Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Š. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2016-04-17 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu namo pirmame aukšte ant laiptų pastūmė žmoną A. Š., nuo ko ji susitrenkė dešinės rankos piršto krumplį į sieną, po ko prispaudė ją nugara prie sienos ir rankos alkūne atbulas sudavė tris kartus į priekinę dešinio peties sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. Š. poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Jis paaiškino, kad tą dieną name dingo elektra, kilo konfliktas su žmona – nukentėjusiąja, dėl jo telefono. Jis bandė telefoną iš žmonos rankų atimti, ją pastūmė, vėliau sugriebė jai už rankos, nugara ją prispaudė prie sienos ir alkūne bent tris kartus jai sudavė. Sutinka, kad žmonai padarė kaltinamajame akte nurodytus kūno sužalojimus. Supranta, kad pasielgė negerai, labai gailisi dėl savo veiksmų, žmonos atsiprašė. Dalį neturinės žalos – 1000 € jis atlygino, mano, kad ji nepagrįstai prašo jai atlyginti net 3500 € neturtinės žalos, sutinka atlyginti mažesnę sumą.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jos ir sutuoktinio kaltinime nurodytą vakarą įvyko konfliktas, ji sutuoktinio buvo sužalota, tą matė jos mažametė dukra, kuri ir iškvietė policiją. Jai buvo padaryti sužalojimai, sukeltas skausmas. Šis įvykis buvo ne pirmas, praeityje jis taip pat smurtavo, tačiau jie buvo susitaikę. Šiuo metu ji su kaltinamuoju nesusitaikė, nepaisant to, kad toliau gyvena kartu. Ji mano, kad smurtas gali kartotis, nors tikisi, kad tai neįvyks. Tiek kaltinamasis, tiek ir ji, lankėsi pas psichologus, tačiau ji šiuo metu dar nėra atsigavusi po smurto jos atžvilgiu, gyvena baimėje. Ji sutinka, kad kaltinamasis dalį savo pajamų skiria šeimai, tačiau ne visas. Ji mano, kad 3500 € civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš sutuoktinio yra pagrįstas, atitinka jos patirtus sužalojimus ir išgyvenimus. Nors ji ir turi savo pajamų, bet yra priklausoma nuo savo vyro – kaltinamojo, kadangi turi tris mažametes dukras ir neturi kitos vietos, kur galėtų apsigyventi.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta liudytoja mažametė M. Š. paaiškino, kad mama ir tėtis bendrauja nelabai gerai, tėtis dažniausiai piktas, persimeta tik kokiu žodžiu kitu. Jei mama nori su juo pasikalbėti, sako: „nelįsk, ko čia nori“. Anksčiau jų tarpusavio santykiai buvo labai geri, jie išvažiuodavo į kiną, buvo draugiški, paskui viskas apsivertė. Ji su tėčiu nori bendrauti gražiai, bet jis arba telefonu susirašinėja, arba būna piktas, su juo pasiginčija, būna, kad susipyksta, kai pas juos atvažiuoja. Su mama ji sutaria gerai, būna ir pasiginčija, bet viskas gerai. Tėčiui, kiek žino, uždrausta būti su jomis, jam reikia susitarti su mama, kai pas jas apsilanko. O kur jis gyvena nežino, jis nesako. Tą vakarą, kai dingo namie elektra, ji atsimena. Iš to vakaro prisimena, kad grįžo iš kelionės, grįžo su triušiukais, mama su sesėmis išvažiavo apsipirkti, o ji liko ruošti pamokų. Tuo metu tėtis viršuje gulėjo ant lovos ir žiūrėjo kažką telefone. Kai mama su sesėmis grįžo apsipirkusios, mama padarė vakarienę ir po vakarienės išėjo į viršų pakloti lovų ir pamatė gulintį tėtį. Mama jam pasakė: „pasitrauk, reikia pakloti lovą“. Tėtis pradėjo sakyti kažkokį keistą žodį, paskui sakė: „nelįsk, dusk“ ir ją išvarė. Mama pažiūrėjo, kad tėtis į telefoną įrašinėjo ir prašė neįrašinėti. Tada ji paėmė tėčio telefoną ir pamatė, kad jis susirašinėja su kita moterimi, su N. ar N.. Kai tėvai kalbėjosi, viskas girdėjosi, nes durys buvo atidarytos. Mama kalbėjo pakeltu tonu, nes ji žino, kad su tėčiu ramiai nesusikalbėsi. Tuo metu dingo elektra, sesės pradėjo verkti. Mama švietė tuo telefonu ir laiptais lipo žemyn. Mama spėjo jai parodyti žinutę, ten buvo kažkas pasakyta, kad „citrinos, bet jau per vėlu“. Tėtis mamą aplenkė ir su alkūne mamą pradėjo daužyti į krūtinę. Nebuvo elektros, gal jis galvojo, kad jos nemato. Ji pasakė: „nedaužyk mamos“, tėvas ją pastūmė į šoną ir mamai pradėjo alkūne daužyti krūtinę. Ji supanikavo ir nubėgo skambinti į policiją. Po to ir mama norėjo skambinti į policiją, bet ji mamai pasakė, kad jau skambina ir iškvietė. Buvo baisu dėl to, kad tėtis, šeimos narys, kuris turi saugoti, rūpintis, kad nieko jiems nenutiktų, o pamatai, kad muša mamą. Žino, kad kai, pavyzdžiui, smurtas, tada reikia skambinti į policiją. Tą vakarą kviesti policiją, kai nebuvo elektros, ji nutarė pati, su niekuo nesitarė. Po to išgirdo, kad ir mama sakė, kad reikia kviesti policiją, ir suprato, kad pasielgė teisingai. Smūgių metu ji buvo prie laiptų, nes mama pakvietė, sakė: „žiūrėkit, su kuo jis susirašinėja“, mama jai parodė žinutę. Ji priėjo prie laiptų, pamatė, kad tėtis su alkūne pradėjo daužyti. Gal tris kartus trenkė, bet tiksliai nepamena. Iš savo vietos, kur buvo, ji matė laiptus, stovėjo pirmame aukšte prie laiptų. Pamena, kad mama jai rodė mėlynę krūtinėje. Prie peties ir krūtinės ji matė mėlynę (b. l. 35-39).