Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo įtraukimo į BUAB „Alfenika“ kreditorių sąrašą ir jo 429 508 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, jog, kaip įmonės kreditorius, pateikė administratoriui savo kreditorinio reikalavimo dydį patvirtinančius dokumentus, prašė įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą bei patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tačiau administratorius iki šiol jo prašymo nepatenkino. A. S. paaiškino, kad jis sumokėjo bankui 190 000 Lt sumą pagal kredito sutartį. Įmonėje ėjo technikos direktoriaus pareigas, tačiau įmonės direktoriumi niekada nebuvo. Įmonės vardu iš banko paimta paskola buvo naudojama direktoriaus V. T. nuožiūra. Kadangi įmonė dėl finansinių sunkumų negalėjo įvykdyti savo prievolinių įsipareigojimų bankui, juos, kaip garantas, įvykdė A. S. . Nurodė, jog į įmonę įnešė ir 72 000 Lt dydžio akcininko įnašą, tai patvirtina 1998 m. įmonės balansas, kasos pajamų orderiai, vienintelio akcininko sprendimas. A. S. taip pat nurodė, kad darbo užmokestis jam nebuvo mokamas nuo 1998 m. birželio mėn., įmonėje dirbo iki 2004 m. balandžio 20 d. Todėl prašė už paskutinius 3 metus 155 820 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, kurį jis turėjo gauti kaip įmonės technikos direktorius. Pareiškėjas, remdamasis šiomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais, prašė įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą.

Šalies argumentai

1. Pareiškėjo prašymo dalis dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo akcininko piniginiu įnašu atmestina, nes nėra pagrįsta leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Teismas teigė, jog byloje esanti 1997 ir 1998 metų UAB „Alfenika“ kasos knyga ir jos duomenys patvirtina, jog akcininko A. S. įnešti 34 742 Lt ir 3 000 Lt dydžio piniginiai įnašai jam buvo grąžinti. Tai patvirtina byloje esantis 1997 m. rugsėjo 30 d. UAB „Alfenika“ A. S. esantis kasos išlaidų orderis Nr. 42. Kitų įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog akcininkas A. S. būtų įnešęs akcininko įnašą, byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog šalių nurodyta aplinkybę, kad dalis įmonės dokumentų yra dingę, patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 18 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-1798-03. Šiame dokumente nurodyta, jog 1998 m. gegužės 1 d. – 1999 m. balandžio 30 d. laikotarpiu negalima nustatyti bendrovės „Alfenika“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, finansinės būklės ir įvertinti turto, nes ekspertams nebuvo pateikta dalis minėtos bendrovės apskaitos registrų ir 1998-1999 metų Didžioji knyga, nėra išsiaiškinta, dėl kokio asmens ir kokių nusikalstamų veikų - ar minėtų buhalterinių dokumentų praradimo, ar dėl šių apskaitos dokumentų nevedimo, atsirado minėtos pasekmės.

2. Pareiškėjo prašymo dalis dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo neišmokėtu darbo užmokesčiu – 155 820 Lt atmestina dėl to, kad pareiškėjo pateikta darbo sutartis (t.2, b. 1. 115) yra sutarties šalių nepasirašyta. Ieškovo socialinio draudimo pažymėjimo įrašai (t. 2, b. 1. 112) rodo, kad ieškovas nuo 1996 m. sausio 12 d. iki 2004 m. balandžio 28 d. įmonėje dirbo statybos direktoriumi, o pagal UAB „Alfenika“ direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą (t. 2, b. 1. 116), statybos direktoriumi įmonėje buvo V. Š. . Iš A. S. 1999 m. turto ir pajamų deklaracijos matyti, kad A. S. 1999 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kaip darbo užmokestį iš UAB „Alfenika“ gavo 4 253,04 Lt, atskaičius į valstybės ir VSDFV biudžetus privalomus mokėti mokesčius. Deklaracija rodo, kad ieškovui buvo mokamas atlyginimas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tiksliai nenurodo UAB „Alfenika“ savo eitų pareigų, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-1798-03 paminėta, kad įmonei faktiškai vadovavo A. S. . Tokią pačią aplinkybę patvirtina ir civilinių bylų Nr. 2-5135/99 ir Nr. 2-332-17/04, iškeltų pagal ieškovų V. T. ir J. K. ieškinius atsakovui UAB „Alfenika“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, medžiaga. Šiose bylose surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kuri A. S. nebuvo paneigta kitais leistinais įrodymais, kad A. S. įmonei atstovavo kaip direktorius (civ. b. Nr. 2-332-17/04 1. 23, 71, 83, 96-97, 119-121,129, civ. b. Nr. 2-5135/99 1. 11, 39, 48,123-124, 143-145, 185, 209-210). Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog tarp A. S. ir UAB „Alfenika“ buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai iš vienos pusės, ir kaip įmonės savininko iš kitos pusės, todėl A. S. pagal CK 2.82 straipsnį ir UAB „Alfenika“ įstatus buvo atsakingas už visą įmonės komercinę ūkinę veiklą. Dėl šių priežasčių pareiškėjui buvusiam atsakingu už visą įmonės veiklą, teko pareiga teisingai apskaičiuoti, remiantis darbo sutartimi, pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį ir įstatymo nustatyta tvarka jį išmokėti. Teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą jam neišmokėta darbo užmokesčio suma, įvertino liudytojų parodymus ir byloje esančius duomenis apie tai, kad A. S. turi daugumą įmonės dokumentų, o administratorius disponuoja ta informacija, kuri jam yra perduota Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjo prašymo dalis dėl 190 000 jo finansinio reikalavimo, grindžiama paskolos sutartimi, tenkintina (CK 6.114 str.), nes byloje nėra duomenų, kad suteikta paskola būtų buvusi panaudota ne pagal tikslinę paskolos paskirtį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog paskola buvo panaudota buto, esančio (duomenis neskelbtini), remontui ir rekonstrukcijai, motyvuodamas tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-937-625/2005, įvertinęs šalių pateiktus dokumentus, kuriais buvo grindžiamos remonto ir rekonstrukcijos butui išlaidos, konstatavo, jog minėto buto remontui ir rekonstrukcijai buvo panaudota J. S. (K.) 76 000 Lt asmeninių lėšų. Šią aplinkybę patvirtina A. S. Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija ir 1999 m. Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracija.

Atskiruoju skundu BUB ,,Alfenika” prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus A. S. 190 000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo ir A. S. įtraukimo į BUAB „Alfenika” bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog nutartis šioje dalyje nepagrįsta ir neteisėta. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Pareiškėjo prašymo dalis dėl 190 000 Lt finansinio reikalavimo nepagrįsta leistinais įrodymais, tai yra pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kad kredito suma buvo panaudota maisto produktų parduotuvės su baru įrengimui. Apelianto teigimu, to reikalavo pasirašytas 2007 m. vasario 12 d. paskolos sutarties Nr.129 2.3. punktas, kuriame nurodyta griežtai laikytis kreditavimo principų - tikslinės paskirties, grąžinimo terminų. Tarp perduotų pareiškėjo dokumentų administratoriui 2006 m. birželio 19 d. perdavimo- priėmimo aktu duomenų, kad suteiktas kreditas buvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį, nėra. Apeliantas pažymi, jog Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 str. ir 4 str. 4 d. numato, kad visos ūkinės-finansinės operacijos, kurias atlieka Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančios įmonės, turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o ūkinės operacijos, kurios negali būti dokumentuotos, turi būti pagrįstos su jomis susijusių kitų operacijų apskaitos dokumentais. Tik šie rašytiniai įrodymai, susiję su tiksline paskolos paskirtimi, gali būti pripažįstami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apelianto manymu, teismas turėjo įrodinėjimo pareigą perkelti pareiškėjui, nes tik jis disponavo dokumentų originalais, pasirašė paskolos sutartį, įkeitimo sutartį, vykdė ūkines operacijas su kredito lėšomis, be to tai numato ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį turi perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti šiuos pagrindžiančius dokumentus.

2. Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl 190000 Lt reikalavimo, neatsižvelgė į aplinkybę , kad UAB „Alfenika“ nuo 1998 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. birželio mėn. nevykdė veiklos. Tai patvirtina pareiškėjo pasirašyta 2004 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 2004/07/09 bei buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nėra jokių duomenų apie kredito panaudojimą, apie bendrovės pajamas bei išlaidas nurodytu laikotarpiu. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kaip, kuriuo laikotarpiu, kokiems bendrovės tikslams buvo naudojamos kredito lėšos. Pasak apelianto, pareiškėjas A. S. kredito lėšas galėjo panaudoti ir asmeniniams tikslams (buto, sodo namelio remontui, baldų įsigijimui).

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo pateikta kredito sutartimi bei iš banko pateiktais rašytiniais įrodymais. Anot apelianto, šie įrodymai negali patvirtinti, kad kredito suma buvo panaudota bendrovės tikslams. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad grynieji pinigai pagal kredito sutartį buvo iš banko išimami tik pareiškėjo. Teismas pateisinamų dokumentų apie jų panaudojimą iš pareiškėjo nepareikalavo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo akcininko piniginiu įnašu, ir dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo neišmokėtu darbo užmokesčiu, ir patvirtinti reikalavimus: 1) dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo akcininko piniginiu įnašu, 72 000 Lt sumai; 2) dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo neišmokėtu darbo užmokesčiu, 155 820 Lt sumai. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neteisingai nustatė, jog prašymo dalis dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo akcininko piniginiu įnašu, pagrįsta neleistinais įrodymais. Apeliantas teigia, jog teismui pateikė įrodymus apie 72 000 Lt akcininko įnašo dydį. Byloje yra duomenys - akcininko sprendimas, kasos pajamų orderiai - 34 742 Lt ir 3 000 Lt (t. 2, b.1. 117) sumoms, tačiau teismui negalėjo pateikti kasos pajamų orderio - 34 258 Lt sumai, nes šis dokumentas iš jo asmeninės ataskaitos yra dingęs. Pasak apelianto, atsakovas neužtikrino pačio šauktos liudytojos UAB ,,Alfenika“ vyr. buhalterės V. P. atvykimo į teismo posėdį, kuri gavo ir užpajamavo jo, kaip bendrovės akcininko, įnašą 72 000 Lt sumai. Atsakovas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukreipė teismo dėmesį tik įrašą, jog A. S. yra grąžinta 45 000 Lt suma, tačiau tam pagrįsti nepateikė būtinų priedų-dokumentų - kasos išlaidų orderių, patvirtintų įmonės vadovo, vyriausio finansininko bei gavėjo parašais kaip tai numato buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatantys teisės aktai bei nuorodos. Tik šie dokumentai gali patvirtinti dalies ar viso įnašo gražinimo faktą. Atsakovas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu neturėjo teisės remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Apeliantas pažymi, jog atsakovas sąmoningai nuslėpė 2000 m. vasario mėn. UAB ,,Vakarų Audito“ išvadas. UAB ,,Alfenika“ ataskaitos patikrinimą vykdžiusi bendrovė UAB ,,Vakarų Auditas“ patvirtino, kad įrašai kasos knygoje bei kasos išlaidų orderyje be vadovo ir gavėjo parašo yra negaliojantys.

2. Teismo išvados dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo neišmokėtu darbo užmokesčiu, dalies neatitinka faktinių aplinkybių, paremtos tik UAB ,,Alfenika“ direktoriaus V. T. , vyr. buhalterės J. K. , buhalterės-kasininkės G. T. bei vadybininkės O. T. pareiškimų dėl neišmokėto atlyginimo civ. b. Nr. 2-332-17/04 b.1. 23, 71, 83, 96-97,119-121,129; civ. b. Nr. 2-5135/99 1.11, 39, 48,123-124, 143-145, 185, 209-210 argumentais. Teismas šių bylų nebuvo išsireikalavęs ir prijungęs prie nagrinėjamos bylos, todėl vien šiais pareiškėjų argumentais ginčijamoje nutartyje negalėjo remtis. Byloje nenuginčytas faktas, kad buvusi bendrovės administracija neperdavė A. S. , nei kitam asmeniui įstatymu nustatyta tvarka bendrovės ataskaitos bei kasos likučio 21 105,65 Lt sumai. Šį faktą patvirtina UAB ,,Vakarų Audito“ išvados bei civ. b. Nr. 2-332-17/04 b.1. 23, 71, 83, 96-97, 119-121,129; civ. b. Nr. 2-5135/99 b.1. 11, 39, 48,123-124,143-145, 185, 209-210 medžiaga. Teismo išvada, jog A. S. faktiškai vadovavo UAB ,,Alfenika“ prieštarauja CK 2.66 str., ABĮ 4 str., 12 str., 19 str. bei UAB ,,Alfenika“ įstatams, be to Klaipėdos juridinių asmenų registre nėra duomenų, kad A. S. buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Pasak apelianto, jis, siekdamas išsaugoti savo investicijas į bendrovei priklausantį turtą, atstovavo bendrovę teisme, ikiteisminiame tyrime bei teikė periodines bendrovės ataskaitas. Teismo išvados dalyje dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo neišmokėtu darbo užmokesčiu, prieštarauja kitai daliai dėl A. S. darbo pareigų atlikimo bendrovėje fakto. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių A. S. atlyginimo gavimo faktą.

3. Teismo teiginys, jog A. S. turi daugumą įmonės dokumentų, o administratorius disponuoja ta informacija, kuri jam yra perduota ĮBĮ nustatyta tvarka prieštarauja, administratoriaus teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams apie tai, jog šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl lėšų iššvaistymo, kuris dar nėra baigtas. Apeliantas teigia, jog iš bylos medžiagos matyti (2 t., b.l. 33-34), kad ikiteisminis tyrimas Nr.30-1-543-06 buvo atliekamas ne dėl lėšų išvaistymo, o dėl tyčinio bankroto. Atsakovas ikiteisminiam tyrimui pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau teismui nepateikė dokumentų, reikalingų patvirtinti kreditorinių reikalavimų pagrįstumą. Apelianto manymu, tuo buvo pažeisti jo, kaip potencialaus bendrovės kreditoriaus interesai.