- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2-91-839/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01263-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,IC Logistics“
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,IC Logistics“ atstovui advokato padėjėjui A. Z. (prisijungę nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-91-839/2025 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB ,,IC Logistics“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. M., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „IC Logistics“ 16157,83 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2022-09-29 Nyderlanduose dėl V. M., vairavusio transporto priemonę MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. M. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus vadovaujamasi Biurų tarybos Vidaus nuostatais (TPVCAPDĮ – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)). Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju Nyderlandai) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiesiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Minėtas eismo įvykis įvyko Nyderlanduose (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras (NEDERLANDS BUREAU DER MOTORRIJTUIGVERZEKERAARS) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 16157,83 EUR sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 16157,83 EUR ieškovas, sumokėjęs Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – atsakovo) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti sumokėtus 16157,83 EUR Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,IC Logistics“ nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su nustatyta kalte ir atsakomybe, kuri taikoma įmonės atžvilgiu, nes vairuotojas nėra kaltas dėl eismo įvykio, o atsakovė nėra atsakinga dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai šaliai. Nesutikimą su ieškiniu grindė bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad transporto priemonės MERCEDES-BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykio metu buvo sustojęs ir stovėjo antroje kelio juostoje. Eismo įvykio schemoje vienašališkai kito įvykyje dalyvavusio vairuotojo yra pažymėta grafa, jog eismo įvykis įvyko transporto priemonėms persirikiuojant, o tai neatitinka buvusios įvykio eigos. Įmonės darbuotojas nurodė, jog jo vairuojama transporto priemonė stovėjo, o iš galo atvažiavęs automobilis įsiskverbė tarp vilkiko ir kelio atitvaro. Tokią įvykio eigą patvirtina vilkiko odometro duomenys, iš kurių matyti, jog staigaus stabdymo, atsižvelgiant į dokumentuose užfiksuotą įvykio laiką, nebuvo. Duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovės automobiliui judant būtų įvykęs eismo įvykis, nėra pateikta. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie kelio atitvaro apgadinimą. Atsakovė negalėjo apginti savo teisių, nes Nyderlandų biuras, administravęs žalos atlyginimą, nėra priėmęs jokio sprendimo, būtų galima skųsti, o policija, fiksavusi įvykį, nesiaiškino įmonės vairuotojo paaiškinimų. Atsakovės nuomone, iš ieškovės nurodytų aplinkybių negalima konstatuoti, jog yra įrodytos visos atsakovės atsakomybės sąlygos.
4. Trečiasis asmuo V. M. per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad transporto priemonės MERCEDES-BENZ ACTROS, v/n (duomenys neskelbtini) turėjo būti privalomai apdrausta. To nepadarius, neigiamų padarinių riziką turi prisiimti darbdavys, o ne darbuotojas. Be to, ginčo atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens kaltę dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio. Todėl ieškinys trečiojo asmens atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykis įvyko jam persirikinėjant, tačiau jis jau buvo persirikiavęs. Nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai, kurie yra toliau nuo autovežio galo nėra padaryti autoįvykio metu, o ankstesni. Eismo įvykio deklaraciją jis pildė savo automobilyje ir atidavė ją kitam vairuotojui, kuris nunešė atiduoti policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad 2022-09-29 Nyderlanduose kelyje Nr. N297 11,4 - 11,3 kilometre įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė V. M. vairuojamas vilkikas MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valdytojas UAB ,,IC Logistics“) ir lengvasis automobilis MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Nyderlandų piliečio. Vilkikas MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas privalomuoju draudimu. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 16157,83 EUR sumai bei pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris sumokėjo 16157,83 EUR Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio metu padaryta žala apskaičiuota už lengvojo automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus (visišką praradimą) bei Limburgo provincijos nuosavybės – kelio apsauginio atitvaro apgadinimą (atitvarą, išmontavimą, sumontavimą, kitas su darbų atlikimu susijusias išlaidas).
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuva ir kitos E. S. valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jų valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu žalą iš pradžių administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Biuro tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tikrinimu, taikymo (2003 /564EB, LR TPVCAPD įstatyme – Bendradarbiavimo nuostatai). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis, taip pat nurodo, jog Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos reguliavimu.
7. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
8. Atsakovės teigimu, eismo įvykis įvyko ne dėl jos vilkiko kaltės, tačiau teismo vertinimu, atsakovės bei trečiojo asmens pozicija bei teikiami paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių nėra pakankamai nuoseklūs ir aiškūs bei įrodyti. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu gan dviprasmiškai paaiškino, jog įvykis įvyko jam persirikinėjant, tačiau tuo pačiu aiškino, jog jis jau buvo persirikiavęs. 2022-09-29 eismo įvykio deklaracijoje automobilio vairuotojas trečiasis asmuo V. M. aprašant jo vairuotos transporto priemonės apgadinimus po eismo įvykio nurodė, kad matomi sugadinimai „visas priekabos kairysis šonas“. Atsakovė, 2023-01-16 teikdama Pranešimą apie eismo įvykį užsienyje-pretenziją taip pat nurodo, kad buvo apgadinta priekaba ir prideda nuotraukas, kuriose užfiksuoti visos priekabos kairiojo šono apgadinimai taip pat ir esantys už priekabos ratų ašių į priekį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad ne visi nuotraukose užfiksuoti priekabos apgadinimai buvo patirti 2022-09-29 eismo įvykio metu ir priekabos priekyje esantys apgadinimai patirti anksčiau, kitose vietose. Dėl nurodytų aplinkybių teikti paaiškinimai negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi bei objektyvūs, todėl vertintini visų byloje pateiktų duomenų kontekste. Eismo įvykio schema nubraižyta 2022-09-29 eismo įvykio deklaracijoje ir atsakovės 2023-01-16 Pranešime apie eismo įvykį užsienyje-pretenzijoje nubraižyta eismo įvykio schema iš esmės yra analogiškos, t. y. jose abejose nurodyta atsakovės vilkiko judėjimo kryptis iš pirmos (dešinės) eismo juostos į antrą (kairę). Be to, trečiasis asmuo, teikdamas paaiškinimus aiškino, jog įvykis įvyko jam persirikinėjant, tačiau taip pat aiškino, jog jau buvo persirikiavęs, todėl toks vilkiko vairuotojo parodymų nenuoseklumas labiau leidžia manyti, jog pats vairuotojas nėra neabejotinai įsitikinęs, jog jis eismo įvykio metu jau buvo pilnai atlikęs persirikiavimo manevrą.
9. Trečiojo asmens ir atsakovės teigimu, vilkiko vairuotojui nemokant kalbos ir nesant vertėjo, jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Teismo vertinimu, tokie argumentai nėra pakankami paneigti ieškovo nurodomas eismo įvykio aplinkybes. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, jog kalbos nemokėjimas nesutrukdė trečiajam asmeniui reikiamoje deklaracijos grafoje aprašyti priekabos apgadinimus (9 grafa) bei užpildyti kitas deklaracijos grafas, tačiau jokios kitokios papildomos pastabos ar komentarai dėl įvykio aplinkybių (14 grafa) iš atsakovės vairuotojo pusės deklaracijoje nebuvo pateiktos. Pažymėtina, kad lietuviška eismo įvykio deklaracijos forma esmingai nesiskiria nuo byloje pateiktos Nyderlandų eismo įvykio deklaracijos formos ir pagal jas abi deklaracijos 13 grafa „Eismo įvykio schema susidūrimo metu“ pildoma iš esmės analogiškai, t. y. pažymima: 1. kelio planas - 2. rodyklėmis A ir B transporto priemonių judėjimo kryptis - 3. jų padėtis susidūrimo metu - 4. kelio ženklai - 5. gatvių pavadinimai ar kelių numeriai. Be to, pildant deklaraciją yra galimybė pasinaudoti viešai internete prieinama vertimo paslauga (https://www.google.com/) ir išsamiau užpildyti deklaraciją bei įvykio aplinkybes.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas, taigi susijęs su atsakove dėl ko jis gali būti iš dalies įtakojamas ir suinteresuotas dėl atsakovei palankių aplinkybių nurodymo ir nevisiškai tikslaus aplinkybių atskleidimo, o pačios atsakovės informacija apie eismo įvykio kilimo aplinkybes iš esmės yra gauta tik iš trečiojo asmens.
11. Atsakovės 2023-01-16 Pranešime apie eismo įvykį užsienyje-pretenzijoje nurodomas apytikslis įvykio laikas yra 15 val. 06 min. Nyderlandų policijos pažymoje fiksuotas apytikslis eismo įvykio laikas 15 val. 16 min. Eismo įvykio deklaracijoje nurodytas laikas 15 val. 30 min. kaip nurodė trečiasis asmuo V. M., jo nuomone, yra eismo įvykio deklaracijos pildymo laikas, nes jo teiktais paaiškinimais tikslaus įvykio laiko ir deklaracijos pildymo laiko jis nepamena, po įvykio ant kelio stovėjo apie 15-20 min., pildyti deklaraciją nuvyko į aikštelę, o nuo įvykio iki deklaracijos pildymo praėjo apie 45 min., deklaraciją pildė apie 45 min. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, atsakovės vilkiko vairuotojo teikti paaiškinimai apie eismo įvykio ir deklaracijos pildymo laiką iš esmės atitinka atsakovės pateiktus vilkiko greičio ir judėjimo duomenis. Iš pateiktų vilkiko greičio ir judėjimo duomenų matyti, kad laiku nuo 16:05:52 iki 16:06:00 vilkiko greitis sumažėjo nuo 88 iki 38 km/val., 16:06:14 vilkikas sustojo, o 16:14:35 įjungtas stovėjimo stabdis Toks 11 965 kg transporto priemonės masės (didžiausia leistina pakrautos transporto priemonės masė 18 000 kg) su pakrauta priekaba gan staigus greičio (50 km/val.) sumažėjimas leidžia manyti, jog būtent šiuo momentu buvo vilkiko manevrai (stabdymas) kelyje. Trečiasis asmuo, teikdamas paaiškinimus nenurodė, jog iškart po įvykio jis įjungė stovėjimo stabdį, o nurodė, jo po įvykio jis dar pavažiavo vilkiku į priekį, kad galėtų išlipti nukentėjusio automobilio vairuotojas, taigi tik po eismo įvykio jis galėjo įjungti stovėjimo stabdį, kas iš esmės sutampa su vilkiko greičio ir judėjimo duomenimis ir leidžia pagrįstai manyti, jog eismo įvykis kilo laiku nuo 16:05:52 iki 16:06:14. Pagal vilkiko greičio ir judėjimo duomenis kitas vilkiko sustojimas ir stovėjimo stabdžio įjungimas fiksuotas laiku nuo 16:43:21, t. y. praėjus apytiksliai apie 40 min. nuo eismo įvykio kilimo laiko (16:05:52 – 16:06:14), kas atitinka vilkiko vairuotojo paaiškinimą, jog nuo įvykio iki deklaracijos pildymo praėjo apie 45 min. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, jos pateikti vilkiko greičio ir judėjimo duomenys neįrodo teiginių, jog vilkikas eismo įvykio kilimo metu stovėjo, o patvirtina eismo įvykio aplinkybes, kurias iš dalies nurodė tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavęs trečiasis asmuo.
12. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų taip pat atsakovės vairuotojo įvykio vietoje darytų vilkiko fotonuotraukų matyti viso kairio priekabos šono bei viso automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) dešinio šono iki automobilio galo apgadinimai. Tokia automobilių apgadinimų lokalizacija labiau leidžia daryti išvadą, jog lengvojo automobilio ir vilkiko priekabos susidūrimas įvyko šonu, bet ne atsitrenkus MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) automobiliui į priekabos galinę dalį ar kažkiek įsispraudus tarp priekabos ir atitvaro kaip teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, nes tokiu atveju nėra aišku kaip atsirado automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) apgadinimai galinėje dešinėje dalyje. Juolab, jog nėra pateikta objektyvių duomenų, jog kai kurie iš nuotraukose užfiksuotų vilkiko priekabos apgadinimų, esančių į priekį nuo ratų ašių, buvo padaryti kitu laiku ir kitose vietose.
13. Nagrinėjamu atveju žala dėl eismo įvykio atsirado Nyderlanduose, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisė aktus. Pagal Ieškovės pateiktą Nyderlandų Kelių eismo įstatymo 5 str. reglamentuoja eismo įvykio dalyvio pareigą nekelti pavojaus ir nesudaryti kliūties važiuojamoje kelio dalyje. Jam draudžiama elgtis kelyje taip, kad būtų sukeltas pavojus ar galėtų būti sukeltas pavojus kelyje, arba eismas kelyje būtų sutrikdytas, arba galėtų būti sutrikdytas. Kelių eismo įstatymo 6 str. reglamentuoja draudimą kelių eismo dalyviui elgtis taip, kad dėl jo kaltės kiltų eismo įvykis, dėl kurio kitas asmuo žūtų arba būtų sunkiai sužeistas, arba taip sužeistas, kad laikinai dėl sukeltos ligos ar sveikatos sukrikdymo negalėtų užsiimti įprasta veikla. Nyderlandų Kelių eismo ženklų ir reguliavimo akto 54 str. Vairuotojai, ketinantys atlikti tam tikrus manevrus, pavyzdžiui, pradėti judėti, važiuoti atbuline eiga, įvažiuoti į kelią iš šalutinio kelio, išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį, daryti apsisukimą, persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pagrindinę eismo juostą, persirikiuoti iš pagrindinės eismo juostos į lėtėjimo juostą arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, privalo visada duoti pirmenybę kitoms transporto priemonėms.
14. Atsakovė kitokio Nyderlandų kelių eismo reguliavimo teisės normų turinio nepateikė, taigi, nagrinėjamu atveju, pagal taikytiną Nyderlandų teisę kilo transporto priemonės vilkiko MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, kurią atlygino ieškovas.
15. Į bylą pateiktas HANSELMAN „SOCOTEC“ įmonės atliktas žalos vertinimas - ekspertizės ataskaita- dėl žalos kelio apsauginiam atitvarui, bei automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalai nustatyti parengta DEKRA ekspertizės ataskaita.
16. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilis MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo prispaustas prie kelio atitvaro. Taigi visiškai tikėtina, kad apsauginis atitvaras buvo išlenktas bei tuo pačiu išjudintos jo vientisumą užtikrinančios sumontavimo vietos. Ekspertizės akte aprašyta apsauginio atitvaro (keli metrai) išlenkimas kelio N297 11,3 kilometre, Limburgo provincijos pateiktuose dokumentuose nurodyta apgadinto apsauginio atitvaro išmontavimas, naujo apsauginio atitvaro (modelis „Motor“, 0 – 24 m) pristatymas ir montavimas. Pagal eismo įvykio deklaracijos schemą eismo įvykis įvyko kelio 11,4-11,3 kilometre. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, jog buvo permontuotas per ilgas kitoje vietoje esantis atitvaras, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, nes Limburgo provincijos pateiktuose dokumentuose yra fiksuota ne ilgesnė nei 24 m atitvaro permontavimo atkarpa, o vieta iš esmės atitinka deklaruotą eismo įvykio vietą. Teiginiai apie galėjusius įvykti kitus eismo įvykius toje pačioje kelio vietoje remiasi tik teoriniais samprotavimais ir prielaidomis, jog taip galėjo būti, todėl nepaneigia pateiktų duomenų.
17. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai, kad jų pateikiama versija dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo įvertinta, jie negalėjo skųsti priimtų sprendimų, ir kt., yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais, kurie paneigtų anksčiau nurodytų įrodymų pagrįstumą ir leistų daryti išvadą, kad 2022-09-29 eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovės vilkiko kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės pateikiami paaiškinimai ir pateikti dokumentai dėl eismo įvykio buvo persiųsti Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui ir atsakyta, jog pateikti duomenys (pagal pateiktas schemas) nepaneigia nustatytų įvykio aplinkybių. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo tinkamai informuota (ieškovo rašytais laiškais el. paštu) apie Nyderlanduose administruojamą žalą dėl ginčo įvykio, todėl jai buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2029-09-29 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo Nyderlanduose procese.
18. Teismų praktika yra pasisakiusi, kad tik tais atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti žalos administravimo procese eismo įvykio valstybėje, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-33-1075/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo priešingai, atsakovė žinojo apie vykstančius žalos administravimo procesus, teikė paaiškinimą nacionaliniam draudikų biurui, 2023-12-11 atsakovė tiesiogiai kreipėsi į Nyderlandų biurą su prašymu pateikti visus su įvykius susijusius dokumentus (informaciją apie gautą atsakymą nėra pateikta), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė dėl savo galimai patirtos žalos dėl kito eismo įvykio dalyvio kaltės į kito eismo dalyvio draudimo bendrovę (atstovą Lietuvoje) nesikreipė, 2024-06-17 elektroniniu laišku ieškovo prašė išdėstyti nuostolių išmokėjimą, kas, teismo vertinimu, tik patvirtina atsakovės pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių nurodymo ir vertinimo nenuoseklumą bei jog pati atsakovė nėra įsitikinusi dėl jos pateikiamos eismo įvykio kilimo versijos.
19. Teismas, anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste, remiantis byloje pateiktų duomenų visuma, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, jog 2022-09-29 eismo įvykis įvyko dėl atsakovės vilkiko kaltės. Atsakovės kaltė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji neapdraudė nurodytos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovo patirtus nuostolius.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė yra deliktinė. Deliktine atsakomybe paprastai laikoma pareiga atlyginti tam tikros pareigos, išskyrus sutartinės pareigos, pažeidimu padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga atlyginti žalą atsirado dėl to, kad ji nevykdė TPVCAPDĮ įtvirtinto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi įstatymu nustatytą pareigą ir transporto priemonę apdraudusi, tai ieškovas nebūtų įtrauktas į 2029-09-29 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, nes atsakinga būtų vilkiką apdraudusi draudimo bendrovė. Atsakovei pažeidus TPVCAPDĮ imperatyvą ieškovas privalėjo išmokėti žalą atlyginusiam Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui išmoką, o išmokėjęs šią išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis numato Biurui, išmokėjusiam kitos E. S. valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingos už žalos padarymą asmens ar asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo sumokėtos Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui išmokos dydžiu, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, visumą, konstatuoja, kad ieškovas apmokėjo tas Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro išlaidas, kurias turėjo pareigą apmokėti pagal tarp biurų galiojančius susitarimus ir teisės aktus.
22. Žalos dydžio skaičiavimai ir pagrindimas pakankamai aiškus ir detalizuotas. Objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti draudimo išmokos dydį, teismo nuomone, nėra pateikta, todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
23. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašymu, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
24. LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
25. Ieškovė yra sumokėjusi 364 EUR žyminio mokesčio ir 185,41 EUR išlaidų už ieškinio priedų bei 14,07 EUR už vėliau gautų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
26. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje sudaro 41,11 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,IC LOGISTICS“, įmonės kodas 300636663, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 16157,83 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16157,83 EUR sumą nuo 2024 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 364 EUR žyminio mokesčio ir 199,48 EUR išlaidų už vertimo paslaugas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB ,,IC LOGISTICS“, įmonės kodas 300636663, 41,11 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.