- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-52-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- M., M. S.
- Advokatai
- Leokadija Riškutė
- Kategorijos
Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-300/2009
Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.3., 1.1.8.1.2.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 25 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės apribojimu 2 metams. Per bausmės vykdymo terminą uždrausta turėti, naudoti, įgyti bet kurios rūšies šaunamąjį ginklą ir įpareigotas mokytis arba dirbti (pradėti dirbti) bei per 1 metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. nuteistas už tai, kad 2007-05-30 apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. S., bendrais tyčiniais veiksmais ir turėdamas vieningą tyčią, grasinant nukentėjusiajam J. B. šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu „Blow magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams – taip atimant nukentėjusiajam J. B. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo J. B. kelnių kišenės ištraukiant ir pagrobiant svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K750i“ su jame buvusiomis pokalbių ir 512 MB atminties kortelėmis – 750 Lt bendros vertės, priklausančius nukentėjusiajam J. B., taip padarė J. B. 750 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo 2008-03-31 nuosprendį pakeisti ir M. Č. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 3 d., padarymą paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., M. Č. nepagrįstai paskirdamas švelnesnę BK 180 str. 3 d. sankcijoje nenumatytą 2 m. laisvės apribojimo bausmę – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. BK 54 str. 3 d. suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis kodeksas neduoda šio principo apibrėžimo. Apelianto nuomone, teisingumas, teisingos bausmės paskyrimo prasme, reiškia įstatymo nustatytą optimalų pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. LR BK 54 str. 3 d. taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja LR BK 41 str. 2 d. ir LR BK 54 str. 2 d. nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-98/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" Nr. 40 3.1.13 p. nurodyta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (LR BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir būdą, kilusius padarinius yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-420/2006). Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta dienos metu, viešoje vietoje, M. Č. ir M. S. veikė iš anksto susitarę, nusikaltimas padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, kuriuo nušauti nukentėjusiajam grasino būtent M. Č., toks nusikaltimo padarymo būdas lėmė didesnį nusikaltimo pavojingumą. Vertinant kaltininko asmenybę - Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje nenurodytos jokios išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis nuosprendyje išvardytas aplinkybes: kad M. Č. praeityje neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, nekilnojamojo turto neturi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė būdamas vos 18 metų ir 3 mėnesių amžiaus, mokosi ir turi tikslą būti naudingu visuomenei. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, tuo pačiu teismas konstatavęs, kad M. Č. atliktus veiksmus laiko aktyvesniais ir pavojingesniais už kito nusikaltime dalyvavusio nepilnamečio, neteisto asmens – M. S. veiksmus, pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdžio metu M. Č. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas netenkintinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus ir teisingai paskyrė bausmę, laikydamasis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. Č. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo J. B., liudytojų A. J., E. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).
Apeliaciniame skunde Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras M. Č. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK VII, VIII skyriuose, nepažeidė. Skiriant bausmę išsamiai aptarta ir atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatos netaikytos pagrįstai, kadangi tam nėra būtinų sąlygų – mažiausiai dviejų lengvinančių aplinkybių.
Nuteistasis M. Č. iš esmės nuo pat jo sulaikymo pradžios ikiteisminio tyrimo instancijoms atskleidė viską, kas jam buvo žinoma apie savo padarytą nusikaltimą ir apie kitą asmenį dalyvavusį darant šią nusikalstamą veiką, nurodė savo elgesio motyvus, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Todėl pirmosios instancijos teismas tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas galima tuomet, kai byloje yra tokios išimtinės aplinkybės, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos matyti, jog M. Č. bylos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad M. Č. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeidžiamas teisingumo principas. M. Č., nusikalto pirmą kartą, tačiau padarė nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ją padarė veikdamas tiesiogine tyčia, plėšime dalyvavo kaip vykdytojas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu jau baigęs Šiaulių Dainų vidurinę mokyklą, dirba, mokykloje buvo charakterizuojamas teigiamai, pagal gyvenamąją vietą policijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai. Taipogi pažymėtina, jog M. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas vos 18 metų ir 3 mėnesių amžiaus, kas rodo jo jauną amžių sąlygojusį atsitiktinį nusikaltimo padarymą, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, M. Č. elgesyje nėra susiformavusios antivisuomeniškos apraiškos – baigė vidurinę mokyklą, dirba, šiemet nori stoti mokytis į Šiaulių universitetą, taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. Č. visiškai pagrįstai skirtina švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšis – laisvės apribojimas nustatant maksimalų jo terminą.
Kolegijos nuomone, nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant M. Č. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus M. Č. laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, galimybę artimiausiu metu įstoti į universitetą, įgyti specialybę, t. y. būtų pažeisti neseniai sukurti socialiniai santykiai. Taigi šioje byloje kaltininkui paskirta bausmė, numatyta BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama jo padaryta veika, sankcijoje, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadinasi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nuteistajam pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės apribojimo bausmė iš esmės derinasi su teisingumo principo reikalavimais. Taigi, skiriant M. Č. bausmę, yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Kartu pabrėžtina, kad kolegija, priimdama šią nutartį, nuteistajam M. Č. suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių, ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo netenkinti.