Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2021 m. spalio 5 d. alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymus Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. K. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2021 m. spalio 5 d. buvo (duomenys neskelbtini), dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Po darbo išėjo pasiimti automobilio. Tuo metu su savimi turėjo skardinę alaus, ją išgėrė ir sėdo už automobilio vairo. Važiavo namo, tačiau netoli darbo, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas. Paaiškino, kad jis taip pat iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, todėl jam ir buvo nustatytas toks girtumo laipsnis. Kad yra pasibaigęs vairuotojo pažymėjimas, nežinojo, nebuvo atkreipęs dėmesio ir net nepagalvojo, kad reikia jį pasikeisti. Jis dažnai nevartoja alkoholio, tik per šventes ir priklausomybės alkoholiui neturi. Jis vairavo automobilį neblaivus pirmą kartą. Labai blogai vertina savo poelgį, gailisi.

Kaltinamajam R. K. visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Informaciniu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) val. sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K. (b. l. 12-13);

asmens blaivumo testo, atlikto alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), rezultatais bei neblaivumo nustatymo aktu, kuriuose užfiksuota, kad R. K. 2021 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, o (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 14-16);

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 17);

apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1, kuriuose užfiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas automobilio sustabdymo vietoje (duomenys neskelbtini) (18-25);

2021 m. spalio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini) nusprendus sustabdyti transporto priemonę bei patikrinti turėlius, asmuo buvo sustabdytas. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su juo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus R. K., ar yra vartojęs alkoholio, šis atsakė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį vakar, t. y. 2021 m. spalio 4 d. Vairuotojui pirmuoju pūtimu nustatytas 1,64 promilių girtumas, antruoju pūtimu nustatytas 1,86 promilių girtumas. Vairuotojas neneigė, su padarytu pažeidimu sutiko. Paklausus dar kartą R. K., kada vartojo alkoholį, šis teigė, kad vartojo jį maždaug prieš 4 valandas. Iš vairuotojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas yra pasibaigęs. Automobilis (duomenys neskelbtini) nuvežtas adresu Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 26);

2021 m. spalio 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl administracinių nusižengimų, kuriame nurodoma, kad įtariamojo R. K. veiksmuose yra požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl pradedama administracinė teisena (b. l. 29);

Vairuotojų registro įrašo peržiūra, kuriame užfiksuota, kad R. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas baigėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 30);

VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, kuriame nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas R. K. (b. l. 31).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo R. K. pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis R. K. sąmoningai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas (vidutinis girtumas), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumas nustatytas alkotesterio parodymais bei paties įvykio aplinkybes patvirtina bendra įvyko informacija, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo bei automobilio apžiūros protokolas.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, R. K. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. R. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad jis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o jo laiduotoja paskirti sutuoktinę Z. K., bei tuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (b. l. 35), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, R. K. per penkerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 37), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (b. l. 32-34, 40-41), darbovietės charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 44).

Iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl, vertinant aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo teisiamojo posėdžio metu duotus paašikinimus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamojo sutuoktinė Z. K. nurodė, kad pageidauja būti jo laiduotoja. Anksčiau jos vyras niekada taip nesielgė, alkoholį vartoja tik per šventes ir anksčiau nėra vairavęs automobilio neblaivus. Kai sužinojo apie sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką, ji su juo rimtai kalbėjosi, pasmerkė tokį jo elgesį, jis ją suprato, suvokė padarytos veikos pasekmes ir padarė atitinkamas išvadas. Mano, kad ji gali jam daryti teigiamą įtaką, kadangi jis visada su ja pasitaria, išklauso jos nuomonę. Jie santuokoje gyvena jau labai daug metų, vaikai yra užaugę, todėl gerbia vienas kitą. Ji turi neįgalumą, nustatytas 55 procentų darbingumas, yra nedirbanti, gauna tik šalpos neįgalumo pensiją, yra neteista, administracine tvarka niekada nebausta.

Kaip minėta, kaltinamasis R. K. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visi kaltinamąjį bei prašomą paskirti laiduotoją Z. K. charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad dėl teigiamos laiduotojos įtakos bei jo paties asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamasis R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o kaltinamojo sutuoktinė Z. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus visą bylos medžiagą, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatyta, jog kaltinamasis R. K. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti basumės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Sprendžiant, koks turi būti nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (jo pobūdį bei laipsnį), kaltininko asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat administracine tvarka anksčiau nebuvo baustas. Pastebėtina, kad kaltinamajam pirmu bandymu nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, o antru ženkliai didesnis neblaivumo laipsnis – 1,86 promilės. Kaip kaltinamasis nurodė teismo posėdžio metu, jis buvo vartojęs alkoholio iš vakaro, alaus skardinę išgėrė ir baigęs darbą prieš vairuojant automobilį. Akivaizdu, kad jei kaltinamajam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas pavartojus alkoholio (skardinę alaus), o vėliau po tam tikro laiko tarpo nustatytas dar didesnis neblaivumo laipsnis, jis automobilį vairavo neblaivus ir ryte vykdamas į darbą. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) t. y. judrioje centrinėje miesto gatvėje ir tuo metu, kai yra intensyvus eismas. Šie duomenys leidžia spręsti apie kaltinamojo neatsakingą požiūrį į kelių eismo saugumą, alkoholio vartojimą žinant, kad jam bus reikalinga vairuoti transporto priemonę. Vertinant kaltinamojo inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Todėl, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis anksčiau teistas nebuvo, turi didelį vairavimo stažą ir administracine tvarka anksčiau nebuvo baustas, bei įvertinus jo neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, jam nustatytinas 1 (vienerių) metų šešių (šešių) mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. spalio 6 d. (b. l. 62-63) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti reikalinga dėl nuvykimo į darbą, neįgalios sutuoktinės nuvežimui į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo nustatyti minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą, kuris atitinka minimalų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, taikomą už mažesnio pavojingumo teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, teismo įsitikinimu, bus efektyviai įgyvendinti kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Sutiktina su tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels tiek kaltinamajam, tiek kitiems jo šeimos nariams tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar skirti minimalų terminą.

BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias R. K. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, atsižvelgiantį tai, kad jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ši baudžiamojo poveikio priemonė padės pataisyti kaltininką bei įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis R. K., todėl ši transporto priemonė su jos užvedimo raktu konfiskuotina (BK 72 straipsnis).

2021 m. spalio 6 d. nutarimais R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 59-61, 62-63), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamajam R. K. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu paskirtas gynėjas ir nustatytas būtinas jo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų. Joje nurodyta, kad Valstybė dėl kaltinamojo gynimo patyrė 135,00 Eur išlaidas ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Įvertinus tai, kad tik kaltinamasis R. K. yra dirbantis, jo sutuoktinė turi neįgalumą, niekur nedirba, šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

V. Daiktai ir dokumentai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– R. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nebegaliojantis), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. K.;

– automobilyje (duomenys neskelbtini) esantys kaltinamojo R. K. ir jo sutuoktinės Z. K. asmeniniai daiktai, kurie nesudaro minėto automobilio komplektacijos, grąžintini R. K. ir Z. K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį Z. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant R. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) su šio automobilio užvedimo raktu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor“ bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos įmokos į Teismingumo ministerijos sąskaitą, įmoka bus išieškoma priverstinai.

2021 m. spalio 6 d. nutarimais R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, (b. l. 59-61, 62-63), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas 135,00 Eur išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo iš R. K. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– R. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (nebegaliojantį), saugomą voke prie bylos, grąžinti R. K.;

– automobilyje (duomenys neskelbtini) esančius kaltinamojo R. K. ir jo sutuoktinės Z. K. asmeninius daiktus, kurie nesudaro minėto automobilio komplektacijos, grąžinti R. K. ir Z. K..

Išaiškinti R. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. K., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.