Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (5 veikos) ir už kiekvieną veiką jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrintina bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Iš D. N. priteista 30000 litų nukentėjusiosios I. G. naudai, jos neturtinei žalai atlyginti, ir 39 litai proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Rašės miške, Utenos r., automobilyje Opel Omega, valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad jo podukra I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, paguldęs nukentėjusiąją ant automobilio galinės sėdynės, numovęs jai kelnaites, dirgindamas liežuviu bei savo lyties organu liesdamas jos lyties organus, tenkino lytinę aistrą su I. G. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu.

Be to, jis 2006 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, miške, esančiame Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r., žinodamas, kad I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, paguldęs nukentėjusiąją ant žemės, numovęs jai kelnaites, dirgindamas liežuviu bei savo lyties organu liesdamas jos lyties organus, tenkino lytinę aistrą su I. G. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu.

Taip pat D. N. 2007 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. G. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, žinodamas, kad I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, nurengęs nukentėjusiąją, glostydamas jos kūną, kišdamas pirštus į jos lyties organus, savo lyties organu liesdamas nukentėjusiosios kūną bei jos lyties organus, tenkino lytinę aistrą su I. G. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu.

Be to, jis 2007 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. G. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, žinodamas, kad I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, nurengęs nukentėjusiąją, glostydamas jos kūną, kišdamas pirštus į jos lyties organus, savo lyties organu liesdamas nukentėjusiosios kūną bei jos lyties organus, tenkino lytinę aistrą su I. G. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu.

Be to, D. N. 2007 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nakties metu, B. N. priklausančiame name, esančiame Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r., žinodamas, kad I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, miegodamas su nukentėjusiąja vienoje lovoje, numovęs jai kelnaites, glostydamas jos kūną bei kišdamas pirštus į jos lyties organus, tenkino lytinę aistrą su I. G. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis iš dalies yra neteisingas ir keistinas. Skunde apeliantas teigia, jog seksualinės prievartos atvejai buvo ne penki, kaip nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje, bet trys. Be to, jis teigia su I. G. savo lytinės aistros netenkinęs.

Aiškindamas byloje esančio pasižadėjimo daugiau nelįsti prie I. G. surašymo aplinkybes, apeliantas teigia, kad kylant įvairiems tarpusavio nesutarimams su sugyventine dėl alkoholio vartojimo, jis šį raštelį parašė pagal R. G. prašymą, nenorėdamas su ja nutraukti šeiminių ryšių.

Be to, apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu. Jo manymu, paskirtoji bausmė yra pernelyg griežta, be to, jo atžvilgiu galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes jis nėra tiek nesąmoningas ir pavojingas visuomenei, kad ateityje darytų nusikalstamas veikas. Apeliantas teigia savo gyvenimu ir elgesiu įrodysiantis, kad niekada ir nieko smerktino nepadarys. Skunde nesutinkama ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo D. N. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kuriais ir grindžiamos teismo išvados dėl D. N. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tvirtindamas, jog lytinės aistros su mažamete nukentėjusiąja jis netenkino, o tik tenkino pačios nukentėjusiosios susidomėjimą lyčių skirtumais. Taip pat apeliantas tvirtina, jog tokie atvejai buvo ne penki, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bet tik trys. Be to, nukentėjusioji viską išsigalvojo, todėl jos parodymais remtis negalima.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pirmiau nurodytais argumentais nuteistasis D. N. nuo jam pareikštų kaltinimų gynėsi ir pirmosios instancijos teisme. Šiuos apelianto argumentus apygardos teismas išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo tokį savo sprendimą.

Nuteistojo teiginius, jog jis lytinės aistros su mažamete nukentėjusiąja netenkino, o tik demonstravo jai lyčių skirtumus, paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios I. G. , liudytojų R. G. , D. T. bei G. B. parodymai, taip pat iš dalies ir paties nuteistojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusioji visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką nuosekliai teigė, jog D. N. keliose skirtingose vietose – namuose adresu (duomenys neskelbtini) Utenoje, kai nebūdavo mamos, pas D. N. tėvus name, miške – skirtingu laiku glostydavo ją, numaudavo jai kelnaites, bučiuodavo jos lytinius organus, į juos kišdavo savo pirštus, savo lytiniu organu liesdavo jos lytinius organus. Kartais jam iš lytinio organo išbėgdavęs skystis, panašus į pieną, kuriuo jis ištepdavo nukentėjusiosios kūną. Šiuos nukentėjusiosios I. G. parodymus apie seksualinę prievartą jos atžvilgiu netiesiogiai patvirtino jos motina R. G. , kuri parodė, kad dukra I. sakė jai, kad D. N. prie jos lįsdavo, numaudavo jos kelnaites, glostydavo ją, kišdavo pirštus į makštį. Be to, kaip parodė R. G. , 2007 m., tikslaus laiko nepamena, ji radusi ant dukros I. kelnaičių į kraują panašią dėmę. Apie netinkamą elgesį su I., D. N. netiesiogiai prisipažino ir liudytojai D. T. . Be to, kaip parodė liudytoja G. B. , į vaikų teisių apsaugos tarnybą atėjęs D. N. taip pat prisipažino seksualiai prievartavęs I. G. bei teigė, kad tai darydamas pasitenkindavęs iki galo. Liudytoja D. T. parodė, kad prieš jos apsilankymą vaikų teisių apsaugos tarnyboje, pas ją buvo atėjęs D. N. , kuris prašė niekur nesikreipti.

Pats nuteistasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 m., tikslaus laiko nepamena, galėjo būti vasara, jis paėmęs I. iš darželio nuvažiavo į Rašės mišką, kur turėjo susitikti su pažįstamais. Jis išlipęs iš automobilio nusišlapino. Jam grįžus į automobilį, I. pradėjo domėtis lyčių skirtumais, rodydama į jo lytinį organą klausė, kas tai. Jis leido jai liesti jo varpą, pats rankomis lietė I. lyties organus, bet jų nebučiavo. Kadangi tuo metu seniai turėjo lytinius santykius, jis juto malonumą, bet ejakuliacijos nebuvo. Kas numovė I. kelnaites, jis nepamena. Visa tai vyko ant automobilio galinės sėdynės. Jis žinojo, kad tokie veiksmai su mažamete yra nusikalstami, tačiau tuo metu tiesiog užsimiršo, manė, kad niekas nesužinos. Minėtos apklausos metu D. N. parodė, kad tokius pat veiksmus su I. jis atliko 2007 m. vasaros pabaigoje būnant namuose. Jam kompiuteriu peržiūrint nuotraukas ir ekrane pasirodžius pornografinėms nuotraukoms, I. vėl pradėjo klausinėti jo apie lyčių skirtumus. Jis nusimovė kelnes, numovė kelnaites I., leido jai liesti jo lyties organą ir pats rankomis lietė jos lyties organus, glostė, bet jų nebučiavo ir pirštų į makštį nekišo. Tai darydamas jautė malonumą, bet ejakuliacijos nebuvo. 2007 m. žiemą, būnant pas jo tėvus Piešiškių kaime, jis miegojo toje pačioje lovoje su I. Miegojo nenuogi, jis buvo apkabinęs I., glostė, lietė jos lyties organus.

Nors pirmosios instancijos teisme šiuos savo parodymus nuteistasis pakeitė ir neigė atlikęs seksualinio pobūdžio veiksmus su nukentėjusiąja, tačiau apygardos teismas konstatavo, jog nuteistojo D. N. teisme duoti parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų bei jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir pagrįstai juos atmetė. Teismas išsamiai išanalizavo D. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme duotus parodymus ir nurodė motyvus, kodėl pastaruosius atmeta. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su teismo išvadomis sutinka ir jų nekartoja.

Iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tenkino savo lytinę aistrą. Tai, ar kiekvieną kartą jis seksualiai pasitenkindavo ar ne, jo veiksmų juridiniam vertinimui įtakos neturi, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar ne.

Nors apeliantas tiek skunde, tiek ir duodamas parodymus tvirtino, jog pati nukentėjusioji domėjosi lyčių skirtumais ir jo klausinėjo apie jo lyties organus, juos lietė, šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Pati nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad visi seksualinės prievartos atvejai vyko prieš jos valią, nuteistojo D. N. iniciatyva, o nukentėjusiosios motina neigė, kad dukra ypatingai domėtųsi lytiniais santykiais ar, kaip nurodo apeliantas, lyčių skirtumais.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Šiuo gi atveju, teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte neabejotinai nustatyta, kad mažametė nukentėjusioji patirtos nusikalstamos veikos metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdžio ir reikšmės. Taigi, net jei ji ir neprieštaravo tiems veiksmams, kuriuos su ja atliko apeliantas, tai nepašalina nuteistojo D. N. baudžiamosios atsakomybės, kadangi nukentėjusioji tai darydama negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės.

Apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistasis jokio liguisto potraukio mažamečiams neturi ir tai, neva, rodo buvę normalūs lytiniai santykiai su sugyventine, nepaneigia byloje surinktais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių.

Nuteistasis skunde visiškai neigia dvi iš penkių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nors apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijama, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. N. neigia seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją 2006 m. vasarą, miške, esančiame Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r., bei 2007 m. vasarą, R. G. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje (pagal kaltinimą - antra ir trečia nusikalstamos veikos). Tačiau, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nuteistojo kaltę ir dėl šių nusikalstamų veiksmų patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios I. G. ir liudytojos R. G. parodymai, taip pat iš dalies paties nuteistojo D. N. parodymai pirmosios instancijos teisme.

Mažametė nukentėjusioji I. G. parodė, kad vieną kartą, būnant pas D. N. tėvus Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r., ji nuėjo į mišką rinkti aviečių. Jai berenkant uogas, atėjo D. N. , kuris pakvietė nukentėjusiąją eiti su juo. Po to, numovęs nukentėjusiajai kelnaites, nuteistasis paguldė ją ant žemės ir ėmė bučiuoti jos lytinius organus. Visais atvejais D. N. nusimaudavo kelnes ir savo lyties organu liesdavo jos lyties organus. Po to nukentėjusioji apsimovė kelnaites ir nubėgo iš miško pas mamą ir viską jai papasakojo. Nukentėjusioji teigė, jog D. N. ją seksualiai prievartavo iš viso 5 kartus. (b. l. 24-25).

Apklausta R. G. patvirtino mažametės nukentėjusiosios parodymus, teigdama, jog apie tai, kad D. N. tvirkina jos dukrą I. G. , ji sužinojo iš pačios dukros, būnant pas D. N. tėvus Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r. (b. l. 11-12).

Kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvęs su I. G. pirmosios instancijos teisme pripažino ir pats nuteistasis D. N. , taip iš dalies patvirtindamas nukentėjusiųjų I. G. ir R. G. parodymus. Tačiau jis teigė nepamenąs ką ten tiksliai veikė. Apeliantas nurodė, kad nukentėjusioji tuomet pati nusimovė kelnaites, kad atliktų gamtinius reikalus. Tai darė ir jis. D. N. teigė nukentėjusiosios prašymu po gamtinių reikalų atlikimo tik nuvalęs jai užpakalį, liežuviu ir lyties organu teigė nukentėjusiosios nelietęs. Šiuos nuteistojo parodymus teismas pagrįstai atmetė, kaip neatitinkančius kitų byloje surinktų duomenų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, todėl plačiau dėl D. N. parodymų nepasisako.

Taigi, pakankamai nuosekliais ir patikimais nukentėjusiosios I. G. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir R. G. bei paties nuteistojo D. N. parodymai, nustatyta, kad nuteistasis D. N. padarė ir šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2006 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, miške, esančiame Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r., žinodamas, kad I. G. , gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, paguldęs nukentėjusiąją ant žemės, numovęs jai kelnaites, dirgindamas liežuviu bei savo lyties organu liesdamas jos lyties organus, tenkino lytinę aistrą su I. G. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu.

Kita apelianto neigiama nusikalstama veika, jo padaryta 2007 m. vasarą, R. G. nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, taip pat įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nukentėjusioji I. G. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, nuteistasis ją tvirkino du kartus. Abu kartus nuteistasis kišo pirštus jai į lytinius organus, buvo nusimovęs kelnes ir savo lyties organu lietė jos lyties organus. Be to, vieną iš tų kartų nuteistajam iš lyties organo ant nukentėjusiosios mamos lovos išbėgo skystis, panašus į pieną. D. N. tą skystį bandė išvalyti šepečiu (b. l. 24-26).

Apklausta nukentėjusiosios motina R. G. patvirtino, jog dukra keletą kartų pasakojo, kad prie jos D. N. lįsdavo skirtingose vietose: jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, taip pat Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r. esančiame miške. Be to, ji parodė, kad ant sofos buvo radusi pilkšvos spalvos dėmę.

Šiuos nukentėjusiųjų parodymus bei savo kaltę iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis D. N. . Vieną iš dviejų lytinės aistros tenkinimo su nukentėjusiąja atveju D. N. iš esmės pripažino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios apklausos metu 2008-05-08, jis teigė, kad 2007 metų vasarą, jis su nukentėjusiąja I. G. buvo dviese namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Utenoje. Jis kompiuteriu žiūrėjo nuotraukas, tarp kurių buvo keletas ir pornografinių. Jas pamačiusi nukentėjusioji pradėjo klausinėti apie lyčių skirtumus. D. N. nusimovė kelnes ir leido nukentėjusiajai liesti jo varpą. Jis taip pat numovė I. G. kelnaites ir lietė bei glostė jos lytinius organus. Tai darydamas jis jautė malonumą. Tačiau D. N. neigė kišęs pirštus į nukentėjusiosios lyties organus bei juos bučiavęs. Nuteistasis teigė, jog tuomet iki galo jis nepasitenkino (b. l. 73-74). Šiuos savo parodymus jis patvirtino apklaustas ir antrą kartą 2008-09-26 (b. l. 81). Nors apeliantas tuomet neigė, kad nukentėjusiąją bute, (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartavo ne vieną, o du kartus, tačiau tai iš esmės patvirtina jo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teisme apskritai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, tiek ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis teisme prisiminė ir nurodė 2007 m. vasarą bute, (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiąja įvykusius ne vieną, bet du, kaip jis pats apbūdino, su jos polinkiu domėtis lytiniais santykiais susijusius atvejus. Tiesa, apeliantas teigė, jog nei vieno iš jų metu lytinės aistros su nukentėjusiąja netenkinęs.

Duodamas parodymus apie pirmą atvejį Sėlių gatvės bute, jis parodė, kad parsivedė nukentėjusiąją iš darželio ir jie abu persirenginėjo. Tuomet nukentėjusioji vėl pradėjo domėtis lyčių skirtumais, tačiau jie persirengė ir tuo viskas pasibaigė. Jis, galbūt, padėjo nukentėjusiajai persirengti, bet jokio lytinio kontakto nebuvo – jis nekišo pirštų į jos lyties organus, savo lyties organu jos nelietė.

Antruoju atveju, Sėlių gatvės bute apeliantas teigė užtikęs I. G. bežiūrinčią pornografinius filmus. Jis grįžo anksčiau iš darbo, ir rado ją žiūrinčią minėtus filmus per DVD grotuvą. Mergaitė vilkėjo tik glaudes, drabužiai buvo padėti kampe. Anot nuteistojo, nukentėjusioji pradėjo jo klausti, kas čia vyksta, tačiau jis išjungė DVD grotuvą, tuo viskas ir baigėsi. Jokio lytinės aistros tenkinimo nebuvo.

Šie nuteistojo parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad bute Sėlių gatvėje buvo ne vienas, bet du jos seksualinio prievartavimo atvejai. Ir nors nuteistasis neigia patį veiksmų atlikimo faktą, tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taigi, D. N. pagrįstai pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų veikų, tarp jų ir įvykusių (duomenys neskelbtini), Utenoje bei Piešiškių k., Alantos sen., Molėtų r.

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog nukentėjusiosios parodymais remtis negalima, kadangi tai yra jos fantazijos, pagrįstos tuo, ką ji pati matė pornografiniuose filmuose, be to, I. G. polinkį fantazuoti, pasak apelianto, įrodo ne tik ekspertizės išvados, bet ir jos krikšto mamos liudytojos D. T. parodymai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kaip nepagrįstus.

Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju, kaip ir daugeliu atveju tokio pobūdžio bylose, pagrindinis įrodymų šaltinis yra pačios nukentėjusiosios I. G. parodymai. Jais remiantis pripažįstant D. N. kaltu, būtina kruopščiai juos patikrinti ir įvertinti. Tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Apygardos teismas padarė išvadą, jog netikėti I. G. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jos parodymai apie esmines prieš ją įvykdytų nusikaltimų aplinkybes buvo nuoseklūs, o jos nurodomas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios I. G. parodymus apie seksualinę prievartą jos atžvilgiu netiesiogiai patvirtino jos motina R. G. , apie netinkamą elgesį su nukentėjusiąja D. N. netiesiogiai prisipažino ir liudytojai D. T. . Be to, kaip parodė liudytoja G. B. , į vaikų teisių apsaugos tarnybą atėjęs D. N. , taip pat prisipažino seksualiai prievartavęs I. G. bei teigė, kad tai darydamas tenkindavęs lytinę aistrą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 59U-11 matyti, kad mažametei nukentėjusiajai I. G. padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas ir ji nėra padidintai įtaigi (b.l. 43-44). Ši išvada ir kiti pirmiau aptarti duomenys paneigia D. N. apeliacinio skunde nurodytus teiginius, jog nuknetėjusioji viską išsigalvojo arba buvo įtakota kitų asmenų ir jį apkalbėjo.

D. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip tvirkinamieji veiksmai pagal BK 153 str. Pirmosios instancijos teismas svarstė ir šią galimybę bei pagrįstai ją atmetė. Apeliantas konkrečių argumentų, kodėl, jo manymu, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 153 str., skunde nenurodė. Išsamūs BK 153 str. ir BK 150 str. 4 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo bei D. N. veiksmų kvalifikavimo būtent pagal BK 150 str. 4 d. motyvai nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (b. l. 155-156). Jie atitinka tiek teismų praktiką, tiek ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su jais sutinka ir jų šioje nutartyje nekartoja.

Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė D. N. pernelyg griežtą bausmę. Anot apelianto, jo atžvilgiu galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes jis nėra tiek nesąmoningas ir pavojingas visuomenei, kad ateityje darytų nusikalstamas veikas. Apeliantas prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad bausmė nuteistajam D. N. paskirta nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nei teisingumo principo. Nėra teisinio pagrindo D. N. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Šioje straipsnio dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Visais atvejais teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, privalo motyvuotai nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Iš bylos duomenų matyti, kad joje jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam D. N. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nėra. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog D. N. yra pakankamai sąmoningas, kad ateityje nebenusikalstų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimas, kurį gali patvirtinti arba paneigti tik vėlesnis paties nuteistojo elgesys. Tačiau šioje bylos stadijoje akivaizdu, kad šis nuteistojo teiginys yra nepagrįstas. D. N. bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, nepripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neigė savo kaltę, tvirtindamas jog jį mažametė nukentėjusioji apkalbėjo. Žinoma, tai yra įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės į gynybą dalis ir į tai atsižvelgus negali būti sunkinama jo padėtis, tačiau ši aplinkybė parodo pirmiau jo nurodytų argumentų, kuriais remdamasis apeliantas prašo taikyti BK 54 str. 3 d., deklaratyvumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. N. , atsižvelgė į tai, kad jis padarė penkis tyčinius labai sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 6 d.), anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, nevedęs, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 82-92). Teismas, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas D. N. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmės minimaliai ribai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nei už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis, todėl nešvelnintinos.

Nuteistasis skunde prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau jokių tokio prašymo argumentų nenurodo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo neturtinės žalos bei jos dydžio klausimą, motyvuotai neturtinės žalos dydį sumažino net 10 kartų, lyginant su civiliniame ieškinyje prašyta suma, nustatydamas žalos dydį vadovavosi visais įstatyme numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad iš nuteistojo priteista 30 000 Lt suma neturtinei nukentėjusiosios žalai atlyginti yra pagrįsta bylos duomenimis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.