Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-361-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
T-361-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-361-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50300-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 20 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357-36 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 20 MGL bauda.

Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d., Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. liepos 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 17 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 357-36 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu R. K. jau yra atlikęs daugiau kaip 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas kaip teigiama asmenybė. Nuteistasis buvo baustas 2017 m. už pažeidimą, tačiau nuobauda yra negaliojanti. Yra paskatintas du kartus už nepriekaištingą elgesį. Šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis dirba, jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas taip pat planuoja įsidarbinti. Teigiamai vertinama, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Mokėsi, baigė 12 klasių, turi įgijęs staliaus, vairuotojo, tekintojo specialybes, šiuo metu siekia įgyti siuvėjo specialybę. Kaip pats nuteistasis teigia jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas vienas iš pagrindinių planų susigrąžinti vaikus iš globos namų, nors tai bus nelengva. Turi numatęs pastovią gyvenamąją vietą, kur vyktų gyventi išėjęs į laisvę. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau dalyvaudamas posėdyje teigia, kad tikrai planuoja spręsti turimus finansinius įsipareigojimus, tęsti mokėjimus, ką daro šiuo metu. Teigiamai vertinama, kad nuteistajam praeityje tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai žemėjo, buvo aukšta – 102, šiuo metu vertinama 87 balais. Sumažėjo 15 balų, kadangi nuteistasis įsidarbino, mokosi, gauna atlyginimą ir turi galimybę mokėti ieškinius pagal gautus vykdomuosius raštus. Nors su sugyventine neplanuoja bendros ateities, tačiau susitaikė ir bendrauja. Palaiko gerus ryšius su buvusios sugyventinės tėvu, kas tikėtina nuteistajam padės lengviau integruotis į visuomenę ir gyventi dorai. Pirmiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindo tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis šį kartą laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals, todėl Komisija daro išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Komisijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 357-36 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam R. K. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 87 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai veiksniai ir dar net 37 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Nors nuo pirmojo vertinimo, vykusio 2017 m. liepos 7 d., iki 2019 m. balandžio 17 d. (Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir sumažėjo 15 balų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo pirmojo vertinimo praėjo beveik 2 m. laikotarpis, tai nelaikoma akivaizdžiu nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimu.

Tai, kad nuteistojo elgesio rizika akivaizdžiai nesumažėjo, patvirtina ir tai, kad šiuo metu dar yra išlikę net 6 nuteistojo asmenybę įtakojantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės bei rėžimo pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis), gyvenimas destabilizuojančioje aplinkoje (grįš gyventi į buvusios sugyventinės butą ir gyvens su jos tėvu), finansiniai sunkumai (dideli ieškiniai), emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, pavartojus alkoholį, smurtinis elgesys.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. teistas net 7 kartus: du kartus už vagystes, vieną kartą už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, vieną kartą už nepagarbą teismui, 2 kartus už sveikatos sutrikdymus, šiuo metu jis taip pat atlieka 3 metų 6 laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą, praeityje tris kartus paleistas lygtinai, sąlygų nepažeidė, du kartus taikytas bausmės atidėjimas, iš kurių vieną kartą jis bausmės atidėjimo sąlygas pažeidė. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė vos 15 metų amžiaus. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Taigi, aptartos aplinkybės R. K. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas, kaip linkęs pasielgti impulsyviai, pirmenybę teikiantis veiksmui, o ne planavimui, dėl ko paskui tenka gailėtis. Linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš praeities klaidų. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys, smurtiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalsta išgėręs alkoholio, pagautas momento. Greitai praranda savitvardą, susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Pats nuteistasis pildydamas savęs vertinimo formą pažymi tokias problemas, kaip suprasti kitų žmonių jausmus, tų pačių klaidų kartojimas, smurtavimas susierzinus, pinigų valdymas, sugyvenimas su savo partneriu. R. K. turi išsikėlęs ateities tikslų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti. Toks ateities neapibrėžtumas, tikėtina apsunkins nuteistojo integraciją išėjus į laisvę. Svarbus aspektas ir tai, kad ir šiuo metu, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje savo kaltę yra linkęs minimalizuoti ir perkelti sugyventinei, kas rodo tai, kad R. K. vis dar negali pilnai suvokti savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasekmių, jų neanalizuoja, ko pasėkoje negali ir teigiamai pakeisti savo elgesio bei mąstymo modelio, laisvėje kartoja tas pačias klaidas. Jeigu asmuo nesugeba pilnai prisiimti kaltės už savo nusikalstamus veiksmus, bei padaryti atitinkamų išvadų, padėsiančių keisti tokį savo nusikalstamą mąstymą ir elgesį būdamas įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje ir vėl nenusikals.

R. K. išėjęs į laisvę planuoja iš vaikų namų pasiimti du savo vaikus. Jų mama yra mirusi. Nuteistasis pats supranta, kad tai bus nelengva. Dėl susiklosčiusios situacijos, vaikų esamų gyvenimo sąlygų, jis išsako nerimą. Toks nuteistojo siekis yra teigiamas, tačiau to nepakanka, šiuo metu norint šį siekį įgyvendinti, visų pirma, nuteistajam yra būtina mažinti esamus kriminogeninius veiksnius, priešingu atveju jis nebus pajėgus savo vaikams užtikrinti nežalingos ir saugios aplinkos. Šiuo metu savo vaikų namuose esantiems vaikams jis materialiai nepadeda.

Svarbu paminėti, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Pagal 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendį jis turi 3662,98 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, paėmęs išsimokėtinai du telefonus ir kompiuterį. Taip pat nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma sudaro 12093,02 Eur. Šiuo metu likusi nesumokėta suma yra net 11849,62 Eur, o sumokėjęs per beveik 2 metų laikotarpį jis tik 243,40 Eur. Todėl nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje ir dirba, kas vertinama teigiamai, gauna algą ir turi galimybę mokėti ieškinius, tačiau akivaizdu, kad į savo finansinius įsipareigojimus jis žiūri per daug atmestinai ir pasyviai, nededa pakankamai pastangų juos atlyginti. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai bei požiūris į juos labai apsunkintų ir nuteistojo integraciją laisvėje.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę grįžtų gyventi į tą patį sugyventinei priklausantį butą, kuriame įvykdė smurtinį nusikaltimą, o remiantis Socialinio tyrimo išvada, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje turi didelės įtakos nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai, bei kelia pagrįstų abejonių dėl lygtinio paleidimo efektyvumo.

Pažymėtina ir tai, kad R. K. sunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl akivaizdu, kad nuteistasis turi rimtų problemų su alkoholio vartojimu. R. K. ir pats pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Įkalinimo įstaigoje jis lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, planuoja tai daryti ir laisvėje. Šis nuteistojo siekis išspręsti egzistuojančią problemą teismo vertintinas teigiamai, tačiau šiuo metu problema dar yra egzistuojanti ir aktuali, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (1 kartą). Nors nuobauda negalioja, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.

Iš 2019 m. balandžio 17 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-32 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat turėjo tam tikrų abejonių dėl jo lygtinio paleidimo, kadangi 6 Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą, tačiau 3 komisijos nariai balsavo prieš.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. K. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, nėra maža – daugiau kaip 1metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. balandžio 17 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-36 dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. balandžio 17 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-36 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė