Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-613-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2S-613-260/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2S-613-260/2014,Proceso Nr.nesuteiktas,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 103.4; 113.6.2; 122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-7833-713/2005 pagalpareiškėjo V. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei S. V. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi (b.l. 68–69, t. I) iš dalies patenkino pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, pripažino, kad antstolė S. V., vykdydama 2004 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-388/04, 2005 m. balandžio 12 d. pranešimu pavėluotai pranešė apie numatomus 2005 m. liepos 27 d. atlikti vykdymo veiksmus, likusioje dalyje skundą atmetė.

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartimi (b.l. 125–129, t. I), iš dalies patenkinęspareiškėjo atskirąjį skundą, Kauno miesto apylinkėsteismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį pakeitė, panaikino nutartiesdalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigoti antstolę tinkamai informuoti apie iš naujo numatomus atlikti vykdymo veiksmus, ir šią pareiškėjo skundo dalį patenkino, pripažino antstolės S. V. 2005 m. balandžio 27 d. sudarytą patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigojo antstolę iš naujo įstatymų numatyta tvarka informuoti pareiškėją apie numatomą patikslinti 2003 m. sausio 23 d. turto aprašą, atitinkantį CPK 677-678 str. reikalavimus, likusioje dalyje nutarties nekeitė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo V. B. atstovas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 134, t. I) išduoti vykdomąjį raštą pagal 2006 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartį Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7833-715/2005.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (b.l. 137, t. I) atsisakė priimti pareiškėjo V. B. įgalioto asmens A. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005 pagal V. B. skundą dėl antstolės S. V. neteisėtų veiksmų.

Kauno apygardos teismas, patenkinęs pareiškėjo atstovo atskirąjį skundą, 2013 m. birželio 19 d. nutartimi (b.l. 180–182, t. I) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo V. B. įgalioto atstovo A. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

2013 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (b.l. 6, t. II) pareiškėjui V. B. buvo nustatytas 7 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminas prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir įgaliojimą, atitinkančius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad laiku nepašalinus trūkumų prašymas bus laikomas nepaduotu ir su visais priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi (b.l. 14, t. II) pareiškėjo V. B. atstovo A. B. 2013 m. kovo 29 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui.Teismas, nurodęs, kad 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjo įgaliotam atstovui buvo įteikta 2013 m. gruodžio 3 d., kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas pasibaigė 2013 m. gruodžio 10 d., o pareiškėjas teismo nutartyje nurodytų prašymo trūkumų nepašalino, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjo V. B. atstovas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 36, t. II) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė CPK 115 straipsnį, kadangi kita 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui. Teismui 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikant nepaduotu, buvo panaikinta pareiga pašalinti 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumus iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2013 m. lapkričio 6 d. teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikė nepaduotu. Minėtos dvi nutartys yra tarpusavyje susijusios, todėl atskirojo skundo išnagrinėjimas dėl 2013 m. lapkričio 6 d. teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikė nepaduotu, turi prejudicinę galią ir nutarčiai dėl trūkumų šalinimo. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo pažeidžia tolimesnio bylos teisingo ir protingo nagrinėjimo principus, nes nebeliko prasmės vykdyti šią nutartį.Teismas pažeidė CPK 164 straipsnį, kadangi pareiškėjui padavus atskirąjį skundą dėl 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikė nepaduotu, teisėja privalėjo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtas minėtas atskirasis skundas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepašalinus trūkumų teismas laikė nepaduotu apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nors formaliai ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, tačiau teisės normas taikydamas tik formaliai, neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę ir proceso ypatumus, pažeidė ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principus, teisę į tinkamą teisminę gynybą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina.