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-04-17 apie 21.56 val., patruliuojant Naujosios Vilnios mikrorajone, iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tėvas muša mergaitę ir mamą. Iš karto nuvyko į vietą, namuose buvo A. Š., A. Š. ir trys jų mažametės dukros. Vaikų nematė, su jais nebendravo, nes jie buvo namo antrajame aukšte. A. Š. paaiškino, kad apie 21.50 val., kilus konfliktui tarp jos ir vyro A. Š., vyras sudavė jai tris kartus su alkūne į dešinį petį, kad tai matė jų dukra M. Š., kuri iškvietė policiją. A. Š. buvo susijaudinusi, parodė vietą, kur buvo suduoti smūgiai, tačiau akivaizdžių išorinių sumušimo, smurto požymių nesimatė. Taip pat A. Š. paaiškino, kad prieš dukras A. Š. nesmurtavo, o tiesiog vyriausioji dukra M. išsigandusi tarp jos ir vyro kilusio konflikto, iškvietė policiją. A. Š. neigė, kad smurtavo prieš žmoną, jis elgėsi ramiai, paaiškino, kad tarp jo ir žmonos vyksta skyrybos ir dėl to kviečiama policija, kad jų advokatai patarė, jog bet kokius konfliktus fiksuoti, kviesti policiją. Tiek A. Š., tiek A. Š. vienas kitam priekaištavo dėl neištikimybės. Namuose aplinka buvo tvarkinga, konflikto dalyviai dėl neblaivumo įtarimų nesukėlė. Kadangi A. Š. parašė pareikšimą, kad vyras A. Š. prieš ją smurtavo, jog tai kartojasi ne pirmą kartą, tai A. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas aiškinimuisi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 45, 46).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. Š. padarytos kraujosruvos krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. A. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-04-17) ir būdu. Morfologinių požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai krūtinėje būdingi smūgių sudavimui; sužalojimas dešinės plaštakos II-ame krumplyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (b. l. 25).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016-04-17 apie 21.56 val. policijos patruliai A. Š. ir V. I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymu nuvyko (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė mažametė M. Š.. Įvykio vietoje nustatė, kad kilusio konflikto metu A. Š. alkūne sudavė tris kartus sutuoktinei A. Š. į dešinį petį, įvykio metu namuose buvo trys mažametės dukros. Dėl įvykio A. Š. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK budėtojų dalį, pristatant sulaikytasis elgėsi ramiai (b. l. 53, 54).

Apžiūros protokole užfiksuota garso iš Bendrojo pagalbos centro įrašo perklausa. Iš stenogramos matyti, kad M. Š. kvietė pagalbą dėl to, jog namie smurtauja tėvas (b. l. 51, 52).

Teismas mano, kad kaltinamojo A. Š. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui – žmonai, suduodant tris smūgius alkūne ir pastumiant, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis sudavė savo žmonai net tris kartu alkūne, siekdamas atimti iš jos savo telefoną, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti padarytas sveikatos sužalojimas žmonai ir to norėjo, todėl jo veiksmai, kuriais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, 174 straipsnį, nuobaudos neišnykę, 2014-12-11 BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – A. Š., dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nustatyta 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau buvo atleistas nuo atsakomybės dėl analogiškos nusikalstamos veikos. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, įpareigojant A. Š. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl A. Š. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-04-17 iki 2016-04-18 (viena diena).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3500 € civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 14-14). Teisminio nagrinėjimo metu A. Š. patikslino savo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad kaltinamasis 1000 € atlygino, todėl likusi ieškinio dalis 2500 €. Anot nukentėjusiosios, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, net ir šiuo metu tenka lankytis pas psichologus (prideda tai patvirtinančius dokumentus), jaučiasi labai blogai, bijo, kad jos sutuoktinis gali ir vėl smurtauti, ją sužalojo jų mažamečių vaikų akivaizdoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusiajai A. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, kad dėl tokių savo vyro veiksmų A. Š. patyrė ir fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, jai tenka lankytis pas psichologus. