Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-02 · Civilinė byla Nr. 2-1048/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
2-1048/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis (pran.)
Ieškovas
S. P., J. B., S. U., T. A.
Atsakovas
A. S., E. S., I. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio (pranešėjas) ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų S. P. , J. B. , S. U. ir T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. P. , J. B. , S. U. ir T. A. ieškinį atsakovams A. S. , E. S. ir I. J. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ajam ir 3-ajam notarų biurams, dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakartotinai išnagrinėjęs ginčą, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat lygiomis dalimis priteisė iš ieškovų atsakovo E. S. naudai sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo.

Atsakovai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami priimti papildomą sprendimą ir priteisti jų naudai iš ieškovų advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme bei žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl pirmojo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo, taip pat panaikinti jų turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi grąžino prašymą atsakovams, nurodęs, kad byla yra perduota pirmosios instancijos teismui, todėl pastarasis galės greičiau išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šis teismas taip pat turėtų išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

Šalies argumentai

Atsakovai su analogišku prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Atsakovai prašyme taip pat nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo priimant ieškinį, nes ieškovai buvo iš dalies atleisti nuo jo mokėjimo pirmosios instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovų atsakovo E. S. naudai po 892,40 Lt bylinėjimosi išlaidų bei panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 4 dalimi, yra naikintinos.

Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka; klausimas dėl kitų atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nebuvo išspręstas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas E. S. už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo sumokėjo 3 462 Lt, o už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme – 1 000 Lt. Dėl šių priežasčių iš ieškovų atsakovui E. S. priteistina 4 462 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad ieškovai žyminio mokesčio dalį yra sumokėję, o nuo likusios dalies yra atleisti, todėl atsakovų prašymą šioje dalyje atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priimdamas nutartį, pažeidė CPK 277 straipsnį, pagal kurį šiuo atveju turėjo būti priimtas papildomas sprendimas.

2. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą, viršijo savo kompetenciją, nes su apeliaciniu procesu susijusios išlaidos yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.

3. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Už apeliacinį skundą sumokėta 3 462 Lt suma neatitinka teisės aktų nustatytų maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio. Įvertinus tai, kad apeliacinį skundą ruošęs advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, ir tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą, didžiausia už apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 400 Lt.

4. Apeliantai yra paruošę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl šioje byloje priimto sprendimo, todėl iki kasacinis teismas išnagrinės skundą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas yra netikslingas.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog visos priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 3 462 Lt yra žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma, todėl teismas neviršijo leistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pažymi, kad kasacinio skundo padavimas savaime nepratęsia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teismas turėjo spręsti dėl jų panaikinimo (CPK 150, 363 straipsniai).

Atsakovas taip pat prašo priteisti ieškovų pagalbos išlaidas, patirtas ruošiant šį atsiliepimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartyje, spręsdamas atsakovų prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimą, nurodė, kad byla yra perduota pirmosios instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui, todėl būtent šis galės greičiau išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo jos kvestionuoti. Aukštesnės instancijos teismui nurodžius, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi spręsti pirmosios instancijos teismas, apeliantų argumentai dėl CPK 277 straipsnio pažeidimo, taip pat teismo kompetencijos viršijimo atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas E. S. advokatui už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt (T. 2, b. l. 134). Taip pat šis atsakovas už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo sumokėjo 3 462 Lt dydžio žyminį mokestį (T. 3, b. l. 1). Šiuo atveju apeliantai klaidingai nurodo, kad 3 462 Lt suma yra sumokėta advokatui už apeliacinio skundo surašymą, todėl jų argumentai, susiję su maksimalia tokio pobūdžio išlaidų suma, yra visiškai nepagrįsti. Tuo tarpu išlaidų dydis už advokato teisinę pagalbą nėra ginčijamas.

CPK 150 straipsnio 4 dalis nustato, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ginčas šioje byloje buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo nuo priėmimo dienos, todėl laikinosios apsaugos priemonės panaikintos pagrįstai – kasaciniame procese nepasireiškia apeliacijai būdingas suspensyvinis poveikis (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas E. S. prašo priteisti 250 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (T. 4, b. l. 3-4). Kadangi pagrindinis ginčas šioje byloje jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prašymas priteisti nurodytas išlaidas spręstinas šia nutartimi. Teisėjų kolegijos nuomone, nors aptariamų išlaidų dydis neviršija teisės aktų apibrėžtų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimą rengęs advokatas dalyvavo bylos nagrinėjime, skunde keliami klausimai nėra teisiškai sudėtingi ir nauji, priteistinos išlaidos mažintinos iki 100 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą

A. E. S. naudai priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų S. P. , J. B. , S. U. ir T. A. 100 Lt (vieną šimtą litų) (po 25 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis Egidijus Žironas