Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-12-15 · Administracinė byla Nr. eI-12067-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
eI-12067-580/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTIS2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, susipažinusi su sodininkų bendrijos „Žara“ skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja sodininkų bendrija „Žara“ 2015-11-22 elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė skundą teismui, kuriame prašė pripažinti neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės išduotą leidimą, minimą Vilniaus rajono savivaldybės 2015-10-21 rašte Nr. A33(1)-7104-(4.20), ir įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatyti elektros skydą į buvusią vietą bei 0,4 kW kabelį iškelti iš vandenvietės teritorijos.

Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2015-11-24 nutartimi nustatė terminą iki 2015-12-08 skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą su tinkamai pareikštais reikalavimais ir prie jo pridėti įrodymus, patvirtinančius R. G. teisę pateikti teismui skundą sodininkų bendrijos „Žara“ vardu.

Šalies argumentai

Sodininkų bendrija „Žara“ elektroninėmis ryšio priemonėmis 2015-12-08 pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą sutikimą su techniniu projektu dėl pastato prijungimo prie lauko elektros tinklų ((duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją atlyginti žalą, t. y. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatyti elektros skydą į buvusią vietą bei 0,4 kW kabelį iškelti iš vandenvietės teritorijos.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą sutikimą su techniniu projektu dėl pastato prijungimo prie lauko elektros tinklų ((duomenys neskelbtini)), tačiau toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismo, nes pripažinimas veiksmo (neveikimo) ar sprendimo neteisėtu yra susijęs su faktinių duomenų konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Be to, sutikimas su techniniu projektu dėl pastato prijungimo prie lauko elektros tinklų nėra savarankiškas teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Šis sutikimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje ir jis pats savaime jokios įtakos sodininkų bendrijos „Žara“ teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. jis nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto sutikimo su techniniu projektu dėl pastato prijungimo prie lauko elektros tinklų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Pažymėtina, kad teismui gali būti skundžiamas galutinis sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis vizuotu projektu, pavyzdžiui, sprendimas dėl statybos leidimo, sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Kadangi aptartas sodininkų bendrijos „Žara“ reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, jį atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Antruoju skundo reikalavimu sodininkų bendrija „Žara“ prašo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją atlyginti žalą, t. y. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatyti elektros skydą į buvusią vietą bei 0,4 kW kabelį iškelti iš vandenvietės teritorijos. Nors šis reikalavimas suformuluotas kaip prašymas atlyginti žalą, tačiau iš jo sukonkretinimo matyti, kad pareiškėja siekia ne turtinės ar neturtinės žalos, išreikštos pinigais, atlyginimo, bet kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atstatytų elektros skydą į buvusią vietą bei iš vandenvietės teritorijos iškeltų 0,4 kW kabelį.

Pažymėtina, Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, kai statyba jau yra pradėta, Statybos įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2011-09-08 nutartis byloje Nr. T-56-11).

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad statyba jau buvo pradėta, todėl jos pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teisme, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kadangi aptartas sodininkų bendrijos „Žara“ reikalavimas taip pat nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, jį atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Atsisakyti priimti sodininkų bendrijos „Žara“ skundą.

Išaiškinti sodininkų bendrijai „Žara“ teisę ieškinį dėl statybos pagrįstumo paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Įsiteisėjus nutarčiai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) žyminį mokestį (AB Swedbank 2015-11-22 mokėjimo nurodymas Nr. 34 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) grąžinti sodininkų bendrijai „Žara“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė