- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-1664-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00002-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. K. (toliau – V. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 93-477 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., paskiriant jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2016 m. vasario 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. birželio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-477 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo V. K. atžvilgiu, motyvuojant nuteistojo charakteristika bei aplinkybe, jog jis neįvykdė savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. K. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir Komisijos 2015 m. birželio 23 d. nutarimą bei jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo teigimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jam paskirta drausminė nuobauda yra galiojanti, kadangi ji buvo panaikinta prieš terminą gavus 2015 m. liepos 15 d. paskatinimą už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Be to, V. K. vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai kaip vieną iš lygtinio paleidimo instituto netaikymo pagrindų nurodė ir tai, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamasis, kas V. K. įsitikinimu, pažeidė nekaltumo prezumcijos principą.
Skundu pabrėžiama, kad nei Komisija, nei Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neįvertino, jog nuteistasis turi mažametę dukrą, kuriai reikalingas finansinis išlaikymas, neatsižvelgė į tai, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju jis bus įdarbintas UAB „Švarus kiemas“.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. (aktuali teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) inter alia numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų. Nors tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui svarstant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovavosi senąja komentuojamo straipsnio redakcija ir nuteistajam neatitinkant būtent šioje straipsnio redakcijoje įtvirtinto formalaus – neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano, bei materialaus – nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo charakteristika ir kitos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, leidžia manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, pagrindų nutarė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikyti. Nors 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi naujoji BVK 157 str. 1 d. iš esmės išskyrė tris nuteistiesiems keliamus reikalavimus, kuriuos pastarieji privalo atitikti siekiant jų atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, kas iš esmės išplėtė teismo galimybes lygtinio paleidimo taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, vis tik konstatuotina, kad net ir galiojant naujoms BVK 157 str. 1 d. nuostatoms, pagrindo V. K. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, nėra, konstatuojant, kad nuteistasis netinkamai vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o nuteistojo pažanga mažinanti nusikalstamumo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, jog nepaisant nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plane įtvirtinto įpareigojimo nepažeidinėti nustatytų pataisos įstaigos režimo reikalavimų, V. K. 2015 m. balandžio 22 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, kas neabejotinai leidžia pritarti tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis vis tik netinkamai vykdo individualaus socialinės reabilitacijos planą (programą), kaip to reikalauja BVK 157 str. 1 d. (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nuostatos. Ir nors skundu apygardos teismui V. K. teigia, jog jam skirta drausminė nuobauda 2015 m. liepos 15 d. paskatinimu už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo panaikinta, tačiau ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo atitikimą BVK 157 str. 1 d. (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtintiems formaliesiems reikalavimams, esminės reikšmės neturi ir vertintina tik galimo pakartotinio V. K. nusikalstamumo kontekste. Tokiu būdu, V. K. neatitinkant vienos pagrindinių BVK 157 str. 1 d. įtvirtintų sąlygų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, užkerta nuteistojo galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.
Tačiau, nepaisant aukščiau aptarto reikalavimo pažeidimo, įvertinus V. K. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei jį charakterizuojančias aplinkybes, vis tik manytina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kas vėlgi leidžia pagrįstai pritarti tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadai dėl lygtinio paleidimo netaikymo V. K. atžvilgiu ir konstatuoti nuteistojo neatitikimą naujos redakcijos BVK 157 str. 1 d. keliamiems reikalavimams. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo skundą pabrėžtina, kad šiuo metu V. K. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimo, kuris, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 str. 2 d.), padarymą. Už šį nusikaltimą įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo iki 8 (aštuonerių) metų bausmę, tačiau, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, V. K. už komentuojamos nusikalstamos veikos įvykdymą buvo paskirta vos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu, įvertinus visas kaltininkui skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai. Ir nors tai neabejotinai neužkerta kelio teismui taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto, tačiau vis tik patvirtina Lietuvos Respublikos teismų poziciją, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis, todėl ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo aspektu vertinant nuteistojo asmenybę bei galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, svarbu paminėti, kad šis teistumas V. K. nebuvo pirmasis. Praeityje jis taip pat buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikyta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, priešingai nei tai suvokia V. K., neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į V. K. elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kartu pažymint, jog laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad V. K. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti negalima – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs vieną kartą, ir nors jis buvo vieną kartą skatintas už gerą elgesį, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Esant tokiai situacijai, vis tik abejotina pakankama nuteistojo elgesio korekcija, o šių aplinkybių įvertinimas tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti ir išvada, jog V. K. šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Sutinkamai su 2015 m. gegužės 11 d. socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, V. K. neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, dėmesį sutelkdamas tik į teigiamas pasekmes, visiškai ignoruodamas neigiamų padarinių egzistavimą, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje jo lūkesčius atitinkantį statusą. Išdėstytos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, gali neabejotinai paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ir ateityje. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. K. siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda jį prie teisės pažeidimų, o šiame kontekste įvertinus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (finansinis nusikaltimas) bei aplinkybę, jog šiuo metu jis nedirba, yra išlaikomas savo artimųjų, vis tik manytina, kad šių duomenų egzistavimas gali būti pripažįstamas vienu iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina ir tai, kad V. K., nepaisydamas savo išsilavinimo – vidurinis, bei specialybės – stalius, atvykęs į pataisos namus, nesiekė įsidarbinti, mokslų jokių taip pat nesiėmė.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be aukščiau išdėstytų duomenų visumos, svarbu įvertinti ir pataisos įstaigos administracijos nuomonę dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nariai, balsavę prieš V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo vieningi, o sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, dar 2015 m. gegužės 8 d. V. K. pataisos įstaigos administracijos buvo charakterizuojamas kaip neatsakingas, pažymint, jog jo integracijos į visuomenę galimybės yra neigiamos.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog tiek Komisija, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nuteistojo V. K. atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.