Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-02-23 · Civilinė byla Nr. 2S-83-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-23
Bylos Nr.
2S-83-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
VšĮ „Įstros aerodromas”
Ieškovas
J. Ž.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-83-544-2007

Zina Mickevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Įstros aerodromas” atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. įstatyminės atstovės D. Ž. ieškinį atsakovui VšĮ ,,Įstros aerodromas” dėl 70 000Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, atstovaudama nepilnamečio ieškovo J. Ž. interesus, teismo prašė iš atsakovo priteisti 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog D. Ž. buvęs sutuoktinis ir ieškovo tėvas R. Ž. 2004-04-19 žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu nukritus lėktuvui Su-29, kurį pilotavo VšĮ „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“ direktorius D. I. Atsakovas buvo R. Ž. darbdavys, todėl, vadovaujantis LR CK 6.284 str. 1 d., 6.251 str., 6.250 str., LR DK 249 str., 250 str., jis turi atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas turtą gali perleisti kitiems asmenims, paslėpti, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-12-29 nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovo VšĮ ,,Įstros aerodromas” pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kitą turtą 70 000 Lt sumai, uždraudžiant turtu disponuoti, jį perduoti kitiems asmenims bei vykdyti kitas prievoles. Teismas nurodė, jog nesiėmus pareikšto reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-29 nutartį, nes ji nepagrįsta ir neproporcingai suvaržo atsakovo interesus, priimta neišsiaiškinus svarbių aplinkybių ir atsakovo materialinės padėties. Taikant šias priemones turėjo būti atsižvelgta į CPK 145 str. 2 d. nurodytą ekonomiškumo principą ir į tai, kad taikoma laikinąja apsaugos priemone nebūtų daroma pernelyg didelė ir neproporcinga žala atsakovo veiklai. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, jo veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, todėl turto areštas ir draudimas disponuoti turimoms lėšomis padarys neįmanoma įstaigos veiklą ir apribos viešųjų poreikių tenkinimą. Ieškinyje niekuo nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas (CPK 178 str.). Vadovaujantis rungtyniškumo principu teismas iš ieškovės turėjo pareikalauti pateikti konkrečių duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismui nepateikta jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nutartis sudarė galimybes ieškovui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, ji pažeidžia šalių lygiateisiškumo, lygybės prieš teismą principus, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, nes pats atsakovas skunde pripažįsta, kad jo sunki turtinė padėtis ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, jei jis savo turto perleistų kitiems asmenims. Atsakovo veiklos tikslai neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes visi juridiniai asmenys yra atsakingi už tinkamą ir savalaikį prievolių vykdymą. Ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir nenurodė, kokias teisės normas pažeidė teismas. Kadangi ieškinys pareikštas ginant nepilnamečio asmens interesus, jo interesų apsauga yra prioritetinė prieš atsakovo argumentus dėl jo turtinės padėties.

Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.

Teismų praktika rodo, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl sprendžiant šį klausimą turtiniuose ginčuose, svarbu ne tik šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinės padėties, finansinių galimybių įvertinimas, bet labai svarbią reikšmę turi ir reikalaujamos priteisti sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos atlyginti žalos dydis yra 70 000 Lt, laikytina, kad ieškinio suma yra didelė. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal antstolio 2007-01-23 išieškojimo negalimumo akto duomenis atsakovas iš viso neturi ženklesnės vertės turto (b. l. 16). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nepaneigta (CPK 144 str. 1 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog yra itin sunkioje finansinėje būklėje, kas apsunkina atsakovo galimybę vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas gali neužtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi atsakovas gali nurodyti nutartį vykdančiam antstoliui, kurį turtą pirmiausia areštuoti ieškiniui užtikrinti. Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš atsakovo teisės minėtais daiktais naudotis savo veikloje. Atsakovas turi teisę pasinaudoti CPK 146 ir 150 straipsnio nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, prašyti ją visai panaikinti, jei, pavyzdžiui, įkeičia turimą turtą, įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia laidavimo raštą ar kitais įstatyme numatytais atvejais. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. 1 d. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad turto areštas ir draudimas disponuoti turimomis lėšomis apsunkins ar padarys neįmanomą įstaigos veiklą bei kad atsakovo turtiniai interesai pažeisti labiau, negu to reikia tikslui pasiekti, yra nepagrįsti.

Apelianto argumentas, kad ieškovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atmestinas. Atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl ko vėliau galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą, gali pasunkėti jo įgyvendinimas. Tiek ieškovai ieškinyje, tiek pirmos instancijos teismas nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog, nesiėmus pareikšto reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Tai patvirtina minėto akto apie išieškojimo negalimumą duomenys bei tai, kad pats atsakovas neneigia savo sunkios turtinės padėties, kuriai esant visada yra didesnė galimybė, kad tam tikras turtas bus perleistas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Ramunė ČeknienėBirutė ValiulienėLaimantas Misiūnas