Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-216/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
2-216/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
Ieškovas
UAB „Tele2“
Atsakovas
UAB „Omnetus“
Kategorijos
  • 22.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-216/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.9; 110.1; 114.11
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2007 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tele2“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-569-510/2007 pagal ieškovo UAB „Tele2“ ieškinį atsakovui UAB „Omnetus“ dėl įsakymo panaikinimo ir skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Tele2“ pareiškė ieškinį dėl Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) direktoriaus 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (36,4)-1 V-1326 panaikinimo ir atsakovo UAB „Omnetus“ reikalavimų atmetimo bei 100 290,12 Lt skolos iš atsakovo priteisimo ir prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti nurodyto įsakymo galiojimą ir vykdymą (CPK 145 str. 1 d. 13 p., Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 15 d., 36 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad ginčijamu įsakymu ikiteismine tvarka buvo išnagrinėtas ir patenkintas atsakovo UAB „Omnetus“ prašymas pripažinti negaliojančiu Mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutarties priedą ir pripažinti neteisėtais ieškovo teikiamų telefono ryšio paslaugų apribojimą, ieškovo reikalavimą sumokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas bei įpareigoti ieškovą netaikyti atsakovui netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo. Pažymėjo, jog pagal Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 straipsnio 15 dalį ieškinio dėl RRT įsakymo panaikinimo teismui padavimas nesustabdo įsakymo vykdymo, todėl, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės (įsakymo vykdymo sustabdymo), būtų apribota ieškovo teisė į realią teisminę gynybą, o būsimo teismo sprendimo vykdymas, patenkinus ieškinį, pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), nes dėl ginčijamo RRT įsakymo būsimo teismo sprendimo vykdymas niekaip negali pasunkėti. Teismas pažymėjo, jog išankstine neteismine tvarka priimto įsakymo vykdymo sustabdymas ar nesustabdymas šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes ginčas nagrinėjamas teisme.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo. Nurodo, kad kartu su CPK 144-145 straipsniais taikomi ERĮ 28 straipsnio 15 dalis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas (numatantis reikalavimų užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą) įtvirtina bylą pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus narinėjančio teismo teisę sustabdyti RRT įsakymo galiojimą ir vykdymą. Teigia, jog ginčijamo įsakymo galiojimas ir vykdymas akivaizdžiai gali sukelti teisines pasekmes ne tik ginčo šalims, bet ir tretiesiems asmenims, nes ieškovas su abonentais sudaro standartines mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartis (priedus). Todėl pripažinimas negaliojančiu mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties 3 punkto gali sudaryti sąlygas abonentams piktnaudžiauti sutartimis suteiktomis teisėmis ir pareigomis (leistų naudotis ieškovo paslaugomis pokalbių srautų terminavimui komerciniais tikslais), kas sukeltų nuostolius ieškovui (sumažėtų jo konkurencingumas) ir kitiems sąžiningiems vartotojams (ieškovas būtų priverstas padidinti įkainius, padidėtų ieškovo tinklų apkrova, suprastėtų ryšio kokybė ir pan.). Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė formaliai, neįvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pasekmių, nesivadovavęs proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principais. Teigia, jog įsakymo galiojimas bylos šalims sukelia tokias teisines pasekmes, kurios būtų išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus byloje ieškovui nepalankų galutinį teismo sprendimą. Ieškovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas leistų ieškovui tinkamai pasirengti procesui ir jame dalyvauti, išvengti neigiamų pasekmių ieškovui ir jo abonentams atsiradimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaikymas nekelia grėsmės nei ieškovo klientų interesams, nei saugiai ir patikimai bendrovės veikalai, o teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įsakymo vykdymas šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčas nagrinėjamas teisme. Atsakovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, todėl nagrinėjamoje byloje, nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nes jos neatliks tiesioginės užtikrinamosios paskirties. Be to, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nepateikė objektyvių teisinių argumentų dėl jų taikymo būtinumo, todėl teismas pagrįstai ir atmetė ieškovo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės netaikomos visais atvejais, kai tik pareiškiamas ieškinys, nes jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas, prašydamas teismo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, turi pagrįsti priemonės taikymo poreikį, t. y. įrodyti, kad, nepritaikius prašomos priemonės, būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba apsunkintas jo įvykdymas (CPK 178 str., 179 str. 1 d.).

Ieškinyje suformuluotame prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę – RRT įsakymo vykdymo sustabdymą – ieškovas nurodė, kad, nepritaikius nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., nesustabdžius RRT įsakymo vykdymo, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai bei kils realus pavojus, jog, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jis realiai nebus įvykdytas (b. l. 9-10).

Bylos duomenimis, RRT direktoriaus 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (36.4)-1V-1326 „Dėl UAB „Omnetus“ prašymo“ buvo iš dalies patenkinti atsakovo prašymai ir pripažintas negaliojančiu Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutarties priedo 3 punktas, kaip diskriminuojantis paslaugos gavėją, pripažinti neteisėtais UAB „Tele2“ vykdytas UAB „Omnetus“ teikiamų paslaugų telefono ryšio paslaugų apribojimas bei UAB „Tele2“ reikalavimas sumokėti PVM sąskaitose Nr. 16377725, 16871895, 17371695, 17883557 nurodytas mokėtinas sumas, o UAB „Tele2“ įpareigota netaikyti UAB „Omnetus“ netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo (b. l. 11-12).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ir dėl to turėjo pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl RRT įsakymo vykdymo sustabdymo. Nurodytas RRT įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, kuriuo išspręstas tarp konkrečių asmenų (bylos šalių) kilęs ginčas. Pagal ieškovo nurodytus teisės aktus RRT įsakymas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, kad jis apskųstas teismui, o teismas įstatymų nustatyta tvarka gali nuspręsti sustabdyti skundžiamą RRT sprendimo galiojimą (ERĮ 36 str. 2 d., 28 str. 15 d.). Tačiau šiuo atveju pagal skundžiamo RRT įsakymo turinį ir nustatytas šalims pareigas jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui jo galiojimas ir vykdymas nekelia (CPK 144 str. 1 d.). Nurodytas RRT įsakymas nustatė ieškovui draudimus atlikti tam tikrus veiksmus ir pareigą susilaikyti nuo reikalavimų atsakovui (reikalauti apmokėti nurodytas sąskaitas bei taikyti netesybas dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo), todėl jo vykdymas ir galiojimas (draudimų laikymasis, pripažintų neteisėtais veiksmų neatlikimas) nekelia grėsmės, jog būsimas teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas ar apsunkintas jo įvykdymas. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį dėl nurodyto RRT įsakymo panaikinimo, atmetus atsakovo UAB „Omnetus“ reikalavimus, kuriuos iš dalies patenkino RRT, ir kt., ieškovui nustatyti draudimai, įpareigojimai netektų galios. Iš kitos pusės, tuo atveju, jei teismas pritaikytų ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, o vėliau atmestų jo ieškinį, t. y. paliktų galioti RRT įsakymą, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nes, sustabdžius RRT įsakymo vykdymą, ieškovas galėtų taikyti UAB „Omnetus“ netesybas, reikalauti sumokėti pagal nurodytas sąskaitas, t. y. galėtų nesilaikyti RRT įsakymu nustatytų jam draudimų ir įpareigojimų.

Apelianto teiginiai, jog kiti jo vartotojai, RRT įsakymu pripažinus standartinės mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 3 priedą negaliojančiu, gali pradėti piktnaudžiauti ir naudoti telefono ryšio linijas komerciniais tikslais, tuo pažeisdami sąžiningų vartotojų interesus, sumažindami ieškovo konkurencingumą ir t. t., nesudaro pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ji taikoma tik šioje byloje būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, o ne galimo su kitais asmenimis ieškovo intereso pažeidimo prevencijai (CPK 144 str. 1 d.).

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį, priimtą įvertinus faktines bylos aplinkybes ir prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo bei nepritaikymo teisines pasekmes (CPK 338, 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį.

Teisėjai Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė Vincas Verseckas