- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-38-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03463-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau Institucija) viršininko V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla Ž. P. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 137 ¹ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, būdama UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas 300860686, reg. Gulbių g. 1/Latgalių g. Vilniuje, direktore, žinodama apie įmonės patikrinimų, vykstančių 2012 m. gegužės 17 d., 2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. liepos 20 d., datą ir laiką, nedalyvavo įmonės patikrinimuose bei neužtikrino, kad patikrinimuose dalyvautų jos paskirtas atsakingas asmuo, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnams nepateikė prašomos vairavimo mokyklos dokumentacijos bei mokomųjų transporto priemonių, tuo kliudė Inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 137 ¹ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutarimu administracinę bylą Ž. P. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jos veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 137¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2012 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 137¹ str. 1 d. Ž. P. atžvilgiu nutraukta ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad pats teismas nutarime pripažįsta, jog Ž. P. iš anksto žinojo apie 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimą. Taigi, Ž. P. teiginiai yra melagingi, kas leidžia abejoti minėto asmens liudijimų patikimumu. Tai, jog Ž. P. kreipėsi į Inspekciją su prašymu atidėti įmonės patikrinimą, savaime nesuteikia teisės nevykdyti teisėtų Inspekcijos reikalavimų ir nedalyvauti tokiame patikrinime. Pažymi, jog Inspekcija nepriėmė ir neketino priimti jokių sprendimų dėl patikrinimo atšaukimo, kadangi tam nebuvo jokių pagrįstų aplinkybių, todėl 2012 m. gegužės 17 d. įmonės tikrinimas turėjo įvykti, o Ž. P. turėjo visas galimybes jam pasiruošti ir jame dalyvauti, juo labiau, kad 2012 m. gegužės 15 d. ji buvo darbo vietoje ir vykdė savo pareigas, teikdama ataskaitas kitoms valstybės institucijoms. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad minėtu laikotarpiu Ž. P. atostogavo. Inspekcijos manymu, teismas negalėjo remtis pačios Ž. P. pateiktais įrodymais, kurie prieštarauja vieni kitiems arba yra abejotini. Atkreipia dėmesį į tai, jog pateiktame 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad Ž. P. balandžio 31 d. neatvyko į darbą, pažymint simboliu „NP", tačiau balandžio mėnuo turėjo tik 30 dienų. 2012 m. gegužės mėnesio žiniaraštyje yra žymima, kad visą mėnesį atostogavo, tačiau kartu tai pačiai dienai (gegužės 15 d.) žymima ir kad dirbo. Jokių atšaukimo iš atostogų įsakymų nėra. 2012 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 12/04-1 dėl atostogų suteikimo nurodoma, kad atostogos Ž. P. suteikiamos nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., kas prieštarauja faktiniams duomenims, pateiktiems 2012 m. gegužės mėnesio žiniaraštyje apie tai, jog mažiausiai vieną iš dienų (gegužės 15 d.) Ž. P. dirbo. Be to, abejonių kelia ir 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 12/04-1 teisėtumas, nes įsakymas priimtas 2012 m. balandžio 30 d., kai pagal 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Ž. P. į darbą neatvyko t.y. tą dieną ji faktiškai darbinių funkcijų neatliko, tačiau, neatlikdama funkcijų, kaip įmonės vadovė pasirašė įsakymą dėl atostogų suteikimo. Neaišku, ar minėtas įsakymas yra nustatyta tvarka registruotas, ar jai buvo sumokėtos piniginės sumos už atostogų laikotarpį.
Be to, apeliantas pažymi, kad 2012 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 12/05-1 dėl atostogų suteikimo nurodoma, kad Ž. P. atostogos suteikiamos visą 2012 m. birželio mėnesį, tačiau tai prieštarauja 2012 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiui, kuriame nurodoma, kad 2012 m. birželio 15 d. Ž. P. dirbo. Tokia pati situacija ir dėl 2012 m. liepos mėnesio atostogų.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog, kilus abejonių dėl darbo laiko apskaitos duomenų, teismas turėjo galimybę kreiptis išaiškinimo į darbo laiko apskaitą kontroliuojančias kompetentingas institucijas, kurios gali pateikti savo išvadas dėl darbo laiko apskaitos teisingumo ir teisėtumo.
Inspekcijos nuomone, teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi prieštaraujančiais vienas kitam ir abejotinais faktiniais duomenimis ir priėmė nepagrįstą nutarimą. Pažymi, jog teismas šioje situacijoje turėjo imtis aktyvių veiksmų ir dėti visas pastangas, renkant įrodymus, kad būtų pašalintos visos abejonės, o ne vadovautis nepatikimais įrodymais. Teigia, kad, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2012 m. liepos 2 d. patikrinime Ž. P. nedalyvavo, nes nuo 2012 m. liepos 2 d. nėjo direktorės pareigų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų akcininko sprendimas dėl direktorės atleidimo priimtas 2012 m. liepos 2 d. ir toks sprendimas negali įsigalioti tą pačią dieną, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 str. 1 d. apibrėžtai taisyklei, kad terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos, nei įvyko įvykis, su kuriuo siejama termino pradžia.
Anot apelianto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 str. 5 d. aiškiai apibrėžia, kad valdymo organų pasikeitimo duomenys įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Šioje byloje pateiktas juridinių asmenų registro išrašas liudija, kad duomenys apie direktoriaus pasikeitimą buvo įregistruoti tik 2012-07-25, todėl tik nuo šios dienos gali būti laikoma, kad tokia informacija gali įtakoti jos naudojimą tretiesiems asmenims. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tik duomenis apie įmonės vadovo pasikeitimą įregistravus juridinių asmenų registre 2012 m. liepos 25 d., Ž. P. nuo šios dienos gali būti laikoma nebeinanti įmonės vadovės pareigų. Todėl 2012 m. liepos 20 d. įmonės patikrinime kaip atsakingas asmuo irgi turėjo dalyvauti Ž. P..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ž. P. atstovas advokatas V. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 nutarimą palikti nepakeistą, valstybės kelių transporto inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2012-05-01 iki jos atleidimo dienos buvo atostogose, apie tai buvo informuota Inspekciją 2012 m. gegužės 15 d. raštu, kuriame nurodė, kad mokykla laikinai nedirba. Aplinkybę, kad Ž. P. nurodytu laiku atostogavo, pagrindžia 2012-04-30 įsakymas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Atostogos jai buvo reikalingos dėl šeimyninių aplinkybių, kadangi 2012-04-23 mirė jos brolis.
Pažymi, jog Ž. P. yra išdavusi įgaliojimą kitam UAB „A“ darbuotojui N. K., šis įgaliojimas buvo pateiktas Inspekcijai. Šis įgaliotas atstovas turėjo teisę pateikti dokumentus, tačiau, kaip pastarasis nurodė teismo posėdyje, Institucija jo to neprašė. Be to, pažymi, kad Institucija įmonės patikrinimą nusprendė atlikti nedarbo metu, t.y. 9 val., nors įmonė dirba nuo 11 val. iki 19 val.
Nurodo, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog 2012 m. liepos 2 d. UAB „A“ akcininko sprendimu nuo 2012 m. liepos 2 d. įmonės vadovu paskirtas J. S.. Be to, 2012 m. rugpjūčio 8 d., kai Ž. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kai ji jau nebuvo įmonės direktore. Teigia, jog remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Institucija Ž. P. protokolą surašė neteisėtai.
Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog Institucijos veiksmuose yra piktnaudžiavimo teise požymių, kadangi nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Vyriausiąjį policijos komisariatą dėl Ž. P. atvesdinimo.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d., įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas, kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o, priimdamas nutarimą, kuriuo Ž. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant ATPK 137 ¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, rėmėsi tik Ž. P. parodymais, duotais teismo posėdžio metu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad Ž. P. balandžio 31 d. neatvyko į darbą, pažymint simboliu „NP" (neatvykimas į darbą dėl pateisinamų priežasčių) (b.l. 81), tačiau balandžio mėnuo turėjo tik 30 dienų. 2012 m. gegužės mėnesio žiniaraštyje pažymėta, kad visą mėnesį atostogavo, tačiau kartu tai pačiai dienai (gegužės 15 d.) žymima ir kad dirbo (b.l. 82). Įsakymas Nr. 12/04-1 dėl kasmetinių atostogų suteikimo Ž. P. 2012-05-01-05-31 dienomis (b.l. 136) priimtas 2012 m. balandžio 30 d., kai pagal 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Ž. P. į darbą neatvyko. Be to, 2012 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 12/05-1 (b.l. 135) dėl atostogų suteikimo nurodoma, kad Z. P. atostogos suteikiamos visą 2012 m. birželio mėnesį, tačiau pagal 2012 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2012 m. birželio 15 d. Ž. P. dirbo.
Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog, kilus abejonių dėl darbo laiko apskaitos duomenų ir atsiradus nurodytiems prieštaravimams, teismas turėjo imtis priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus.
Pirmos instancijos teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teismo posėdyje įrodymų visapusiškai neištyrė, neanalizavo ir nevertino jų visumos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. reikalavimus, tuo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N575-407/2011).
Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl Ž. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 137 ¹ str. 1 d., sudėties ir atlikti Ž. P. veiksmų teisinį įvertinimą.
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti Lietuvos Respublikos Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko V. Ž. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.