Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-09 · Administracinė byla Nr. eI3-3720-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
eI3-3720-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01792-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB Baltic Optimus
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
J. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3720-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01792-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus V. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo J. K. dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo, vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Ž. L. 2020 m. kovo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr.PN7-7 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei Departamento 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5906 „Dėl 2020-03-18 Privalomojo nurodymo Nr. PN7-7 panaikinimo“, kuriuo privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

Nurodo, kad 2020 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius V. Š. elektroniniu paštu gavo Privalomą nurodymą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gegužės 15 d. įpareigota perkelti iš aikštelės parafiną į uždaras, gerai ventiliuojamas patalpas arba parafiną kaip atlieką perduoti turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti įmonei.

Mano, kad 2020 m. kovo 18 d. Privalomas nurodymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis buvo priimtas remiantis Departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimu, kuris buvo atliktas paviršutiniškai, nesigilinant į patikrinimo metu Departamento atstovams pateiktus nemokumo administratoriaus paaiškinimus, susitikimo metu duotus liudytojų (buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo) paaiškinimus, nurodytas aplinkybes. Dėl to be pagrindo buvo surašytas Privalomas nurodymas neteisėtų veiksmų neatlikusiai BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dar 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Departamentui nemokumo administratorius nurodė, kad patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiose su žemė sklypu, veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina tas faktas, jog patalpos (652,13 kv.m.) 2013 m. liepos 19 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotos būtent šiai bendrovei. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad bankroto administratorius, susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotais dokumentais, nenustatė, kad žemės sklype esančios medžiagos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba galėjo susidaryti UAB ,(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą.

Akcentuoja, jog pagal medžiagų pobūdį ir teritorijos apžiūros metu, kurioje 2019 m. gruodžio 19 d. dalyvavo Departamento atstovai gautą informaciją, tikėtina, kad medžiagos buvo sukurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultate.

Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 29 d. susitikimo vietoje metu dalyvavo ir buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K., kuris išsamiai paaiškino esamą situaciją, nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje tokia medžiaga negalėjo būti atskirta, atsirasti, o būtent tokie produktai buvo sukurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procese. Pažymi, kad J. K. tam tikru laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Atkreipia dėmesį į tai, kad susitikime dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pateiktų faktų nepaneigė, o remiantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2018 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. AV-190 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio 29 d. yra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdyti ūkinę veiklą, laikantis šiame leidime nustatytų sąlygų. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte atsakovas dėl neaiškių priežasčių nenurodė, jog patikrinime dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Susitikimo metu Departamento įgaliotų atstovų iniciatyva buvo sutarta, kad kitą darbo dieną (pirmadienį) bus patenkama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kuriose yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys įrengimai, su tikslu įvertinti situaciją, patikrinti susitikimo metu pateiktą informaciją.

Pažymi, kad sutartu laiku į vietą atvyko nemokumo administratorius, tačiau sutartu laiku neatvyko Departamento pareigūnai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apie neatvykimą nemokumo administratoriaus iš anksto niekas neinformavo.

Nemokumo administratorius dėl 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto pateikė savo nesutikimą Departamentui ir nurodė, kad patikrinimo aktas parengtas atmestinai, nenustatyta daug faktinių aplinkybių.

Departamento įgalioti atstovai netinkamai atliko tyrimą, elgėsi pasyviai, nerūpestingai, dėl tyrimui svarbių duomenų surinkimo nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko Privalomas nurodymas buvo surašytas objektyviai neįvertinus visų aplinkybių, nesurinkus pilnai įrodymų apie aplinką užtrešusią įmonę ir nepagrįstai Privalomą nurodymą pateikus aplinkos apsaugos pažeidimo nepadariusiam bankrutavusiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vykdant ūkinę veiklą parafinas, kaip atlieka, nėra išgaunamas.

Departamento pareigūnai neatvyko sutartu laiku apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengimų, kaip kad buvo sutarta ir tai rodo, kad nerūpestingai buvo žiūrima į tyrimo eigą. Apie neatvykimą iš anksto nebuvo informuotas nemokumo administratorius.

Nemokumo administratoriui 3 mėnesius negavus jokios informacijos iš Departamento apie tyrimo eigą, pats nemokumo administratorius užklausė Departamento įgaliotų atstovų apie eigą ir nedelsiant gavo Privalomą nurodymą.

Departamento Sprendime nebuvo pateikta argumentų ir tai įrodančių dokumentų, kad patikrinimo metu buvo imtasi visų galimų pagal kompetenciją veiksmų „tikrajam aplinkos teršėjui“ nustatyti. Pareiškėjos teigimu, visos administracinės teisenos proceso metu ir jam pasibaigus nėra iki galo aišku, kokia veikla buvo vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2011 m. lapkričio 29 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir ar šios ūkinės veiklos metu buvo naudojamas/išgaunamas – parafinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad faktą, kad patikrinimo metu sklype (duomenys neskelbtini), buvo laikomi (sandėliuojami) didmaišiai su parafinu, patvirtina patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos.

Pareiškėjas nei Departamentui pateiktame 2020 m. balandžio 3 d. skunde, nei teismui pateiktame skunde neneigia fakto, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlikto patikrinimo metu sklype buvo sandėliuojamos parafino atliekos (žaliavos).

Departamento Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai atliko neplaninį UAB „.(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą pagal 2019 m. lapkričio 25 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (5.8)-AD5-21202 dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. 133(1 )-7151-(4.9) ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 10-S-71271(1.46E-10) persiųstų nagrinėti pagal kompetenciją gyventojų skundų, dėl galimai pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus sklype laikomų atliekų ir/arba žaliavų.

Bankroto administratorius V. Š. 2019 m. gruodžio 6 d. raštu informavo Departamentą, kad parafinas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti, po perdirbimo likusi, medžiaga bei, tikėtina, kad ši medžiaga buvo sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultate, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų. Pažymi, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. raštu Departamentui jokios rašytinės informacijos nepateikė.

2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (5.8)-AD5-21930 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo" kreipėsi į UAB .“(duomenys neskelbtini)", kuri atsakydama į rašte keliamus klausimus pateikė pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (Nr. (duomenys neskelbtini)), (joje įrengtas UAB „(duomenys neskelbtini)" plastikinių atliekų perdirbimo gamybinis cechas) 2018 m. sausio 8 d. pirkimo pardavimo sutartį (patalpas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat pateikė 2012 m. gegužės 18 d. Gamybinės aikštelės nuomos sutartį Nr. 2012/05/18/01 sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), ir pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus privalo vesti visų tvarkomų ir susidarančių atliekų apskaitą. Departamento pareigūnai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos duomenų elektroninio teikimo sistemoje (e-ASTA) pateiktas Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas už 2012-2017 m. ir Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nuo 2018 m. iki patikrinimo dienos esančius duomenis. Vertinant elektroninėse sistemose esančias ataskaitas ir duomenis buvo pastabėta. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta ir sutvarkyta 20,436 tonos plastiko ir gumos atliekų (pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, atliekos kodas - 19 12 04), tvarkant šias atliekas parafinas nesusidarė.

Departamentas 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (5.8)-AD5-22026 ..Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi ir į UAB “(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakydama į rašte keliamus klausimus 2019 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku paneigė, kad kaip nors yra susijusi su sandėliuojamomis parafino atliekomis (žaliavomis).

Departamente iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus gautas 2020 m. sausio 29 d. raštas Nr. 48SD-1424-(14.48.136E), kuriame pateikiama informacija apie sklypo (kadastrinis Nr. 4172/0500:519) savininkus ir sklypo schemą, bei naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių.

Informuoja, kad 2019 m. lapkričio 29 d. pradėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą Departamento pareigūnams nebuvo žinomas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)" yra įsigijusi pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) dali (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame UAB ..(duomenys neskelbtini)" vykdė atliekų tvarkymo veiklą. Pažymi, kad pagal 2019 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis informacijos apie šio pastato dalies priklausomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Tik vėliau iš UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo gauta notaro patvirtinta pastato dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Patekimas į minėtas patalpas Departamento pareigūnams buvo tikslingas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklavietės - plastikinių atliekų perdirbimo cecho (Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) planiniam patikrinimui atlikti. Pažymi, kad tą pačią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d., buvo pradėtas ir UAB „(duomenys neskelbtini)" planinis patikrinimas

Planinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietės patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. AD1-34 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 metų ūkio subjektų patikrinimų plano patvirtinimo" (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu. Patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d., o sekančią darbo dieną susirgus UAB “(duomenys neskelbtini)" direktoriui (apie ligą direktorius informavo Departamento pareigūnus telefonu) vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietę buvo atsisakyta. Departamento pareigūnai 2019 m. lapkričio 29 d. – 2019 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu atliko UAB „(duomenys neskelbtini)" planinį patikrinimą dėl gaminių ir/ar pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo už 2018 metus. Kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" patikrinimui pateiktą informaciją ir Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje esančius duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)" už 2018 metus dokumentų neišrašė, būtinybės vykti į veiklavietę nebuvo.

Kadangi atliekos (žaliavos) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje žemėje, pagal įstatymą UAB „(duomenys neskelbtini)" yra šių atliekų turėtojas (nors ir ne darytojas).

Privalomas nurodymas pareiškėjai surašytas todėl, kad parafinas (parafino atliekos) laikomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad parafinas sandėliuojamas aikštelėje, todėl žala aplinkai šiuo veiksmu nepadaryta, tačiau yra reali grėsmė žalai atsirasti (parafinas yra degi medžiaga, ir sandėliuojamas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde teigia, kad 2019 m. gruodžio 19 d. nemokumo administratorius gavo patikrinimo aktą ir nedelsiant pateikė nesutikimą su juo bei nurodė, kad patikrinimo aktas parengtas atmestinai, nenustatyta daug faktinių aplinkybių. Atsakovas tokius pareiškėjos teiginius vertina kritiškai, kadangi 2020 m. gruodžio 23 d. buvo gautas BUAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriaus elektroninis laiškas, kuriame buvo išreikštas pageidavimas apskųsti atliktą patikrinimą, tačiau Departamente oficialus skundas nebuvo gautas.

