Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-42-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
2A-42-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
V. P., B. Č., A. D., R. D.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 21-ojo notarų biuro
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Kęstutis Jonaitis, Edgaras Jautakis
Civilinė byla Nr. 2A-42-260/2011Procesinio sprendimo kategorija : 21.4.1.4; 114.11;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovei V. P., atsakovės B. Č. atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovų A. D. ir R. D. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-254-214/2010 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams B. Č., V. P., A. D., R. D., tretysis asmuo Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (b.l. 1-2) prašė teismo pripažinti atsakovų (pardavėjų) A. D. ir R. D. ir (pirkėjų) V. P. ir B. Č. 2008 m. lapkričio mėn. 7 d. sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.VL-4562, dalį, pagal kurią atsakovė (pirkėja) B. Č. įsigijo 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutarties dalį perkelti V. P. ir R. P.. Ieškovas nurodė, kad sandorio dalis, kuria B. Č. pirko 1/2 dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), yra apsimestinė. B. Č. niekada ginčo bute negyveno, prie ginčo buto išlaikymo neprisidėjo, 1/2 dalies buto kainos nemokėjo. Nupirktas butas yra įgytas ieškovo ir jo žmonos lėšomis, parduodant ieškovo sutuoktinei V. P. priklausantį butą, kuriame jie išgyveno 14 metų. Senajame bute ieškovo lėšomis buvo atliktas kapitalinis remontas. Perkant naują butą iš ieškovo sąskaitos buvo nurašyta 25.000 litų suma, likusi suma nuo V. P. sąskaitos, todėl butas buvo įsigytas ieškovo ir atsakovės V. P. lėšomis kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 35,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b.l. 98-101). Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 7 d. sutartimi A. D. ir R. D. pardavė, o V. P. ir B. Č. pirko po 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo kaina 80.000 Lt. V. P. įsigyta 1/2 dalis įregistruota bendrosios jungtinės sutuoktinių V. P. ir R. P. nuosavybės teise. 2008 10 16 V. P. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini,) su priklausiniu, kurio kaina 152.000 Lt. Ši suma apskaityta V. P. sąskaitoje AB Dnb NORD banke. Šis butas 1995 02 02 sutartimi buvo padovanotas V. P. jos motinos B. Č.. Ieškovas R. P. sutiko, kad V. P. parduotų jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, sutikime nurodė, kad asmeninių lėšų į šį turtą nėra įdėjęs. Buto pardavimo sutarties ir sutikimo ieškovas neginčijo, kad bute atliko kapitalinį remontą įrodymų nepateikė. Todėl už parduotą butą gautas lėšas teismas laikė asmenine V. P. nuosavybe. Ieškovo R. P. sumokėtą 25.000 litų sumą teismas laikė jo ir jo sutuoktinės V. P. bendrąja jungtine nuosavybe, nes ieškovas R. P. neįrodė, jog piniginės lėšos yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Teismo nuomone, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pirkimo-pardavimo sandorio dalis, kuria B. Č. įsigijo 1/2 dalį ginčo buto, yra apsimestinis sandoris, kadangi, remiantis ieškovo R. P. paaiškinimais, perkamo buto ėjo apžiūrėti visi kartu, t.y. ieškovas, V. P. ir B. Č., B. Č. V. P. padovanojo butą, kurį pardavus V. P. kartu su B. Č. įgijo didesnį butą, buto įgijimo tikslas buvo pagerinti V. P. šeimos sąlygas ir užtikrinti B. Č. gyvenimo sąlygas senatvėje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 108-110) ieškovas R. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t.y. teisinio rezultato, bet dėl sutarties šalies atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Sandorio ydingumui dėl sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti, būtina nustatyti, kad tikroji šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Byloje nustatyta, kad atsakovė B. Č. nemokėjo pinigų už įsigyjamą turto dalį, nesiderėjo dėl buto pirkimo sąlygų ir net nebuvo svarstoma, kad jos vardu bus perkama dalis buto, atsakovės B. Č. ir V. P. pripažino, kad B. Č. niekada nesinaudojo ginčo buto dalimi, jos neišlaikė, neprižiūrėjo, B. Č. įsigyti dalį buto nebuvo jokio poreikio, nes ji savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą, kuriame ir gyvena. Visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčijama sandorio šalis yra apsimestinė. Įrodymų, kurie patvirtintų priešingai, atsakovai byloje nepateikė. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis (CK 1.87 str. 1 d.). Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui - tikrajai sandorio šaliai, t.y. ieškovui ir atsakovei V. P.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino už parduotą butą gautus pinigus atsakovės V. P. asmenine nuosavybe. Piniginės lėšos, gautos pardavus butą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija atsakovų nebuvo paneigta, nes nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti pinigines lėšas asmenine V. P. nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 115-119) atsakovė V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis tik asmenis, kurie derėjosi dėl sutarties sąlygų, kurie įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitas, nei ieškovo nenurodytos, aplinkybes, kaip V. P. ir jos motinos artimą ryšį, V. P. motinos senyvą amžių bei teisėtą interesą turėti gyvenamąjį plotą, jog butui pirkti buvo panaudotos V. P. asmeninės lėšos, kurių šaltinis V. P. motinos padovanotas butas. Apelianto argumentai, jog B. Č. nesiderėjo dėl buto pirkimo sąlygų ir net nebuvo svarstoma, kad jos vardu bus perkama buto dalis, nepagrįsti. Teismo posėdžio metu pats ieškovas paaiškino, jog perkamo buto ėjo apžiūrėti visi kartu, t. y. ieškovas, V. P. ir B. Č.. B. Č. aktyviai dalyvavo buto įsigijime, kas rodė jos valią įsigyti buto dalį. V. P., sumokėdama už motinai tenkančią buto dalį iš asmeninių lėšų ir tokiu būdu aprūpindama motiną būstu, realizavo pareigą išlaikyti motiną, todėl jos veiksmai atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. B. Č. turėjo teisėtą interesą sudaryti sutartį ir įsigyti dalį buto, kadangi ji yra senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl greitai jai bus per sunku savarankiškai gyventi kaime. Priešingai negu aiškina apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino už parduotą butą gautus pinigus V. P. asmenine nuosavybe, kadangi realizavus asmeninį turtą gautos lėšos irgi yra asmeninė nuosavybė, jeigu lėšų įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti lėšas asmeninėn nuosavybėn. 2008 10 16 pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 p. nurodyta, jog parduodamo buto kaina bus sumokėta į V. P. asmeninę banko sąskaitą. Tai aiškiai ir nedviprasmiškai rodo V. P. valią įgyti lėšas asmeninėn nuosavybėn. Todėl V. P. turėjo teisę šiomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra, įskaitant teisę pirkti gyvenamąjį plotą savo motinai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 121-124) atsakovė B. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės B. Č. vidinės valios, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į tai, kad B. Č. turėjo teisėtą interesą įsigyti dalį buto - dėl senyvo amžiaus nebegalės ilgai savarankiškai ūkininkauti ir viena gyventi kaime, todėl nusipirkdama dalį buto siekė apsirūpinti būstu ir užsitikrinti dukters pagalbą bei priežiūrą senatvėje. Atsakovė aktyviai dalyvavo sudarant ginčijamą sandorį, kas rodo santykių realumą. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad butui įsigyti buvo panaudotos V. P. asmeninės lėšos, kurias ji gavo pardavusi B. Č. jai dovanotą butą. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad 1/4 dalis buto, į kurią turi teisę ieškovas šiuo metu, atitinka iš sutuoktinių jungtinės nuosavybės finansuotai sutarties daliai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ginčijama sandorio dalis nebuvo apsimestinė. Pardavusi dovanotą butą, V. P. galėjo nupirkti visą butą asmeninėn nuosavybėn. Kadangi ji to nepadarė, akivaizdu, kad ji neturėjo tikslo sumažinti ieškovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog ieškovas su V. P. remontavo parduotą butą. Atsakovė V. P. pripažino, kad buvo atliktas tik paprastas remontas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad santuokos metu bute būtų atliktas kapitalinis remontas. Sutikimu parduoti butą ieškovas pareiškė neturįs jokių pretenzijų į parduodamą butą. Be to, ieškovas nereiškė reikalavimo parduodamą butą pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas pagrįstai parduotą butą ir iš pardavimo gautas lėšas pripažino V. P. asmenine nuosavybe.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 126-129) atsakovas A. D. ir R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sąlygas apelianto nuosavybės teisei į B. Č. įsigytą ginčo buto dalį atsirasti. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog asmeniškai pagerino atsakovės būstą kapitaliai jį suremontuodamas. Priešingai, byloje yra pateiktas notariškai patvirtintas R. P. 2008 09 11 sutikimas, kuriuo jis neprieštarauja dėl šeimos būsto pardavimo bei patvirtina, jos asmeninių lėšų į turtą nėra įdėjęs ir pretenzijų neturi. Atsakovai nesutinka su apelianto pozicija, kad B. Č. yra apsimestinė sandorio šalis. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad atsakovės V. P. ir B. Č. buvo susijusios turtiniais santykiais. B. Č. V. P. padovanojo butą, kurį pardavus V. P. kartu su B. Č. įgijo didesnį butą. Šio buto įgijimo tikslas buvo pagerinti V. P. šeimos sąlygas ir užtikrinti B. Č. gyvenimo sąlygas senatvėje. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad B. Č. dėl ginčo turto nesiderėjo, jo pirkimo sąlygomis nesidomėjo. Apeliantas teismo posėdžio metu pripažino, kad buto ėjo apžiūrėti kartu su atsakovėmis, todėl apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, nustatytoms bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė B. Č. turėjo teisėtą interesą išsigyti ginčo buto dalį, bei 2008 11 07 buto pirkimo-pardavimo sandorio metu atsakovės išreikšta valia tapti buto dalies savininke atitiko tikruosius B. Č. ketinimus. Be to, sudarius ginčo sandorį, apeliantas įgijo teisę į 1/4 dalį ginčo buto, kai tuo tarpu iki ginčo sandorio sudarymo apeliantas nuosavybės teisių į gyvenamąjį būstą neturėjo. Dėl šių priežasčių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamu sandoriu buvo pabloginta apelianto turtinė padėtis.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovė V. P. ir kitų atsakovų atstovai – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje kilo ginčas ne dėl sutarties pagrindo, t.y. teisinio rezultato, kurio šalys siekė, bet sutarties šalies atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovė B. Č. nemokėjo pinigų už įgyjamą buto dalį, nesiderėjo dėl buto pirkimo sąlygų, net nebuvo svarstoma, kad jos vardu bus perkama dalis buto, taip pat ji niekada nesinaudojo buto dalimi, jos neprižiūrėjo ir neišlaikė, jai nebuvo poreikio įsigyti dalį buto, nes ji gyvena savo name, o visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčijama sandorio šalis yra apsimestinė.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie apelianto teiginiai yra pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, kad B. Č. mokėjo pinigus už perkamą butą, tačiau V. P. ir B. Č. buvo susijusios turtiniais santykiais, B. Č. anksčiau buvo V. P. padovanojusi butą, kurį pardavusi V. P. su B. Č. įgijo didesnį butą, pastarojo buto įgijimo tikslas buvo pagerinti V. P. šeimos sąlygas ir užtikrinti B. Č. gyvenimo sąlygas senatvėje. Teisėjų kolegija vertina, kad tokiais, iš esmės vien tik atsakovių paaiškinimais pagrįstais, motyvais atmesti ieškinį nebuvo pagrindo.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant bylas, kuriose pareikšti reikalavimai dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, kat. 24.1; 114.5; 24.2; 114.4).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė B. Č. nemokėjo pinigų už įgyjamą buto dalį, nesiderėjo dėl buto pirkimo sąlygų, net nebuvo svarstoma, kad jos vardu bus perkama dalis buto, taip pat ji niekada nesinaudojo buto dalimi, jos neprižiūrėjo ir neišlaikė, jai nebuvo poreikio įsigyti dalį buto, nes ji gyvena savo name. Butas pagal 2008 11 07 sutartį buvo nupirktas tik už sutuoktinių ieškovo R. P. ir atsakovės V. P. lėšas. Kokia dalis buto pirkimui panaudotų pinigų laikytina sutuoktinių bendra nuosavybe, o kokia asmeninėmis lėšomis, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšminga. Akivaizdu, kad sutuoktiniai siekė įgyti šeimos poreikiams didesnį butą. Kad butą šalys, t.y. ieškovas, atsakovė V. P. ir atsakovė B. Č., būtų siekę įsigyti visi trys bendrai, atsakovės įrodymų nepateikė. Kadangi vienas sutuoktinių R. P. nepripažįsta, jog jo šeima siekė butą įgyti dalimis kartu su atsakove B. Č., pastaroji už perkamą butą nemokėjo, vėliau butu nesinaudojo, tokių faktinių aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo ginčijamas sandoris yra apsimestinis dėl subjekto. Todėl toks sandoris dalyje naikintinas, faktiniais buto pirkėjais pripažintini sutuoktiniai atsakovė V. P. ir ieškovas R. P. (CK 1.87 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, toks sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). .

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą , o taip pat ir ieškinį, iš atsakovių V. P. ir B. Č. lygiomis dalimis ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą , viso 600 Lt ( b.l. 3 ir 111). Iš šių atsakovių taip pat lygiomis dalimis priteistinas ir 1800 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nes teismas nuo tokios žyminio mokesčio dalies, paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą, ieškovą buvo atleidęs (b.l. 24 ir 112).

Pirmosios instancijos teismas patyrė 35,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 32,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovių V. P. ir B. Č. (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį patenkinti. Pripažinti atsakovų pardavėjų A. D. ir R. D. bei pirkėjų V. P. ir B. Č. 2008 11 07 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. VL-4562) dalį, kuria atsakovė pirkėja B. Č. įgijo ½ dalį buto su rūsiu (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), apsimestine ir pirkėjo teises pagal šią sutarties dalį perkelti V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminį mokestį ir 34 Lt (trisdešimt keturis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės B. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminį mokestį ir 34 Lt (trisdešimt keturis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Izolda Nėnienė Arūnas Rudzinskas