Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių, atstovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30 straipsniai, 3.35 - 3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis vartojo alkoholį, ją žemindavo įvairiais žodžiais, jos atžvilgiu smurtavo. Dėl nuolatinės nervinės įtampos ir pablogėjusios sveikatos ji buvo priversta išvykti į užsienį užsidirbti pinigų. CK 3.61 straipsnio 1 dalis numato, kad vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės. Atsakovas nesutinka, kad jo ir ieškovės santuoka iširo dėl jo kaltės. Paaiškinimuose nurodė, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo jam neištikima, išvykusi į užsienį gyvena su kitu vyru, prie šeimos biudžeto neprisidėjo, turėjo skolų, kurias grąžino jis, nebuvo jam lojali.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas vartojo alkoholį, smurtavo fiziškai ir naudojo psichologinį smurtą, kad dėl nuolatinės nervinės įtampos ir nesaugumo jausmo pablogėjo jos sveikata, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Liudytojai J. T. ir S. T. nurodė, kad matydavo kraujosruvas ant ieškovės rankų, apie smurtą sužinojo, kai ieškovė parodė teismo medicinos specialisto išvadą, tačiau tiesioginiais muštynių liudininkais jie niekada nebuvo. Ieškovė pateikė 2002 m. birželio 14 d. teismo medicinos specialisto išvadą, kad jai buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, tuo įrodinėja atsakovo smurtavimą prieš ją, tačiau ši aplinkybė nelaikytina santuokos iširimo priežastimi, kadangi šalys po šio įvykio bendrai dar pragyveno vienuolika metų. Šalys patvirtino, kad kartu negyvena nuo 2013 m. liepos 30 d. kai ieškovė išvyko į užsienį (1 t. b. l. 15). Atsakovas teigia, kad ieškovė buvo jam neištikima, nelojali, neveikė nei atsakovo, nei šeimos interesais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, daro išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi. Santuoką nutraukus šalims paliktinos santuokinės B. ir B. pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, realiai egzistuojantis.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad santuokos metu įgytas ir ieškovės vardu įregistruotas - 11000,00 Eur vertės 45,96 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vertės automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vertės automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotas - 2250,00 Eur vertės 0,0710 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 33500,00 Eur vertės gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu įregistruotas – 100,00 Eur vertės automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t. b. l. 16-20, 2 t. b. l. 2-13, 23, 61-63, 68-69). Ginčo dėl turto verčių tarp šalių nėra.

Ieškovės vardu registruotą 100,00 Eur vertės automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo vardu įregistruotą 100,00 Eur vertės automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalys pripažino kiekvienos šalies asmeniniu turtu, dėl jo ginčo tarp šalių nėra, todėl jis netrauktinas į dalintino turto sąrašą ir teismas detaliau apie jį nepasisako.

Ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe 11000,00 Eur vertės 45,96 kv. m. ploto, butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (2 kambarių), nes jį pirko už tėvų dovanotus pinigus. Paaiškino, kad pinigus tėvai surinko prieš buto pirkimą ir padovanojo jai, o dovanojimo raštelį surašė, nes reikėjo įrodymui deklaruojant turtą (1 t. b. l. 21). Už vieno kambario butą parduotus pinigus panaudojo šeimos poreikiams. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad jis nuo 1991 m. dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas visuomet buvo didesnis už ieškovės. Šio buto pirkimui pinigus laikinai paskolino ieškovės tėvai, o kai pardavė 1 kambario butą iš karto jiems grąžino. Taip pat pridėjo ir pinigus, gautus už tėvų parduotą sodybą. Ieškovės motina S. T. paaiškino, kad 2 kambarių buto pirkimui ji pasiskolino pinigų iš giminių, o kai ieškovė pardavė vieno kambario butą, tada skolas grąžino. Dovanojimo sutartį surašė, nes nepasitikėjo atsakovu, kadangi jis prie buto pirkimo prisidėjo minimaliai. Tai patvirtino ir liudytojas J. T.. Teismas, nurodytų aplinkybių patvirtinimui, siūlė šalims pateikti turto ir pajamų deklaracijas, tačiau šalys jų nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog 11000,00 Eur vertės 45,96 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovės reikalavimas pripažinti jos asmenine nuosavybe, 11000,00 Eur vertės 45,96 kv. m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip neįrodytas. Šis turtas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į dalintino turto sąrašą.

Byloje nustatyta, kad 2250,00 Eur vertės 0,0710 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 33500,00 Eur vertės 95 procentų baigtumo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 11000,00 vertės 45,96 kv. m. ploto, butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vertės automobilis Nissa Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2011).

Ieškovė prašo 100,00 Eur vertės automobilį Nissa Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jai, atsakovas sutinka, todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas ir 100,00 Eur automobilis Nissan Micra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas J. B.

Ieškovės atstovė nurodė, kad jei teismas netenkins ieškovės reikalavimo butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, tuomet ji prašo butą priteisti jai, o namą ir žemės sklypą – atsakovui, iš jo priteisiant jai kompensaciją, taip pat sutinka, kad kompensacija būtų išmokama dalimis per įstatymo nustatytą terminą.

Atsakovas 2014 m. spalio 20 d. pateiktame atsiliepime prašė 45,96 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį priteisti ieškovei, 0,0710 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė visą nekilnojamąjį turtą padalinti po ½ kiekvienai šaliai.

Teismas nustatė, kad galimybės šalims bendrai valdyti ir naudoti namą ir butą nėra, kad padalijus turtą atskirais vienetais šalių interesai nebus pažeisti, o jų bendravimas bus patogesnis, kad ieškovė neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją, o atsakovas tokias galimybes turi, nes gauna pastovų apie 770,00 Eur darbo užmokestį, teismas nenustatė pagrindų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nes byloje pateikti šalių dokumentai tik patvirtina, kad šalys turtą įsigijo kartu iš uždirbamų pinigų ir paskolų, todėl turtas padalintinas po ½ šalims. Ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistinas 11000,00 Eur vertės 45,96 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 100,00 Eur vertės automobilis Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (bendra priteistino turto vertė 11100,00 Eur), atsakovui priteisinas 2250,00 Eur vertės 0,0710 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 33500,00 Eur vertės gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), (bendra priteistino turto vertė 35750,00 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 12325,00 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą, jos mokėjimą išdėstant per dvidešimt keturis mėnesius po 513,54 Eur.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Mokėtinas žyminis mokestis - už santuokos nutraukimą 41,00 Eur, už turtinius reikalavimus 1408,50 Eur, viso 1449,50 Eur. Ieškovė sumokėjo 336,00 Eur žyminį mokestį, kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimas Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atidėtas (1 t. b. l. 10, 89-90). Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos patirtas 365,66 Eur bylinėjimosi išlaidas - 6,37 Eur už duomenis registrų centrui, 359,29 Eur už advokato teisines paslaugas (2 t. b. l. 14-21, 38-39). Ieškovės pareikšti reikalavimai tenkintini 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 182,83 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovės valstybei priteistinas 388,75 Eur žyminis mokestis ir 13,88 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Atsakovas už nebaigto statyti namo įregistravimą Registrų centre sumokėjo 348,40 Eur (2 t. b. l. 64). Kadangi turtas priteistas šalims lygiomis dalimis, todėl šios išlaidos dalintinos pusiau, ir iš ieškovės priteistinos 174,20 Eur išlaidos už namo įregistravimą atsakovui, bei iš atsakovo valstybei priteistinas 724,75 Eur žyminis mokestis ir 13,88 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 83 str. 3 d. 86 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką J. B. palikti santuokinę pavardę – B., A. B. palikti pavardę – B.

Priteisti ieškovei J. B. 11000,00 Eur vertės 45,96 kv. m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 100,00 Eur vertės automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra priteistino turto vertė - 11100,00 Eur.

Priteisti atsakovui A. B. 2250,00 Eur vertės 0,0710 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 33500,00 Eur vertės gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), bendra priteistino turto vertė - 35750,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei J. B. 12325,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą, jos mokėjimą išdėstant per 24 mėnesius po 513,54 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui A. B. 174,20 Eur išlaidas už namo įregistravimą.

Priteisti iš ieškovės J. B. valstybei 388,75 Eur žyminį mokestį ir 13,88 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei J. B. 182,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei 724,75 Eur žyminį mokestį ir 13,88 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.