Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 2 mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jo valstybei nuspręsta išieškoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 13.30 val., Molėtų r., kelio (duomenys neskelbtini), vairavo E. B. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytos 2,94 promilės alkoholio.Apeliaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo : sumažinti teismo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba jam skirti švelnesnę bausmę – baudą; panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jo išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu išieškoti iš jo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi 2017 m. vasario 25 d. E. B. jam pats davė vairuoti savo automobilį, įvykio metu šis automobilis nebuvo konfiskuotas, E. B. automobilį pardavė ir už tai gavo pinigus. Nuteistasis skunde nurodo, jog po įvykio alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,42 promilių girtumo laipsnis, o iš 2017 m. kovo 2 d. specialisto išvados matyti, kad nustatyta 2,94 promilių alkoholio koncentracija jo kraujyje. Nuteistojo teigimu, šie prieštaravimai leidžia abejoti šių duomenų patikimumu. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad savo kaltę pripažįsta, labai gailisi, savo poelgiu rimtų pasekmių nesukėlė. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo nuosprendyje neteisingai nurodytas automobilio valstybinis numeris (turi būti (duomenys neskelbtini) ir tai, kad automobilis buvo nedraustas ir neatlikta jo techninė apžiūra.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti. Asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma gali būti konfiskuoti – E. B. prašė automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti iš jo bei nuteistojo lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina šią baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis N. G. neginčija savo kaltės, įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Jis nesutinka su jam paskirta bausme – laisvės atėmimu, ir prašo ją sušvelninti, paskiriant jam baudą. Taip pat jis nesutinka su teismo sprendimu išieškoti iš jo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir prašo šią sumą išieškoti iš automobilio savininko E. B., kuris po įvykio jį pardavė. Taigi, nuteistasis skunde kelia klausimą dėl bausmės jam individualizavimo ir BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija ir pasisako. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Svarbu yra ir tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Beje, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), tai, kad jis šiuo nusikaltimu jokių pasekmių nesukėlė, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę – jis teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, iš jų kelis kartus ir už dviračio vairavimą esant neblaiviam. Vertindamas N. G. asmenybę, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą nuteistasis neįrašytas, nedirba, įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės apeliantą apibūdina labiau neigiamai, todėl pirmosios instancijos teismas jam tinkamai parinko pačią griežčiausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė artimą šios bausmės vidurkiui. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi jį apibūdinantys duomenys leidžia spręsti apie nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, daryti išvadą, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Kolegija pažymi, kad N. G. nusikalstamas elgesys prasidėjo jam dar būnant pakankamai jauno amžiaus (pirmasis jo teistumas – 1999 metais), siekiant jo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme anksčiau jam buvo taikyta tiek švelnesnio pobūdžio valstybės poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, jis vėl nusikalsdavo. Be to, iš byloje esančių ankstesnių N. G. priimtų teismo nuosprendžių (49 – 58 b. l.), išrašo apie jam registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (62 – 71 b. l.) yra aiškiai matyti, kad nuteistasis yra linkęs vartoti alkoholį ir po to daryti teisės pažeidimus, kas rodo tiek jo paties, tiek ir jo veikų didesnį pavojingumą visuomenei. Aptartas N. G. elgesys neabejotinai atskleidžia itin neigiamą jo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus, todėl švelninti jam paskirtą bausmę ar keisti laisvės atėmimą į kitą švelnesnę bausmės rūšį, kolegija neturi jokio motyvų ir pagrindo. Kolegija atmeta ir nuteistojo skundo reikalavimą panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jo išieškoti automobilio VW Passat vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 Eur, nes tam nėra sąlygų. Byloje nustatyta, jog nuteistasis N. G. 2017 m. vasario 25 d. apie 13.30 val., būdamas neblaivus (jo kraujyje buvo nustatyta 2,94 prom. alkoholio), vairavo automobilį VW Passat. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis automobilis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytus konfiskuotino turto požymius. Beje, iš teismų praktikos matyti, kad tokio pobūdžio bylose transporto priemonė paprastai turi būti konfiskuojama. Nuteistasis skunde iš esmės to ir neginčija. Tačiau šiuo gi atveju situacija yra kiek sudėtingesnė. Įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis VW Passat priklausė kitam asmeniui – E. B. (11 b. l.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad E. B. šį automobilį pardavė (111 b. l.). Nuteistasis yra teisus skunde teigdamas, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą galima išieškoti ir iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto kito asmens, t. y. šiuo atveju – automobilio savininko. Šioje teisės normoje yra numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismų praktikoje pažymima, kad spręsdamas klausimą, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant nusikaltimą, pasireiškia neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant nusikaltimą. Nors E. B. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog nesuprato, kad N. G. įvykio metu buvo neblaivus, visgi byloje esantys duomenys rodo, jog E. B. apie tai, kad N. G. vairuos automobilį būdamas neblaivus, žinojo. Tiek N. G., tiek E. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškino kitokias aplinkybes dėl alkoholio vartojimo nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. O būtent, pirmosios instancijos teismo posėdyje N. G. ir E. B. neigė įvykio dieną kartu vartoję alkoholį, E. B. tą patį patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu jie paaiškino, kad 2017 m. vasario 25 d. kartu su G. K. girtavo ir po to nusprendė automobiliu VW Passat važiuoti į (duomenys neskelbtini) (18-19, 82-83, 85 b. l.). Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas G. K. (21-22 b. l.), kurio parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Todėl neabejotina, kad įvykio dieną N. G. ir E. B. alkoholį vartojo kartu. Beje, aplinkybę, kad E. B. suprato, jog N. G. jo automobilį VW Passat vairuoja būdamas neblaivus, patvirtina ir tai, kad jis važiavo kartu, buvo sąmoningas ir tikrai matė, kad automobilį N. G. manevruoja į šalis. Tai seka iš liudytojų E. J. ir L. G. parodymų (24-25, 27-28 b. l.). Dėl šių priežasčių kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. B. žinojo, jog N. G. galimai daro nusikalstamą veiką ir tam neprieštaravo. Tokiu būdu, yra realus pagrindas E. B. priklausiusį automobilį konfiskuoti pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Vis dėlto, kaip jau minėta, šiuo metu automobilis VW Passat yra parduotas. Susidarius tokiai situacijai, galima kelti klausimą tik konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog turto vertės konfiskavimas iš E. B. nėra galimas, nes jis nesusijęs su nusikalstamos veikos padarymu, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, toks išieškojimas būtų galimas tiek iš kaltininko, tiek ir iš BK 72 straipsnio 4 dalyje minimų asmenų, t. y. ir automobilio savininko. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. apie automobilio VW Passat pardavimo aplinkybes ir to priežastis buvo apklaustas paviršutiniškai, nebuvo iki galo atskleistos tiek 2017-02-25 pakvitavimu automobilio jam perdavimo saugoti, tiek automobilio pardavimo aplinkybės. Papildomai apklausus E. B. apeliacinės instancijos teisme, jis paaiškino, kad 2017 m. vasario 25 d. nuo pat ryto gėrė daug, važiuodamas automobilyje jau buvo gerokai girtas, todėl įvykio smulkmenų neprisimena. Jis neprisiminė ir byloje (12 b. l.) esančio pakvitavimo surašymo ir jo pasirašymo fakto, nors tvirtino, kad parašas panašus į jo. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-01 šis jo įsipareigojimas jam nebuvo primintas ir akcentuotas, nors visiškai akivaizdu, kad tai buvo privalu padaryti žinant situaciją, kad E. B. įvykio metu buvo girtas, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis leido vairuoti N. G. Apeliacinės instancijos teisme E. B. patvirtino nesuvokęs, kad turi įpareigojimą saugoti savo automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme, nurodė pardavęs jį sesers vyrui pastarojo prašymu, kadangi jam automobilis nebuvo reikalingas, nes jis buvo sudaužytas, jis remontui pinigų neturėjo, o be to, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Tokie E. B. paaiškinimai nėra paneigti. Jau minėta, kad pakvitavimas jam grąžinti automobilį buvo surašytas tą pačią 2017 m. vasario 25 d., jam aiškiai buvus neblaiviam, pakvitavimas surašytas kompiuteriu, o jį E. B. tik pasirašė. Todėl, visiškai realu, kad jis to galėjo ir neprisiminti, nes 2017-03-01 apklausos metu jis buvo apklaustas labai lakoniškai ir neišsamiai. E. B., būdamas ne teisininkas ir neturėdamas teisinių žinių, galėjo sąžiningai suklysti dėl disponavimo jam priklausančiu automobiliu VW Passat. Jis pardavė jam priklausantį automobilį ne siekdamas trukdyti procesui, bet sąžiningai manydamas, jog gali taip elgtis, nes apie apribojimus dėl šio automobilio jis paprasčiausiai nežinojo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad automobilio VW Passat savininkas E. B. sąžiningai klydo manydamas, jog gali savarankiškai disponuoti šia transporto priemone, todėl turto vertės atitinkančios sumos konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš jo nėra galimas. Ir kadangi šiuo metu automobilis VW Passat priklauso trečiajam asmeniui – sąžiningam įgijėjui, šio automobilio vertė – 350 Eur, byloje nėra ginčijama, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai šią sumą nusprendė išieškoti iš apelianto. Taigi, BK 72 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo pritaikytos tinkamai. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad skirtingi alkotesterio parodymai ir duomenys specialisto išvadoje apie jam nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje sudaro pagrindą abejoti šių įrodymų patikimu. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra svarbus tik alkoholio kiekis kraujyje – jo koncentracija turi viršyti 1,50 promilės. Apelianto kraujyje buvo rasta 2,94 promilių etilo alkoholio. Didesnė alkoholio koncentracija kraujyje nei promilių kiekis patikrinus jį alkotesteriu, rodo tik tai, kad jis alkoholį iki įvykio vartojo ilgą laiką. Vertinamu atveju teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu šiuo klausimu. Nuteistasis N. G. yra neteisus skunde teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje yra neteisingai nurodytas automobilio VW Passat valstybinis numeris - automobilio numeris buvo toks, koks pagal byloje esančius duomenis ir buvo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Kad jo vairuotas automobilis buvo nedraustas ir neatlikta jo techninė apžiūra veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reikšmės neturi. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, keisti jį apeliacinio skundo argumentais kolegija neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.