/18(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją suformuoti žemės sklypą buvusio savininko B. M. iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare ir perduoti jį NŽT Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT prašydamas suteikti informaciją, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė neprojektuoja ir neformuoja buvusio savininko B. M. sklypo bei nepateikė atsakymo į prašymus dėl žemės atkūrimo (b. l. 55).

NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 106¹ punktu, persiuntė Administracijai prašydama pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą/laisvus žemės sklypus, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 1 dalies 3-6, 9, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirti valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra buvusio savininko turėtoje žemėvaldoje (b. l. 53).

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakyme Nr. A51-76245/18(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad B. M. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Taip pat grąžintinas sklypas yra uždaryto (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje. Pagal Bendrojo plano sprendinius šioje teritorijoje numatyta teritorija, užtikrinanti visuomenės poreikius. Šiame žemės sklype, kuriame buvęs sąvartynas, numatyta įrengti apsauginį mišką, taip pat pagal Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programą yra patvirtinti (duomenys neskelbtini) uždaryto sąvartyno stebėjimo taškai ir pastoviai vykdomas taršos stebėjimas (b. l. I t. b. l. 198).

Atsakovė vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą į pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į B. M. turėtą nuosavybę, pakartotinai atsakė 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. A51-86151/18(2.14.2.12-MP8), kuriame iš esmės pakartojo 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakyme nurodytus argumentus (II t. b. l. 9).

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės pateiktais atsakymais, su skundu kreipėsi į teismą.

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad dar 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S17-141 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo apie pilietės H. K. ketinimą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. M. turėtą 2,9861 ha ploto žemės sklypą. Taigi dar 2006 metais Vilniaus apskrities viršininkas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2006 m. spalio 18 d. raštu buvo informuotas, kad ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritoriją. Tuo tarpu pareiškėjas kreipdamasis su šioje byloje aptariamais skundais nepateikė naujų aplinkybių, o kartoja dar 2006 m. atliktą bandymą inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimą.

Pažymėtina, kad, kaip teigia atsakovė, pareiškėjas nors ir kreipėsi į NŽT turėdamas tą patį tikslą kaip ir 2006 metais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo), tačiau NŽT dėl pareiškėjo prašymų priėmė administracinius aktus (neatsisakė prašymų nagrinėti, kaip kartotinių; Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 5 punktas), kurių teisėtumą pareiškėjas turi teisę ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino skundžiamiems sprendimams (atsakymams) apskųsti, todėl termino kreiptis į teismą pareiškėjas nėra praleidęs.

4. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises siekia atkurti pareiškėjas, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Grąžintinas sklypas yra uždaryto (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje, o pagal Bendrojo plano sprendinius šioje teritorijoje numatyta teritorija, užtikrinanti visuomenės poreikius. Žemės sklype, kuriame buvęs sąvartynas, numatyta įrengti apsauginį mišką, taip pat pagal Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programą yra patvirtinti (duomenys neskelbtini) uždaryto sąvartyno stebėjimo taškai ir pastoviai vykdomas taršos stebėjimas.

5. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atkūrimo įstaymo ir jį detalizuojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nuostatos.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-640/2007). Be to, pažymėtina, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-263/2003; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-440/2013).

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atsisakoma atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją jo pageidaujamu būdu, nes šiai teritorijai Bendrojo plano (patvirtintas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519) sprendiniais nustatytas visuomenės poreikis. Kaip nurodė atsakovė, pareiškėjo prašomas suprojektuoti sklypas patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kuriame vyrauja gamtinių vertybių apsauga bei miestiečių poilsiui skirtos teritorijos (numatyta įrengti apsauginį mišką). Uždaryto (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorija taip pat priskiriama apsauginiams miškams. Taigi sklypas, į kurį nuosavybės teises pageidauja atkurti pareiškėjas, Bendrojo plano sprendiniais priskirtas miestiečių poilsiui priskirtoje teritorijoje (visuomenės poreikiui).

8. Pareiškėjas skundo reikalavimus, susijusius su nuosavybės teisių į ginčo teritoriją atkūrimu jo pageidaujamu būdu, grindžia šiais pagrindiniais argumentais: ginčo teritorijai nėra realaus bei pagrįsto (aiškiai išreikšto) visuomenės poreikio; pagal šiuo metu rengiamą Bendrąjį planą ginčo teritorija patenka į ginčo teritoriją, kurioje galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys „M“ ir „KT“, „KT“ – kitos paskirties žemė, kuri gali būti skirta ir privačiai namų valdai; pagal šiuo metu viešojoje erdvėje matomus duomenis, ginčo teritorija urbanizuojama; atsakovė nors ir nurodo, kad ginčo teritorijoje numatoma įveisti mišką, tačiau nenurodo, koks bus aiškiai išreikštas visuomenės poreikis įveisiant mišką.

9. Pareiškėjas remiasi šiuo metu rengiamu Bendruoju planu, pagal kurį, kaip jis teigia, ginčo teritorija numatyta kaip urbanizuojama. Pažymėtina, kad pareiškėjas remiasi dar nepatvirtintu Bendruoju planu, todėl, nagrinėjamu atveju, aktualus galiojantis Bendrasis planas (patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519), pagal kurį ginčo teritorija yra priskirta miškų ir miškingoms teritorijoms, kuriose vyrauja ekosistemų apsaugai ir stabilizacijai, reljefo, vandenų, visų gamtinių vertybių apsaugai bei miestiečių poilsiui skirtos teritorijos (numatyta įrengti apsauginį mišką). Šiuo metu rengiamame plane ginčo teritorija numatyta, kaip teritorija, kuri naudojama ekosistemų apsaugai ir stabilizacijai, reljefo, vandenų, visų gamtinių vertybių apsaugai ir gyventojų poilsiui skirtų miškų teritorijoms. Teritorijos naudojimo tipas – gamtinių kraštovaizdžio struktūros elementų dominuojamos urbanizuotų teritorijų neužstatytos viešosios erdvės – skverai, parkai ir kitos gamtinės teritorijos skirtos rekreacijai, lankymui ir pažinimui. Taigi, tiek galiojančiame, tiek rengiamame Bendrajame plane ginčo teritorija numatyta kaip miško teritorija ir skirta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti (visuomenės poreikis). Iš šių nuostatų akivaizdu, kad visuomenės poreikio požymiai galiojančiame Bendrajame plane yra aiškiai išreikšti. Minėta, kad teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pavyzdžiui, toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiųjų planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėto įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Teismų praktikos dėl nuosavybės teisių atkūrinimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 9.1.2 punktas, Administracinių teismų praktika Nr. 8).

10. Kaip nustatyta bylos medžiaga, grąžintinas sklypas yra uždaryto (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje, o pagal Bendrojo plano sprendinius ši teritorija skirta užtikrinti visuomenės poreikius, nes žemės sklype, kuriame buvęs sąvartynas, numatyta įrengti apsauginį mišką. Pagal Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programą yra patvirtinti (duomenys neskelbtini) uždaryto sąvartyno stebėjimo taškai ir pastoviai vykdomas taršos stebėjimas. Darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas negali būti projektuojamas ir grąžinamas natūra pareiškėjui, nes ginčo teritorija tiek pagal galiojantį Bendrąjį planą, tiek pagal rengiamą, akivaizdžiai orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą, o tai reiškia, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis. Ginčo žemės sklypas atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio valstybės išperkamos žemės apibrėžimą, todėl natūra negrąžinamas.

11. Atsakovės skundžiami 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakymas Nr. A51-76245/18(2.14.2.12-MP8) ir 2018 m. spalio 5 d. atsakymas Nr. A51-86151/18(2.14.2.12-MP8), kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pageidaujamoje vietoje, pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus (atsakymus), atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuoti žemės sklypą buvusio savininko B. M. iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje buvusiame (duomenys neskelbtini) dvare ir perduoti jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.