CPK 115 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą, nurodyta, kad jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, o priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį (b.l. 134, t. I), tačiau teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (b.l. 137, t. I) apelianto prašymą atsisakė priimti. Apeliantas dėl minėtos nutartiespateikė atskirąjį skundą (b.l. 140, t. I), kurį Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi (b.l. 180–182, t. I) patenkino, skundžiamą nutartį panaikino ir prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b.l. 6, t. II) teismas nustatė apeliantui 7 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti prašymą ir priedą prie jo (įgaliojimą), atitinkančius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Minėta nutartis įteikta 2013 m. gruodžio 3 d. (b.l. 10, t. II), todėl terminas minėtoje nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti pasibaigė 2013 m. gruodžio 10 d. 2013 m. gruodžio 16 d. skundžiama nutartimi (b.l. 14, t. II) teismas nepašalinus nurodytų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai teisingai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, ir laiko, kad apeliantui per teismo nustatytą terminą nepašalinus prašymo trūkumų teismas galėjo laikyti minėtą prašymą nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šioje nutartyje nurodžius, kad pagal CPK 646 straipsnį teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, apeliantas tuo pačiu pateikė ir pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo (b.l. 149, t. I). 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b.l. 5, t. II) teismas apelianto pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Tos pačios dienos nutartimi, kaip jau buvo nurodyta, teismas nustatė apeliantui terminą prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumams pašalinti, kurių apeliantas per teismo nustatytą terminą nepašalino. Remiantis CPK 608 straipsniu išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jei ko kita nenustato įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą sprendė nesiejant jo su prašymu dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo. Nors pirmosios instancijos teismas byloje konkrečiai nėra nurodęs, kad prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsisako priimti dėl to, kad yra praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, tačiau teismui savo nutartyje nurodžius minėtas teisės normas, apeliantas turėjo pagrindą manyti, jog norint, kad būtų išduotas vykdomasis raštas pagal 2006 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nutartį, turi būti atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, dėl ko apeliantas tokį prašymą teismui pateikė. Tačiau teismui nurodytus apelianto dokumentus vertinant atskirai vieną nuo kito, nesiejant jų tarpusavyje, tos pačios 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimis pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikant nepaduotu, o prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo nustatant terminą trūkumams pašalinti, teismo veiksmai priimant skundžiamą nutartį negali būti laikomi pagrįstais. Teismui priėmus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, apeliantui pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo vykdymo tikslingumo. Neatnaujinus termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo iš esmės šiam terminui esant pasibaigus negalėtų būti patenkintas, todėl termino prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumams pašalinti nustatymas, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomas pateisinamu. Todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad tik išsprendus klausimą dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl ko 2013 m. lapkričio 6 d. priimtos nutartys yra tarpusavyje susijusios. Nors apeliantas 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo atskiruoju skundu neskundė, tačiau jis pateikė skundą dėl 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo laikytas nepaduotu ir apeliacinės instancijos teismas šį apelianto atskirąjį skundą patenkino.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgiant į byloje susidariusią situaciją, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimo nesiejant jo supareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismo veiksmai priimant skundžiamą nutartį iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, neatitinka proceso ekonomiškumo principo, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, apelianto teisę į tinkamą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad atskirojo skundo dėl 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties padavimas iš viso panaikino apelianto pareigą pašalinti 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumus, kadangi jei tokie trūkumai yra nustatyti, jie turėtų būti pašalinti, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, šios nutarties neįvykdymas per nustatytą terminą turėjo būti vertinamas lanksčiau ir atsižvelgiant į proceso eigą. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. teismo nutartyje nurodyti trūkumai realiai per nustatytą terminą negalėjo būti pašalinti. Nors apeliantas nutarties dėl trūkumų šalinimo neskundė, tačiau pažymėtina, kad teismo nutartyje nurodytas reikalavimas pateikti prašymo originalą buvo nepagrįstas, nes šis prašymas (prašymo originalas) teismui buvo pateiktas dar 2013 m. balandžio 17 d. (b.l. 142, t. I), o teismas, reikalaudamas pateikti įgaliojimo originalą, byloje nebuvo nuoseklus, nes iki tol visus procesinius dokumentus, pasirašytus apelianto atstovo ir esant byloje tik įgaliojimo kopijai, laikė paduotus tinkamo asmens.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, jie laikytini neturinčiais reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tik formaliai įvertinęs situaciją, neatsižvelgęs į proceso eigą ir apelianto galimus lūkesčius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą priėmimo perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą priėmimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis