- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- N-756-15-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. vasario 1 d. V. T. VĮ Rokiškio miškų urėdija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2006-5 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2005 m. gruodžio mėnesį Kukių valstybiniame miške Juodupės girininkijoje 15 kvartale valstybiniame 22 sklype organizavo savavališką medžių kirtimą, neturėdama sudarytos nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarties su VĮ Rokiškio miškų urėdija. Dėl tokių jos veiksmų buvo nukirsti 25 medžiai (5,845 m3 medienos). Miško valdytojui VĮ Rokiškio miškų urėdijai padaryta 681,44 Lt žala, aplinkai – 151,97 Lt žala.
2006 m. vasario 1 d. nutarimu VĮ Rokiškio miškų urėdijos (toliau – ir Institucija) nutarimu V. T. nubausta 300 Lt bauda už ATPK 62 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
II.
V. T. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėja nurodė, kad ji nubausta nepagrįstai, kadangi neorganizavo jokio miško kirtimo. Ji yra I grupės invalidė, gali vaikščioti tik po kiemą su ramentais. Paaiškino, kad šių metų sausio mėnesį matė, kaip pro jos namus buvo vežamos malkos ir numanė, kad kertamas jos miškas, todėl apie tai 2006 m. sausio 16 d. pranešė policijai, kuri nustatė, kad mišką kirto V. R. Pareiškėja paaiškino, kad jai buvo išduotas leidimas kirsti mišką nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2004 m. gruodžio 21 d. ir jis buvo iškirstas galiojant leidimui. Dalis malkų po iškirtimo buvo likę miške ir šias malkas B. D. jai atvežė 2005 m. rudenį. 2006 m. sausį malkos į jos kiemą nebuvo vežamos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad V. T. nuosavybės teisėmis priklauso miško sklypas, esantis Juodupės girininkijoje, Kukių miške 15 kvartale, sklypo Nr. 23. Su šiuo sklypu ribojasi valstybinis miško sklypas Nr. 22, kuriame buvo nustatytas savavališkas miško kirtimas – iškirsta 5,845 m3 medienos – 13 beržų, 11 juodalksnių, 1 blindė. Teismo nuomone, pareiškėjos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 2006-5, liudytojų A. Vainiaus, R. Andriuškevičiaus, A. T. ir V. R. parodymais, kita bylos medžiaga. Liudytojų parodymai, teismo teigimu, paneigia V. T. bei B. D. paaiškinimus, kad B. D. anksčiau iškirstus medžius pareiškėjai atvežė 2005 m. rudenį, kad 2006 m. sausį malkos į jos kiemą nebuvo vežamos. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių vertinti liudytojų V. R., A. T., A. Vainiaus, R. Andriuškevičiaus parodymus kaip šališkus ir neobjektyvius. Šių asmenų parodymai – nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Tai, kad V. T. 2006 m. sausio 16 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl jos miško iškirtimo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti administracinėje byloje surinktus įrodymus ir duodanti pagrindą atleisti ją nuo atsakomybės.
III.
Apeliaciniu skundu V. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir VĮ Rokiškio miškų urėdijos miškų atkūrimo ir apsaugos inžinieriaus 2006 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 023503. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė B. D. parodymus ir tą aplinkybę, kad Rokiškio miškų urėdijos darbuotojai apie miško iškirtimą sužinojo po to, kai ji pranešė policijai. Tiriant jos pareiškimą, buvo nustatyta, kad mišką savavališkai iškirto V. R., o medieną jis pardavė. Už tokius veiksmus jis buvo nubaustas administracine nuobauda. Teismas nepasisakė dėl V. R. parodymų, kur jis pripažino, kad sužinojęs apie pranešimą policijai, buvo susitikęs su A. T. ir B. D. susitarti, kokius parodymus duoti policijos darbuotojams, kad V. T. nukentėtų. Taip pat teismas neanalizavo tos aplinkybės, kad jai B. D. atvežti malkų rastai buvo supjauti iki A. Vainiaus ir R. Andriuškevičiaus atvykimo į pareiškėjos sodybą. O pjuvenos atsiranda ne dėl rastų pervežimo, o rastus pjaunant į kalades, todėl jos ir buvo šviežios. Be to, nepagrįsta teismo išvada dėl liudytojų nešališkumo, kadangi A. T. teisme patvirtino, kad pyksta ant pareiškėjos jau 4 metus, o V. R. patvirtino pykstąs 2 metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Rokiškio miškų urėdija prašo V. T. apeliacinį skundą atmesti, o 2006 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Be motyvų, išdėstytų pirmosios instancijos teismo nutartyje, Institucija pažymi, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog traktoriaus palikti pėdsakai iš savavališko kirtimo vietos į jos kiemą patvirtina, jog savavališkai iškirsta mediena buvo vežta į jos sodybą. Be to, atlikus apžiūrą kieme, buvo aptiktos šviežios žalių, o ne sausų, kaip teigia V. T., medžių pjuvenos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad V. T. padarė ATPK 62 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
Visų pirma, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklausti visi liudytojai nurodė, kad apie tai, jog V. T. liepusi kirsti mišką, sužinoję tik iš V. R. Nei vienas liudytojų šios aplinkybės tiesiogiai negirdėjo. Todėl tokie jų parodymai negali būti laikomi tiesioginiais kaltės įrodymais. Institucijos atstovų kaltinimai paremti liudytojų parodymais, kad jie iš V. R. sužinoję, jog pareiškėja liepusi kirsti mišką. Be to, liudytojų V. R. ir A. T. parodymai dėl įrankių, kuriais buvo kirstas miškas, laikymo skiriasi – A. T. teigia, kad V. R. pas jį palikinėdavo įrankius, o V. R. aiškina, kad įrankius nešdavosi su savimi (b. l. 43-44).
Vienas iš Institucijos atstovų argumentų, kodėl pareiškėja gali būti susijusi su neteisėtu miško iškirtimu – traktoriaus vėžės veda į jos kiemą. Tačiau tiek teismo posėdžio metu (b. l. 33), tiek 2006 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros pranešime Nr. S4-41 Algirdas Vainius, Juodupės girininkijos 2006 m. sausio 24 d. sklypo apžiūros akte girininko pavaduotojas R. Andriuškevičius nurodo, jog pagal pėdsakus sniege buvo nustatyta, kad savavališkai iškirsta mediena vežta ratiniu traktoriumi per šalia esančią V. T. sodybą. Taigi, šie asmenys nurodė, jog mediena vežta ne į sodybą, bet per sodybą. Be to, teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad pravažiuojantis kelias eina per pareiškėjos sodybą. Todėl pastebėti traktoriaus pėdsakai neįrodo to fakto, kad V. T. būtų organizavusi miško kirtimą.
Institucijos atstovai nurodo, kad liudytojas B. D. pakeitė parodymus, kadangi jis gerai sutaria su pareiškėja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netgi duodamas pirminius paaiškinimus, šis asmuo nurodė, kad apie tokį faktą jis buvo sužinojęs tik iš V. R., o ne pats tiesiogiai girdėjęs.
Taip pat pažymėtina, kad iš Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 7-21 (b. l. 52) matyti, jog V. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl medienos vagystės, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja V. T. susitaikė, nes jai savanoriškai atlygino padarytą materialinę žalą. Darytina išvada, kad šiuo aktu buvo konstatuotas priešingas faktas – jog ne V. T. organizavo miško kirtimą, o miškas galimai buvo iškirstas savavališkai kito asmens.
Tiek V. R., tiek A. T., kurių parodymai yra prieštaringi, nurodo, kad nesutaria su pareiškėja. Jokių patikimų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, byloje nėra. Pačios V. T. parodymai visos bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, logiški.
Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Skundžiama nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant V. T. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 62 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. T. apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti, administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.