Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „S“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties UAB „S“ (toliau ir – Pareiškėja) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Juridinis asmuo UAB „S“ 2016 m. gegužės 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) nutarimu Nr. APS-19-(15.11) (toliau – Nutarimas) pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir nubaustas pagal Statybos įstatymo 50 straipsnį 202 Eur bauda už tai, kad vykdant atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimus buvo nustatyt šie pažeidimai: 1) Atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini), nukrypta nuo pateiktos 2014 metų projekto laidos A: „Parapeto detalė prie balkonų – M“ (brėž. Nr. M-36-TDP-SA-21) ir „Parapeto detalė – F“ (brėž. Nr. M36-TDP-SA-14) (darbai atlikti pagal 2015 parengtą projekto laidą A: „Parapeto detalė prie balkonų-M“, (brėž. Nr. M-36-TDP-SA-21) ir „Parapeto detalė – F“ (brėž. Nr. M36-TDP-SA-14), kuri nepažymėta žymomis „Pritariu statyti“ ir nepasirašyta tech. prižiūrėtojo); 2) atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini), nukrypta nuo pateiktos 2014 metų projekto „Stogo dangos įrengimo detalė – H“ (brėž. Nr. M-38-TDP-SA-1) ir „Parapeto detalė prie balkonų – M“ (brėž. Nr. M36-TDP-SA-19) (darbai atlikti pagal 2015 m. parengtą projekto laidą A: „Stogo dangos įrengimo detalė H“ (brėž. Nr. M-38-TDP-SA-16) ir „Parapeto detalė prie balkonų – M“ (brėž. Nr. M38-TDP-SA-19), kuri nepažymėta žyma „Pritariu statyti“ ir nepasirašyta tech. prižiūrėtojo).Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi juridinio asmens UAB „S“ skundą tenkino iš dalies ir pakeitė 2016 m. gegužės 19 d. Institucijos nutarimą Nr. APS-19-(15.11) dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir paskyrė UAB „S“ švelnesnę nuobaudą – 100 Eur baudą. Likusioje dalyje nutarimas nepakeistas.Nesutikdama su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu Pareiškėja aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei procesines teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Be to, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl statybos darbų atlikimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais bei nepasiekė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų uždavinių. Taip pat pažymi, kad dėl daugelio Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių teismas visiškai nepasisakė, esančius byloje įrodymus vertino su išankstine nuostata, jog Pareiškėja yra padariusi pažeidimą ir nuobauda jai skirta nepraleidus įstatyme numatyto termino. Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti nutraukta, kadangi nėra LR Statybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2016 m. gegužės 19 d. Nutarimas priimtas nurodant, kad pažeistas LR Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas, kuris nustato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Institucija administracinę atsakomybė Pareiškėjai taikė dėl Statybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kuri nustato juridinių asmenų atsakomybę už statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Nurodo, kad apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai teigia, kad kaltę patvirtino apklaustos liudytojos J. K. parodymai, jog stogo parapeto tvorelės įrengimo darbai atlikti ne pagal projekte numatytus sprendinius. Pareiškėja nesutinka, kadangi statinių statyba vykdyta nepažeidžiant statinio projekto sprendinių.Pareiškėja skunde nurodo, kad buvo būtina nustatyti kada buvo atlikti statybos darbai ir ar tie darbai neatitiko statinio projekto sprendinių. Pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė dėl Pareiškėjos skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, kad darbus atliko pagal statinių techninio darbo projektus, kadangi pakeitimai buvo užfiksuoti statybos darbų žurnaluose, kuriuose nėra jokių įrašų dėl tokių nukrypimų nuo projekto ar reikalavimų pašalinti nurodytus pažeidimus, statinio atitiktį projektui Statytojas patvirtino, o visi statybos rangos darbai užbaigti pagal sutartyse numatytus įsipareigojimus, po ko jokie darbai atliekami nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad būtent Statytojas neatliko savo pareigos patvirtinti jo paties reikalavimu projektuose atliktų pakeitimų, todėl turėjo spręsti, kad Statytojo pareigos neatlikimas negali būti teisėtu pagrindu taikyti drausminę atsakomybę Pareiškėjai. Pažymi, kad visi darbai paties Statytojo buvo priimti kaip tinkami. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija nutarime ginčijo tik įrašus Statybos darbų žurnaluose dėl projekto pakeitimo nepatvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nenustatinėjo kokie statybos darbai neva atlikti netinkamai, o nenustačiau faktinės aplinkybės dėl statybos darbų atlikimo pagal ginčijamus įrašus, nėra Statybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Skunde akcentuojama, kad Pareiškėja buvo aiškiai nurodžiusi, kad tiek protokole, tiek Nutarime nurodytas neteisingas pažeidimo padarymo laikas. Institucija dar anksčiau buvo užfiksavusi neva padarytus pažeidimus, kad išleistos naujos projekto laidos, tačiau projektų pakeitimai žurnalų F-5 formoje neįregistruoti, projektų pakeitimai neįforminti nustatyta tvarka ir nurodyta, kad nuo 2015 m. pradžios pažeidimai nepašalinti, kas rodo, jog Institucija žinojo apie projektų pakeitimus ir padarytus pažeidimus jau metų pradžioje, o ne 2015 m. gruodžio 8 d., kaip klaidingai nurodyta Nutarime. Be to, patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 15 d., nuo ko ir turėtų būti skaičiuojamas nuobaudos skyrimo terminas, o ne nuo patikrinimo aktų surašymo – 2015 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nutarimas priimtas praleidus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminus. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad teismas nevertino esminės aplinkybės, kad administracinė atsakomybė jai taikyta už tai, kad pakeistų brėžinių nepasirašė statytojo paskirtas objektų techninis prižiūrėtojas E. M.. Pareiškėja tvirtina, kad nėra tinkamas subjektas ir negali būti laikoma atsakinga už kito asmens vengimą atlikti savo pareigas. Pareiškėja dėjo visas pastangas, kad Techninis prižiūrėtojas patvirtintų projekto pakeitimus žyma „Pritariu statyti“. Pažymėta skunde ir tai, kad objektų techniniam prižiūrėtojui E. M. taip pat buvo surašyti privalomieji nurodymai ir 2016 m. balandžio 29 d. jis, vykdydamas juos, pateikė pasirašytus objektų techninių darbo projektų brėžinius su žymomis „pritariu statyti“.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į UAB „S“ apeliacinį skundą prašo pažeidėjos apeliacinio skundo netenkinti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „S“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė Statybos įstatymo pažeidimą, numatytą 15 straipsnio 6 dalies 3 punkte, kuris numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Už šio straipsnio pažeidimą UAB „S“ patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Statybų įstatymo 50 straipsnį, kuris numato juridinių asmenų atsakomybę už statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2015 m. spalio 15 d. Institucijos pareigūnai atliko daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) patikrinimus vietoje ir išanalizavę surinktus dokumentus, 2015 m. gruodžio 9 d. surašė pastatų atnaujinimo (modernizavimo) patikrinimo aktus, kuriuose nustatyta, jog nukrypta nuo pateikto ir patvirtinto 2014 m. projekto, o darbai atlikti pagal 2015 metų parengtus projektus, ant kurių nėra žymos „Pritariu statyti“ ir kurie nepasirašyti techninio prižiūrėtojo. Institucija, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, Pareiškėjai 2016 m. balandžio 13 d. surašė privalomuosius nurodymus, kuriais iki 2016 m. gegužės 1 d. įpareigojo minėtuose objektuose (duomenys neskelbtini) darbus pataisyti pagal patvirtintus brėžinius (projektus) arba pateikti nustatyta tvarka parengtus, pasirašytus ir patvirtintus naujos laidos brėžinius, atitinkančius faktinę padėtį (t. 2, b. l. 21, 22). Aukštesnysis teismas pažymi, kad analogiški privalomieji nurodymai buvo išsiųsti ir statytojo atstovui techniniam prižiūrėtojui – E. M. (t. 2, b. l. 12, 13). Pareiškėja, raštu atsakydama Institucijai dėl privalomųjų nurodymų, teigė, kad jos atstovas pateikė techninio projekto vadovui brėžinius tvirtinimui, tačiau jie suderinti tik dalinai 2015 m. liepos 16 d. Kartu pažymėjo, kad darbai objektuose buvo užbaigti 2015 m. rugsėjo 22-23 dienomis, techninis prižiūrėtojas darbus priėmė, už juos buvo atsiskaityta, tačiau iki rašto rengimo dienos (2016 m. balandžio 14 d.) brėžiniai nėra patvirtinti techninio vadovo E. M. spaudu „Pritariu statyti“ (t. 3, b. l. 67). Apygardos teismas pritaria skundo autoriaus pozicijai, kad jei darbai būtų atlikti netinkamai ir bent kuriam statinio sprendiniui statytojas būtų prieštaravęs – darbų būtų nepriėmę, o pateikę nurodymus kaip pašalinti jų manymu atliktų darbų trūkumus. Tačiau vis tik pažymėtina, kad Statybos įstatymo paskirtis – užtikrinti tinkamą statybos darbų atlikimą ir reikalavimų laikymąsi. Šio įstatymo turi laikytis visi statybos dalyviai, nurodyti 11 straipsnyje. Kaip minėta, rangovas, šiuo atveju – UAB „S“, privalėjo vykdyti visus darbus pagal statinio projektą. Nors apeliaciniu skundu Pareiškėja tvirtina, kad jos veikoje nėra pažeidimo sudėties, tačiau vis tik iš pateiktų dokumentų matyti, jog ji sutiko, kad darbai buvo atlikti pagal pakeistą, t. y. 2015 metais parengtą projekto laidą A: (duomenys neskelbtini) name „Parapeto detalė prie balkonų-M“, (brėž. Nr. M-36-TDP-SA-21) ir „Parapeto detalė – F“ (brėž. Nr. M36-TDP-SA-14), (duomenys neskelbtini) name –„Stogo dangos įrengimo detalė H“ (brėž. Nr. M-38-TDP-SA-16) ir „Parapeto detalė prie balkonų – M“ (brėž. Nr. M38-TDP-SA-19), kartu sutikdama ir patvirtindama pažeidimą, kurį nustatė Institucija – šie brėžiniai ir naujas projektas nebuvo patvirtinti nustatyta tvarka. Sutiktina ir skundo argumentu, jog Pareiškėja buvo iniciatyvi ir ėmėsi visų reikiamų priemonių, siuntė statytojui raginimus, kad patvirtintų brėžinius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad priešingai nei nurodo Pareiškėja, administracinė atsakomybė jai kilo ne dėl E. M. nepasirašytų dokumentų, o dėl to, kad nesant nustatyta tvarka patvirtintiems brėžiniams ir kitiems reikiamiems dokumentams, Pareiškėja pagal juos vykdė darbus. Kad darbai buvo atlikti pagal 2015 m. projekto sprendinius, patvirtino ir techninio prižiūrėtojo E. M., vykdančio jam skirtus privalomuosius nurodymus, Institucijai pateikti dokumentai. E. M. 2016 m. balandžio 29 d. raštais Nr. SR-093-16, SR-094-16 Institucijai pateikė brėžinius Nr. M-36-TDP-SA-21, Nr. M36-TDP-SA-14, Nr. M-38-TDP-SA-16,. Nr. M38-TDP-SA-19, kuriuose buvo pašalinti Institucijos nurodyti trūkumai, t. y. brėžiniai buvo patvirtinti ir su žymomis „Pritariu statyti“ bei ant kurių uždėta tiek rangovo atstovo, tiek techninio prižiūrėtojo žymos „Taip pastatyta“ (t. 2, b. l. 14-19). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad E. M. pateikus privalomuosiuose nurodymuose nurodytus dokumentus, buvo laikoma, jog ir Pareiškėja įvykdė jai siųstus analogiškus privalomuosius nurodymus ir kurių neįvykdymas būtų sudaręs pagrindą traukti ją administracinėn atsakomybėn pagal sunkesnį pažeidimą, numatytą Statybų įstatymo 53 straipsnyje. Tai, kad dokumentai pateikti – nepanaikina faktinės aplinkybės bei kartu Pareiškėjos administracinės atsakomybės už tai, jog darbų atlikimo metu reikiamų patvirtintų dokumentų nebuvo.

Dėl trunkamojo pažeidimo

Pareiškėja kelia klausimą ir dėl ATPK 35 straipsnyje nustatytų senaties terminų skiriant administracinę nuobaudą. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamasis teisės pažeidimas padaromas neveikimu – t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos, ir jis trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas ar atitinkamų institucijų pareigūnai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta surašant privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus. Priešingai nei nurodo Pareiškėja savo skunde – padarytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, o pagal teismų praktiką šio pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina data, kurią yra Institucijos ar pareigūno surašomas patikrinimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 450-457). Nagrinėjami atveju Institucija aktus surašė 2015 m. gruodžio 9 d., todėl Nutarimas skirti nuobaudą, kuris priimtas 2016 m. gegužės 19 d. yra priimtas laiku, nepraleidus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo termino. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir UAB ,,S“ apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.