Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-837-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
2A-837-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski (pran.), Petras Jaržemskis
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-837-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovui adv. Sauliui Šukiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, padidinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padidinti teismo sprendimu iš atsakovo R. B. nepilnamečiui sūnui N. L. priteistą išlaikymo dydį iki 660 Lt per mėnesį. Nurodė, kad 2000-09-12 teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečiui sūnui išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį. Pažymėjo, jog toks priteistas išlaikymas neatitinka LR CK 3.192 str. 2 d. reikalavimų bei vaiko poreikių, jis yra ženkliai per mažas, sūnaus poreikiams tenkinti tokios sumos neužtenka. Teigia, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 1327,50 Lt.

Atsakovas R. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka sūnaus išlaikymui skirti 200 Lt, paaiškino, kad jo padėtis yra labai sunki, jo gaunamas atlyginimas yra 678,50 Lt, taip pat turi išlaikyti dar vieną nepilnametį sūnų. Pabrėžė, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi butą Birštone, sodo namelį ir žemės sklypą Birštono mieste ir du automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, kad sūnui išlaikymas buvo priteistas prieš devynerius metus, konstatavo, todėl per šį laiką padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, išaugo šalyje infliacijos lygis. Nustatė, kad atsakovo materialinė padėtis pasikeitė, ji tapo blogesnė, atsakovas prarado gerai apmokamą darbą. Pažymėjo, kad atsakovo atlyginimas yra 800 Lt, viešajame registre registruojamo turto atsakovas neturi. Įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus teismas laikė, kad ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, kadangi jos materialinė padėtis yra geresnė. Nurodė, jog ieškovė turi buhalterinį išsilavinimą, dirba įmonės direktore, kitų išlaikytinių ieškovė neturi, taip pat ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, automobilį.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 660 Lt mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo nesutikimą su teismo pritesitu dydžiu grindžia teiginiu, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria 1327,50 Lt, todėl priteisus iš atsakovo 400 Lt, ieškovei tektų neproporcingai didelė išlaikymo dalis. Nesutinka su teismo atsisakymu įpareigoti atsakovą pateikti teismo sprendimą ištuokos byloje. Šiuo prašymu buvo siekiama gauti duomenis apie tai, kokį išlaikymą atsakovas teikia kitam savo nepilnamečiui sūnui. Nurodo, jog LR CK 3.198 str. įtvirtintas vaikų lygybės principas, kuris reiškia, kad vaikai gimę santuokoje ar ne, iš vienos ar iš skirtingų santuokų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Pažymima, jog 2009-03-13 yra priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo kito jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra priteista 1500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Mano, jog teismo teiginys, kad esant ekonominei krizei reikia peržiūrėti vaiko poreikius bei jiems skiriamas lėšas, yra nepagrįstas. Atsakovui priteistas vaiko išlaikymo dydis prieštarauja prioritetiniems vaiko teisių ir interesų apsaugos principams.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog ieškovės prašomu išreikalauti sprendimu atsakovas priteisto išlaikymo kitam nepilnamečiui sūnui negali teikti dėl savo turtinės padėties. Atsakovas abipusiu susitarimu su buvusia sutuoktine jų nepilnamečiui sūnui moka tik po 150 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečio vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2000 m. rugsėjo mėn. 21 d. sprendimu, kuriuo atsakovas buvo pripažintas vaiko tėvu, iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečiui sūnui išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo sumą vaikui dėl pasikeitusių vaiko poreikių ir sumažėjusio atsakovo teikiamo išlaikymo.

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustato teisiškai reikšmingus faktus, atsižvelgdamas į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Pagal LR CK 3.201 str. 1, 2 d. jau priteistas išlaikymo dydis gali būti padidintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Taigi, išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, arba (bei) aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Tačiau, keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į aukščiau nurodytus išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitus minėtus reikalavimus, taip pat į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinų vaikų (LR CK 3.198 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko poreikiai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nagrinėjamoje byloje pasikeitė vaiko poreikiai dėl to, kad vaikas paaugo ir dėl to padidėjo jo kasdieniai poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, užklasinės veiklos būreliais, reikšmingais vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, kitais papildomais poreikiais, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnui augant jo poreikiai padidėjo, sūnaus išlaikymui per mėnesį ji skiria 1327,50 Lt, todėl priteisus iš atsakovo 400 Lt ieškovei tektų neproporcingai didelė išlaikymo dalis. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog ieškovė 2009-07-17 ieškinyje yra nurodžiusi, jog jau kelis mėnesius negauna atlyginimo, moka už butą paskolą (b.l. 1). Buities tyrimo akte (b.l. 48) nurodyta, kad ieškovė dirba, jos mėnesinis atlyginimas sudaro 800 Lt. Iš apeliantės ieškinio ir byloje esančių įrodymų konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad ji bylos iškėlimo momentu gali skirti sūnaus išlaikymui 1327,50 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į ieškovės pajamas, jos išlaidas (būsto paskola, automobilio išlaidos, savęs išlaikymas, kt.), ieškovė pagal bylos įrodymus nėra pajėgi teikti sūnui tokį išlaikymą, kurį teigia teikianti. Be to, jos paskaičiuotos mėnesinės sūnaus išlaikymo išlaidos yra paskaičiuotos, nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, nes pateikti įrodymai patvirtina tik dalį išlaidų, o būsto išlaikymo išlaidos paskaičiuotos per didelės, nes beveik visą priskaičiuotą būsto išlaidų sumą ji įtraukė į vaiko išlaikymą, nors taip pat gyvena kartu su vaiku. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog ieškovė neįrodė jos nurodomo vaiko išlaidų dydžio, todėl nepagrįstas teiginys, kad jai tenka neproporcingai didelė išlaikymo dalis. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto, o atsakovas jo neturi, jo pajamos yra minimalios, pagal bylos duomenis atsakovą slegia labai didelė skolų našta (virš 2 mln. litų) (b.l.64, 65), jis turi išlaikyti du vaikus, o ieškovė – vieną. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji turi labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vien ta aplinkybė, kad kitam atsakovo sūnui iš jo buvo priteista žymiai didesnė suma, nesudaro teisinio pagrindo didinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą iki ieškovės nurodomos sumos, nes kiekvienu konkrečiu atveju nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Antra vertus, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas moka iš jo priteistą išlaikymą jo kitam vaikui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl bylos šalių dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jų turtinei padėčiai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi mokėti 400 Lt nepilnamečiui sūnui Nojui išlaikymą kas mėnesį. Taigi, šioje byloje teismas tinkamai įvertino padidinamo išlaikymo proporcingumą šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantei teko neproporcingai didesnė išlaikymo našta, laikytini teisiškai nepagrįstais.

Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ir nors šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas, taip pat šalių turtinę padėtį, į įrodytus vaiko poreikius, į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinų vaikų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko priteistino išlaikymo dydį, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, apeliantė nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Petras JaržemskisNeringa Švedienė