- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-975-290/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- B. U.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo B. U. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 93-703 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
B. U. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirtas laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia 2008 m. lapkričio 1 d., o pabaiga 2020 m. lapkričio 1 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. rugsėjo 21 d., yra 3 metai 1 mėnuo ir 10 dienų.Komisija 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 93-703 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, taikyti nuteistajam B. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis B. U. ir daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir neabejotina, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis B. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, jog jis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose 16 kartų buvo skatintas. Be to nebuvo įvertinta, tai, kad jis padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir turi aukštą darbinę motyvaciją, o išėjęs į laisvę pradėtų dirbti. Taip pat nurodo, kad turi stiprius socialinius ryšius, kurie veikia kaip apsauginis veiksnys. Skunde teigia, kad yra pasiruošęs reintegruotis į visuomenę, turi ilgalaikius planus, kurių sieks tik teisėtomis priemonėmis. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo B. U. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija, susipažinsi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir įvertinusi skundo argumentus, negali daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistojo B. U. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 21 balas, kas priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Pripažįstama, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistais įstaigoje dirba, buvo šešiolika kartų skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės tik parodo, kad nuteistasis elgiasi taip kaip turi elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir tai nesudaro neabejotino pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nors ir buvo daug kartų skatintas, tačiau penkis kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, svarstant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą turi būti vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu neišskiriant atskirų laikotarpių. Pažymėtina, kad B. U. paskutinį kartą vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2016 m. gegužės 16 d., o laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ir jau buvo pilnai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau sąmoningai jų nesilaikė, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs reintegruotis į visuomenę, kadangi net būdamas įaklinimo įstaigoje, kurioje jam taikomi griežti apribojimai, nuteistasis jų nesilaiko, dėl to negalima daryti išvados, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors skunde nuteistasis teigia, jog lygtinai paleistas turės visas galimybes įsidarbinti, tačiau toks jo teiginys laikytinas deklaratyviu ir nėra patvirtintas jokiais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimą, už kurį šiuo metu nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būtent siekdamas finansinės naudos, tokiu būdu išlieka galimybė, kad jo finansinis nepriteklius, gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Be to nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikę keli artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas, elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai. Šių duomenų kontekste, pažymėtina, kad nusikaltimą nuteistasis atiko įtakojamas bendrininkų, su kuriais laisvėje artimai nebendravo, o tai atskleidžia, kad nuteistasis lengvai pasiduoda net gerai nepažįstamų žmonių įtakai. Taip pat svarbu paminėti, kad nuteistasis nevisada pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, tokiu būdu darytina išvada, kad jis norėdamas naudos sau nesilaikys visuomenėje vyraujančių moralinių nuostatų bei elgesio normų ir šiuo metu dar nėra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad B. U. gali būti paleistas iš pataisos įstaigos pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo B. U. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.