Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1213-395/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-16
Bylos Nr.
2S-1213-395/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pran.), Evaldas Burzdikas, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
A. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1213-395/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1
Pirmosios instancijos teismoteisėja M.RemeikienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. K. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatytą sūnaus K. V. gyvenamąją vietą su tėvu pakeisti ir nustatyti sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ja. Ieškinyje ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – kol spręsis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė motyvavo tuo, jog atsakovas yra agresyvus sūnaus atžvilgiu, nuolat girtauja, o būdamas neblaivus gali įgyvendinti savo grasinimus bausti sūnų fiziškai, žeminti ir naudoti psichologinį spaudimą. Be to, vykdant ikiteisminį tyrimą, atsakovui kurį laiką buvo paskelbta paieška, o sūnų prižiūrėjo seneliai, todėl tikėtina, kad jeigu vėl bus paskelbta atsakovo paieška, sūnus bus prižiūrimas ne atsakovo, o senelių (2-4 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, nustatė sūnaus K. V. gyvenamąją vietą su motina iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę motyvus, sprendė, kad atsakovas būdamas neblaivus ir agresyvus gali įgyvendinti savo grasinimus bausti sūnų fiziškai, žeminti ir naudoti psichologinį spaudimą, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, K. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatytina su motina.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartį (9-11 b.l.).

1. Sūnaus gyvenamoji vieta su atsakovu yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu. Šis sprendimas nėra nuginčytas ar atnaujintas procesas byloje, todėl jo negalima vienašališkai pakeisti nutartimi taikant laikinąją apsaugos priemonę kitoje civilinėje byloje.

2. Laikinosios apsaugos priemonės - vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo, CPK 145 straipsnis nenumato.

3. Laikinoji apsaugos priemonė - vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina iki bylos išnagrinėjimo – pritaikyta nepagrįstai, nes jos taikymas grindžiamas tik ieškovės tendencingai pateiktomis, atsakovą šmeižiančiomis ir objektyviais įrodymais neparemtomis aplinkybėmis.

4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, jeigu jos nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė visiškai nesusijusi ir neįtakoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

5. Pritaikyta laikinąja apsaugos priemone ieškovė pasinaudojo kaip galimybe atimti iš atsakovo sūnų ir išvežti jį į Airiją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirtąjį skundą ieškovės atstovė advokatė Z. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (15-16 b.l.).

1. CPK 145 straipsnio 13 dalis numato, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų.

2. Teismas, pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 144 straipsnio 1 d. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurias numatyto kiti įstatymai (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). CK 3.65 straipsnyje kaip tik ir yra numatytos laikinosios priemonės, taikytinos šeimos bylose. Nors šis CK straipsnis yra skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina iki teismo sprendimo priėmimo apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Atsižvelgdama į CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priėmęs ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pirmosios instancijos teismas, esant pagrįstam šalies prašymui taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, turi teisę ją taikyti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, kurios nenumato įstatymai.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu sūnaus K. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau tai nereiškia, kad po sprendimo priėmimo pasikeitus aplinkybėms jo negalima pakeisti. Priešingai, CK 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tuo pačiu suteikia teisę šaliai, pateikiančiai tokį ieškinį, prašyti, kad ieškinio užtikrinimui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad esant įsiteisėjusiam Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimui, kuriuo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, teismas kitoje civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo negalėjo taikyti laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nesutinka, su atskirojo skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių manyti, jog vaiko gyvenimas su tėvu iki teismo sprendimo priėmimo pakenktų jo interesams.

Pats atsakovas atsikramame skunde neginčija, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskelbta jo paieška. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas daugiau kaip metus objektyviai negalėjo tinkamai įgyvendinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatytos teisės, o kartu ir pareigos, gyventi su sūnumi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria iki civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo išnagrinėjimo teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš esmės yra teisinga ir pagrįsta.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasRūta Palubinskaitė