Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis kooperatinėje , vedęs, gyv. Mažeikių m., ankščiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2014 m. gruodžio 8 d., apie 17.00 val., Mažeikiuose, būdamas neblaivus, konflikto su sūnumi O. D. metu, koja spyrė nukentėjusiajam O. D. į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

K. K. D apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta pilnai. Nurodė, kad tą dieną kartu su žmona bei žmonos drauge gėrė alkoholį, o apie 15.30 val. nuėjo miegoti. Apie 17.00 val. išgirdo šūkaujanti sūnų O, kuris yra problematiškas, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę bei pamatė, kad sūnus yra girtas. Prašė sūnaus, kad negertų, o sūnus pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais ir jis supykęs spyrė sūnui. Su sūnumi susitaikė, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad yra dirbantis, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio ROIK pranešimo matyti, kad E. D. 2014-12-08, 17.40 val., telefonu pranešė, kad tėvas su koja ką tik sumušė sūnų, praskelta lūpa (3 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-12-08 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus pagal iškvietimą į , Mažeikių m., O. D. paaiškino, kad konflikto metu jam tėvas spyrė koja į veidą, buvo praskelta lūpa. GMP medikai apžiūrėjo O. D. ir nustatė nežymų lūpos įdrėskimą (5-8 b.l.).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, butas tvarkingas, virtuvėje ant stalo padėtas alaus butelis, iš foto lenteles matyti, kad O. D. buvo praskelta lūpa (11-16 b.l.).

Iš byloje esančių alkotesterių parodymų matyti, kad O. D. buvo nustatytas 2,57 prom. girtumas (19 b.l.), o K. D. 0,93 prom. girtumas (29 b.l.).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispozicijoje. K. D. elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš jam artimą žmogų, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl to kalta yra ir pats nukentėjęs O. D., nes jis taip pat buvo neblaivus ir kėlė triukšmą namuose, dėl ko ir išprovokavo kaltinamąjį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl K. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką – sudavus koja smūgį savo sūnui, kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas, prakirsta lūpa. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, paties kaltinamojo parodymai, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

K. K. D atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

K. K. D atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p)..

K. K. D padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, padarė nusikaltimą, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, baustumas išnykęs, yra dirbantis, nukentėjęs nereiškia jokių pretenzijų, jie susitaikė, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę, todėl K. D. skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.).

LR BK 64¹ str. yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, todėl K. D. taikytina ši nuostata.

K. D. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam neskirtina kardomoji priemonė.

Išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą nepriteistinos, nes yra privalomas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 298, 301 -307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo.

I. K. D, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

I. K. D, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

K. D. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kaltinamajam neskirti kardomosios priemonės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.