Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-09-12 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis 2012-09-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1944586-12 R. A. už tai, kad ji, 2012-09-06 apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiuodama geležinkelio pervažą, nesustojo prie STOP linijos ir STOP ženklo bei pravažiavo ją, tuo pažeisdamas KET 175 p. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-09-12 nutarimu Nr. 10N-1956600-12 R. A. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 125 str., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Skunde nurodyta, kad pagal LR ATPK 27 str. specialiosios teisės (šiuos atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Pažymi, kad per 6 vairavimo teisės suteikimo metus jai buvo skirta tik 1 administracinė nuobauda už KET pažeidimą (greičio viršijimą) pirmaisiais vairavimo teisės įgijimo metais, todėl sistemingumo neturėtų būti įžvelgiama. Šiurkštaus pažeidimo požymio LR ATPK 125 str. taip pat nėra nustatyta, todėl vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. minėtame straipsnyje nustatytą nuobaudą galima sušvelninti, neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Skundžiamame nutarime nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailisi, sunkinančių nenustatyta. Taip pat pažymi, jog artėdama prie geležinkelio pervažos, sumažino greitį iki minimumo ir prariedėjo pro pervažą tik prieš tai įsitikinusi, kad iš abiejų pusių neartėja jokia bėginė transporto priemonė. Paskirta piniginė bauda – 500 Lt, yra sumokėta ir ji visiškai pasiekė keliamus tikslus – laikytis KET reikalavimų, nedaryti naujų pažeidimų. R. A. pažymi, kad yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametį sūnų, kurį reikia vežioti į mokyklą bei Vilniaus moksleivių sveikatos centre vykstančias koreguojančios gimnastikos užsiėmimus dėl netaisyklingos laikysenos, kurie vyksta 18 val. Tuo tarpu ji dirba iki 17 val. ir viešuoju transportu nespės nevežti sūnų į užsiėmimus. Be to, automobilis jai reikalingas darbo funkcijoms atlikti ir be jo pažeis su darbdaviu sulygtas darbo sąlygas ir rizikuoja prarasti darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo 2012-09-12 nutarimą pakeisti ir neskirti jai specialiosios teisės atėmimo..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2012-09-06 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-1944586-12 R. A. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad ji, 2012-09-06 apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį TOYOTA CELICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiuodama geležinkelio pervažą, nesustojo prie STOP linijos ir STOP ženklo bei pravažiavo ją, tuo pažeisdamas KET 175 p. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-09-12 nutarimu Nr. 10N-1956600-12 R. A. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 125 str., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 125 straipsnyje numatyta atsakomybę už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytą prieš geležinkelio pervažą. Už šio pažeidimo padarymą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes ir jam paskirtą nuobaudą sušvelninti, neskiriant specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Parenkant administracinę nuobaudą taip pat būtina įvertinti, ar baudos dydis atitiks administracinės nuobaudos skyrimo tikslus (ATPK 20 str.).

LR ATPK 20 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismo vertinimu, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, priimdama nutarimą neatsižvelgė į visas skunde išdėstytas aplinkybes ir, skirdama nuobaudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl nuobaudos švelninimo, nepagrįstai nepritaikydama LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Skiriant nuobaudą R. A. turėjo būti atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, lėmusias jo nedidelį pavojingumą, į tai, kad pažeidimas buvo padarytas nepiktavališkai, nes R. A. sumažino greitį iki minimumo, kirto pervažą tik įsitikinusi, kad iš abiejų pusių neartėja jokia bėginė transporto priemonė. Anksčiau už KET pažeidimus bausta tik vieną kartą – 2008 metais, bauda sumokėta, taigi šiuo metu laikoma nebausta. Tokiu būdu R. A. nepasižymi sistemingu KET taisyklių pažeidinėjimu, jos padarytas pažeidimas nėra šiurkštus. Apeliantė dirba, jos darbinė veikla susijusi su vairavimu; viena augina nepilnametį vaiką, kurį dėl sveikatos sutrikimų privalo nuolat vežti į specialius užsiėmimus; savanoriškai ir laiku (2012-09-24) sumokėjo paskirtą piniginę baudą; gailisi.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes teismas laiko šį atvejį išimtinu, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, R. A. atžvilgiu taikytinos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas neskirtinas, konstatuojant, kad 500 Lt baudos pakyrimu jau pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

R. A. skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-09-12 nutarimą 10N-1956600-12 ir, pritaikius LR ATPK 30¹ str., skirti R. A. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 125 str. padarymą 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Laikyti R. A. paskirtą nuobaudą įvykdžiusią, kadangi 2012-09-24 mokėjimo nurodymu 500 Lt bauda yra sumokėta.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.