Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui H. M. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė S. K. prašė teismo tenkinti jos ieškinį visiškai. Nurodė, kad su atsakovu H. M. gyveno kartu kaip šeima, susilaukė dukterų K., A., sūnaus S., tačiau 2014 m. pavasarį atsakovas paliko šeimą, išvyko į užsienį dirbti. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio jis visiškai nebesirūpina šeima, nebendrauja, nepadeda išlaikyti vaikų. Žino, kad jis yra paieškomas dėl kažkokio nusikaltimo padarymo. Nurodė, kad kuomet atsakovas paliko šeimą, ji jau laukėsi H., atsakovas tai žinojo, vaiką pripažino, tačiau tėvystės nepripažino pareiškimu, nes vaikui gimus, jis buvo išvykęs ir su šeima nebendravo. Ieškovė nurodė, kad nedirba, yra neįgali jos šeimos (ji ir 4 vaikai) pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmokos vaikams, vaikų išlaikymui skirti pinigai ir jos gaunama neįgalumo pensija, viso apie 390 Eur. Ji viena negali išlaikyti vaikų, todėl prašo priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą už 26 mėnesius.

Byla išnagrinėja atsakovui H. M. teismo posėdyje nedalyvaujant, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.), nes bylą ruošiant nagrinėti teisme bei ją nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovui įteikti procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu nepavyko, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014 m. spalio 1 d. paskelbta H. M. paieška, paieškos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų registro duomenimis, atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, Sodros duomenimis – nedirba, išmokų negauna, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO aktualių duomenų apie kitą galimą atsakovo gyvenamąją vietą negauta.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad institucija sutinka su ieškinyje nurodytais reikalavimais, mano, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šeimą sudaro jos vaikai – K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos šeima gyvena – (duomenys neskelbtini) (16–17 b. l.). 2014 m. liepos 22 d. išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo duomenys neįrašyti (9 b. l.). Kitų vaikų – K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimai patvirtina, kad jų motina yra ieškovė, tėvas – atsakovas H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (10–12 b. l.). Iš 2017 m. kovo 2 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas – S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (60 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad S. M. ir H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra susiję giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su ne mažesne nei 99,9999 procentų tikimybe. Analizuojant genų lokusų amplifikacijos produktų elektroforegramas nustatyta, kad vaiko DNR profilis pilnai sutampa su tariamo senelio DNR profiliu (80–82 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytojai S. K., ieškovės mama, ir J. B., ieškovės tėvas, nurodė, kad jų dukra S. K. gyveno su H. M. kaip šeima, susilaukė keturių vaikų. H. K. yra jų bendras vaikas, dėl to niekam abejonių nekilo, tėvas iki išvykimo į užsienį, tėvystę pripažino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi bendrus vaikus – K. M., S. M., A. M.. H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystė nepripažinta.

Kadangi byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, šaukimą į teismo posėdį įteikus viešo paskelbimo būdu, byloje nebuvo galimybės atlikti DNR ekspertizės, bei nustatyti, ar atsakovas yra H. K. biologinis tėvas, tačiau buvo atliktas DNR tyrimas su tikslu nustatyti, ar S. M., atsakovo tėvas, yra H. K. senelis. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad S. M. ir H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra susiję giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su ne mažesne nei 99,9999 procentų tikimybe (80–82 b. l.).

Teismas sprendžia, kad byloje pakankamai duomenų – DNR ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, pažyma apie ieškovės šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, gimimo liudijimai ir kt., ieškovės paaiškinimai, liudytojų S. K. ir J. B. parodymai, kad ieškovė, iki 2014 m. pavasario (iki atsakovas paliko šeimą), gyveno su atsakovu kaip šeima, ir kad atsakovas yra biologinis H. K. tėvas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis H. K. gyvena kartu su ieškove S. K..

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute, šeimos buitinės sąlygos patenkinamos, trūksta švaros. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai užtikrinusi teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, sukūrusi netinkamas šeimos aplinkos sąlygas, todėl, teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jo interesams, užtikrins stabilų vaikų gyvenimą jų poreikius atitinkančioje aplinkoje (CK 3.174 straipsnis). Taip pat bendru sutarimu nustatytina atsakovo H. M. bendravimo tvarka su sūnumi H. K..

Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL – 380 Eur suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas H. M. oficialių pajamų neturi, nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi pareigą išlaikyti kitus tris savo vaikus (Liteko duomenys – 2014 m. spalio 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1068-875), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo H. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui H. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2016 m. spalio 7 d. iki jo pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai).

Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovė, nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis nurodo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas šeimą paliko 2014 metų rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko išlaikymo sūnui neteikia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo 2014 metų rugpjūčio 1 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 metų spalio 7 d., todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio (imtinai) iki 2016 metų spalio mėnesio (imtinai), tai yra už 26 mėnesius – 2600 Eur. Ieškovė paskirtina priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškovei 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. vasario 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 625,87 Eur, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, bei 625,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis taip pat išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 36 Eur (100 Eur x 12 mėn. = 1 200 Eur x 3 %) ir 78 Eur (2600 Eur x 3 %) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas šioje byloje turėjo 4.01 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistinos 4.01 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 282 straipsniu, 387–392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o H. K. yra H. M. sūnus.

Priteisti iš atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016 m. spalio 7 d. – iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio padavimo 2016 m. spalio 7d.

Paskirti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečio H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), bendraus pagal bendrą vaiko motinos ir tėvo susitarimą.

Priteisti iš atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir 625,87 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 87 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 4.01 Eur (keturis eurus, 1 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.