Pažymi, kad patikrinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų, todėl Privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Į teismo posėdį pareiškėjo atstovai neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo, vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Ž. L. 2020 m. kovo 18 d. privalomojo nurodymo Nr.PN7-7 bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-5906 „Dėl 2020-03-18 Privalomojo nurodymo Nr. PN7-7 panaikinimo“, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojantis juridinis asmuo, šios uždarosios akcinės bendrovės bankroto administratoriumi yra paskirtas V. Š..

Departamente buvo gauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 30 d. raštas Nr. 133(1 )-7151-(4.9) ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 10-S-71271(1.46E-10) dėl galimai pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) laikomų atliekų ir/arba žaliavų.

Departamento Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyrius atliko neplaninį patikrinimą ir 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktu Nr. PA 11-121 konstatavo, jog patikrinimas pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d., atvykus į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Sklype sandėliuojamos parafino atliekos (žaliavos). Didmaišiai su parafinu jau pradėję irti (plyšti), todėl parafinas yra išsibarstęs atviroje gamybinėje aikštėje.

Atsižvelgiant į Patikrinimo aktą atsakovė priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius V. Š. buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 15 d. perkelti iš aikštelės (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) parafiną į uždaras, gerai ventiliuojamas patalpas arba parafiną kaip atlieką perduoti turinčiai teisę tokias atliekas tvarkyti įmonei.

Departamento 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-5906 „Dėl 2020-03-18 Privalomojo nurodymo Nr. PN7-7 panaikinimo“, Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Sklype yra sandėliuojamos parafino atliekos (žaliavos). Ginčas kilo, jog, pareiškėjo teigimu, didmaišiuose sandėliuojamas parafinas nepriklauso pareiškėjai.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.; toliau – ir Įstatymas). Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Atvejai, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, yra nustatyti Įstatymo 18 straipsnyje.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai; atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, t. y. kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 21 punktą atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Parafinui, kaip cheminei medžiagai taikomas REACH (cheminių medžiagų registracijos įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų) reglamentas, sandėliavimo reikalavimai apibrėžti šios cheminės medžiagos duomenų saugos lapuose (parafinas turi būti saugojimas gerai vėdinamose patalpose). Atsakovas teismui pažymėjo, jog parafinas sandėliuojamas aikštelėje, todėl žala aplinkai šiuo veiksmu nepadaryta, tačiau yra reali grėsmė žalai atsirasti (parafinas yra degi medžiaga, ir sandėliuojamas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus). Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesas turi būti grindžiamas prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

Kaip minėta, ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Sklype laikomi (sandėliuojami) didmaišiai su parafinu, nėra. Be to, šį faktą patvirtina į bylą pateiktos Departamento pareigūnų darytos fotonuotraukos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis numato principą „teršėjas moka“, t.y. atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Taigi, ši įstatyminė nuostata reiškia, kad nenustačius atliekų darytojo, atliekas sutvarkyti privalo jų turėtojas.

Iš į bylą pateiktų duomenų, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Departamentą, jog 2018 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įrengtas UAB „(duomenys neskelbtini)" plastikinių atliekų perdirbimo gamybinis cechas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Departamentui pateikė 2012 m. gegužės 18 d. Gamybinės aikštelės nuomos sutartį Nr. 2012/05/18/01 sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)" būtų ginčo atliekų (žaliavų) darytojas, tačiau šios atliekos (žaliavos) yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje žemėje, todėl vadovaujantis aukščiau minėta įstatymine nuostata, BUAB „(duomenys neskelbtini)" yra šių atliekų turėtojas (nors ir ne darytojas).

Pažymėtina, jog Departamentas atliko tyrimą ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo. Departamente buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR), ir pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, privalo vesti visų tvarkomų ir susidarančių atliekų apskaitą. Departamento pareigūnai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos duomenų elektroninio teikimo sistemoje (e-ASTA) pateiktas Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas už 2012-2017 m. ir Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nuo 2018 m. iki patikrinimo dienos esančius duomenis. Minėtiems pareigūnams vertinant elektroninėse sistemose esančias ataskaitas ir duomenis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir sutvarkė 20,436 tonos plastiko ir gumos atliekų (atliekų kodas - 19 12 04), tačiau tvarkant šias atliekas parafinas nesusidarė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjai paskirto bankroto administratoriaus nuomone, ginčo parafinas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į bylą nėra pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Vien tik pareiškėjos (bankroto administratoriaus) spėliojimai ar daromos įvairios prielaidos negali būti objektyvus pagrindas teismui konstatuoti, jog parafino turėtojas yra ne pareiškėja, o tretieji asmenys.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje akcentuota, jog privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje apibendrinimas, LVAT biuletenis Nr. 28). LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-663/2007).

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė