Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-356-125/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-18
Bylos Nr.
2A-356-125/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“
Kategorijos
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-356-125/2009

Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija

20.3.10; 30.10KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant atsakovės atstovui Tadui Škimeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8063-777/2008 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl įpareigojimo AB „Klaipėdos mediena“ nugriauti 3,5 MW galios biokuro katilinę ir leisti parengti statinio projektą bei gauti statybos leidimą. Nurodė, kad atsakovė 2008-03-04 pateikė AB „Klaipėdos mediena“ reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytą 3,5 MW biokuro katilinę, pastatytą adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į atsakovę, prašydama peržiūrėti minėtą sprendimą ir leisti parengti statinio projektą bei gauti statybos leidimą, tačiau atsakovė 2008-04-21 raštu paliko galioti savo sprendimą. Ieškovė pažymėjo, kad AB „Klaipėdos mediena“ 2006-03-06 valdybos sprendimu buvo atlikta gamybos reorganizacija, kurios metu sustabdyta klijuotos faneros gamyba bei labai aplinką teršianti 19 MW galios katilinė, todėl bendrovės reikmėms vietoje sustabdytos katilinės iki ateinančio sezono pradžios buvo būtina įrengti papildomą 3,5 MW galios katilą prie 2,0 MW galios kieto kuro katilinės, veikiančios nuo 2002 m. 2001 m. patvirtintame ir iki šiol galiojančiame AB „Klaipėdos mediena“ detaliajame plane buvo nurodyta ši kieto kuro katilinės statybos vieta. 2006 m. balandžio mėnesį paskelbtą tarptautinį konkursą kieto kuro katilinės išplėtimo darbams laimėjo pasiūlymas Estijoje įsigyti naują 3,5 MW galios katilinę. Gavus perkamos katilinės techninę dokumentaciją, AB „Klaipėdos mediena“ galėjo kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 2006-09-19 pateikė prašymą, tačiau projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo išduotas, nes pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštą AB „Klaipėdos mediena“, vadovaudamasi Klaipėdos visuomeninės sveikatos centro sprendimu, turėjo atlikti gamybos reorganizavimo ir naujos katilinės statybos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Kadangi artėjo 2006/2007 metų šildymo sezonas, reikėjo nedelsiant spręsti bendrovės aprūpinimo šilumine energija problemą, todėl bendrovė, vadovaudamasi protingumo principu bei atsižvelgdama į tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. redakciją, numatančią, kad Apskrities viršininko administracija, jei statinio statyba gali būti vykdoma, gali priimti sprendimą leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, pradėjo katilinės statybos darbus. Katilinė buvo sumontuota AB „Klaipėdos mediena“ teritorijoje 2006-08-01–2006-10-15 prie veikiančios 2,0 MW galios katilinės, ir nuo 2006-10-15 pradėti paleidimo–derinimo darbai. Ieškovė nurodė, kad vykdydama katilinės statybą nepažeidė kitų ūkio subjektų bei visuomenės interesų, tuo pačiu metu vyko poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai ataskaitų rengimo ir derinimo procedūra. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita patvirtinta, tačiau atsakovei priėmus sprendimą dėl katilinės nugriovimo, AB „Klaipėdos mediena“ negali gauti projektavimo sąlygų sąvado. Ieškovė pažymėjo, kad visos derinimo procedūros valstybinėse institucijose buvo nepagrįstai vilkinamos dvejus metus, katilinės statybos darbų metu galiojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. redakcija, numatanti, kad Apskrities viršininko administracija gali priimti sprendimą leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, AB „Klaipėdos mediena“, nepastačius katilinės iki šildymo sezono ir įvykdžius atsakovės reikalavimą ją nugriauti, būtų priversta atleisti apie 500 bendrovės darbuotojų ir nutraukti gamybinę veiklą, nurodė, kad atsakovės reikalavimas nugriauti 3,5 MW galios biokuro katilinę neatitinka visuomenės interesų ir yra naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-04 sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-03-04 reikalavimą Nr. 2-787-(2.20) ir 2008-04-21 reikalavimą Nr. 2-1357(2.20) dėl įpareigojimo AB „Klaipėdos mediena“ nugriauti 3,5 MW galios biokuro katilinę ir leisti AB „Klaipėdos mediena“ parengti statinio projektą bei gauti statybos leidimą ir priteisė iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, jog modernios 3,5 MW galios biokuro katilinės statyba būtų pažeidusi kitų ūkio subjektų bei visuomenės interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad katilinės statybos darbai buvo pradėti (ir užbaigti) galiojant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo („Valstybės žinios“, 2001 m. Nr.101-3597) 28 str. 2 d. 2 p. redakcijai, kuri numatė, kad Apskrities viršininko administracija, jei statinio statyba gali būti vykdoma, gali priimti sprendimą leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja teisėto lūkesčio principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju būtina vadovautis protingumo, ekonomiškumo principais, kadangi įvykdžius atsakovės reikalavimus ieškovei bus leista parengti minėtos katilinės projektą, išduotas statybos leidimas, nes visos tam būtinos procedūros yra atliktos ir vietoje nugriautos katilinės ieškovė galės pastatyti kitą analogišką katilinę. Teismas vadovaudamasis teisėto lūkesčio, protingumo, ekonomiškumo, šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais, atsižvelgdamas ir į tai, kad nenustatytas esmingas suinteresuoto asmens teisių pažeidimas, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-03-04 reikalavimą Nr. 2-787-(2.20) ir 2008-04-21 reikalavimą Nr. 2-1357(2.20). Nurodo, kad po Statybos įstatymo pakeitimo, kuris įsigaliojo 2006-10-31, nebeliko juridinio pagrindo įteisinti savavališką statybą. Apeliantė pažymi, kad Statybos įstatymo 15 str. nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, tai reiškia, kad prašyti įteisinti savavališką statybą buvo galima tik iki 2006-10-31, o po šios datos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo gali būti priimami tik tokie administraciniai sprendimai, kurie nurodyti Statybos įstatymo 28 str. 2 d., o sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagrindiniu rodikliu, taikant teisės aktų nuostatas, turi būti administracinio sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priėmimo data, t. y. 2008-03-04. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad šalinant savavališkos statybos padarinius valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pareikalauja iš statytojo per nustatyta terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, o to neįvykdžius kreiptis į teismą, todėl atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-03-04 reikalavimą Nr. 2-787-(2.20) ir 2008-04-21 reikalavimą Nr. 2-1357 (2.20).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą. Nurodo, kad atsakovės atstovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino valstybinių instancijų pažeidimus, dėl kurių ieškovė negalėjo laiku atlikti visų katilinės įteisinimui reikalingų procedūrų, todėl ieškovė buvo priversta, siekiant nenutraukti bendrovės veiklos, spręsti bendrovės aprūpinimo šilumine energija problemą. Ieškovė nurodo, kad ji vadovaudamasi protingumo principu bei atsižvelgdama į tuo metu galiojusią Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. redakciją, numatančią, kad Apskrities viršininko administracija, jei statinio statyba gali būti vykdoma, gali priimti sprendimą leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, pradėjo katilinės statybos darbus. Vykdydama statybos darbus bendrovė nepažeidė kitų ūkio subjektų bei visuomenės interesų. Ieškovė nurodo, kad jos veiksmai atitiko teisėto lūkesčio, protingumo, ekonomiškumo, šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principams. Taip pat ieškovė pažymi, kad apelianto nuostata, jog Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. redakcija, galiojusi iki 2006-10-31, negali būti taikoma, nes formaliai katilinės statyba nėra baigta, kadangi nėra įteisinta, yra nepagrįsta, nes faktinė katilinės statyba buvo užbaigta 2006-10-15.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-03-04 reikalavimu Nr. 2-787-(2.20) įpareigojo AB „Klaipėdos mediena“ nugriauti savavališkai pastatytą 3,5 MW biokuro katilinę ir per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo sutvarkyti statybvietę. 2008-04-21, išnagrinėjusi AB „Klaipėdos mediena“ raštą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija nurodė, jog nėra galimybės peržiūrėti ir panaikinti reikalavimą bei leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, konstatavo savavališkos statybos faktą dėl to, kad ieškovė 3,5 MW biokuro katilinės statybą vykdė neturėdama įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijose įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas 2008-03-04, jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijoms ir naujam Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentui. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo redakcijoms, kai buvo įtvirtinta galimybė savavališkai statomą ar pastatytą statinį įteisinti vėliau ir per nustatytą laikotarpį gauti statybos leidimą, būtų ėmusis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašymą projektavimo sąlygoms gauti pateikė 2006-09-19 (t. 1, b. l. 25–27), t. y. iki įsigaliojant naujai įstatymo redakcijai. 2006-10-18 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė išvadas, jog privalomas poveikio aplinkai vertinimas (t. 1, b. l. 28–29). Ieškovė tam, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kreipėsi į visas privalomas institucijas ir tik 2008-02-07 buvo pritarta AB „Klaipėdos mediena“ gamybos reorganizavimo, naujos katilinės statybos ir drožlių modernizavimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (t. 1, b. l. 70). Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-492/2008). Iš bylos duomenų daryti išvada, kad ieškovė ankstesnės ir jai palankesnės įstatymo redakcijos galiojimo metu pradėjo realizuoti galimybę įteisinti neteisėtą statybą, todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikė iki 2006 m. lapkričio 1 d. galiojusias įstatymų nuostatas. Tuo metu galiojęs įstatymas leido ieškovei tikėtis, kad Apskrities viršininko administracija priims sprendimą leisti ieškovei parengti katilinės projektą ir gauti statybos leidimą. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, vadovavosi teisėto lūkesčio, protingumo, ekonomiškumo, šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kolegija sutinka su tokia teismo pozicija. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė yra įvykdžiusi visas būtinas procedūras statybos leidimui gauti, todėl darytina išvada, kad biokuro katilinės nugriovimas būtų formalus ir neatitiktų protingumo principų (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasEugenija Morkūnienė