- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-171-135-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 41-1-0087-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- R., R. Š.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-135/2011
Teisėjas Alfredas Vilbikas Teisminio proceso Nr. 41-1-0087-11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 18 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, tyrimo metu nenustatytu būdu sugadino svetimą D. D. priklausantį turtą: sudaužė tris plastikinio lango paketus ir sukapojo plastikinio 500 Lt vertės lango rėmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neneigė savo kaltės tyrimo metu ir teismui davė nuoširdžius ir teisingus parodymus, kad būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, nuoširdžiai dėl to, ką padarė, gailėjosi, nuo tyrimo nesislapstė tikėdamasis, kad teismas tai įvertins ir paskirs švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į daugelį aplinkybių ir į prokurorės prašymą skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat nurodo, kad jis yra įsipareigojęs raštu globoti savo vienišą ir turinčią negalią krikšto mamą. Teigia, kad atlikti nusikalstamus veiksmus buvo išprovokuotas asocialių asmenų, kurie jį apvogė ir jis neteko mobiliojo ryšio telefono ir 100 Lt, kurie buvo skirti maistui ir vaistams jo globojamai krikšto mamai. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, atsižvelgė tik į buvusius ankstesnius teistumus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis (nuteistasis) buvo išprovokuotas taip pasielgti, o nuoskaudą ir pagiežą išliejo išdaužydamas namo langus, lango rėmą užkliudydamas atsitiktinai. Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė už jo praeitį yra per griežta ir švelnės bausmės skyrimas jam būtų buvęs pakankamas. Nurodo, kad yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo ir nori likusius gyvenimo metus pragyventi dorai.
Skundu apeliantas prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nustatant teismo įpareigojimus.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, netrukdė ikiteisminiam tyrimui. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamą elgesį išprovokavo asmenys, įvykio vakarą kartu su juo vartoję alkoholį, taip pat nurodo, kad privalo globoti neįgalią giminaitę. Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad leistų švelninti pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.
R. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu nurodė, kad jam būnant pas nukentėjusiuosius ir vartojant su jais alkoholį, iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai, tačiau dėl vagystės jis į policijos pareigūnus nesikreipė, o supykęs iš savo namų atsineštu kirviu sudaužė plastikinių langų paketus bei sukapojo vieno lango rėmą (29, 85 b. l.). Liudytojais apklausti D. D., M. Š., A. U., kurie įvykio vakarą kartu girtavo su R. Š. pas D. D., (duomenys neskelbtini), nurodė, kad R. Š. supyko dėl to, kad D. D., po to, kai jie išgėrė R. Š. atsineštą alkoholį, jį išprašė iš savo namų, iš kurių R. Š. nenorėjo išeiti (16, 18, 20 b. l.). Policijos pareigūnams, kurie R. Š. sulaikė iškart po įvykio, nuteistasis paaiškino, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis atėjo nusipirkti kontrabandinių cigarečių (79 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad iš nuteistojo būtų pavogti jo nurodyti daiktai, taip pat nėra duomenų, kad asmenys, su kuriais nuteistasis prieš įvykį girtavo, savo neteisėtais veiksmais būtų išprovokavę R. Š. nusikalsti, todėl kolegija sprendžia, kad nuteistasis pateikia savo faktinių aplinkybių versiją, kurios nepatvirtina jokie duomenys, siekdamas sušvelninti atsakomybę.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nuskalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, R. Š. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau vienuolika kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė netrukus po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, anksčiau baustas administracine tvarka, kas rodo, jog nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalį, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi R. Š. anksčiau teistas 11 kartų, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, esant nusikalstamų veikų recidyvui, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas R. Š., kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. Š. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina ir tai, kad asmens ankstesni teistumai charakterizuoja kaltininko asmenybę ir teismas, skirdamas bausmę, į tai privalo atsižvelgti (BK 54 str. 2 d. 5 p.).
Nuteistojo skundo argumentai dėl jo giminaitės globos nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai paskirtą bausmę, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis globotų savo krikšto mamą. Skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikta medicininė pažyma apie tai, kad nuteistasis turi sveikatos problemų taip pat neduoda pagrindo švelninti paskirtos bausmės. Iš medikų pažymos matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra medikų prižiūrimas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Š. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog šiuo atveju švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.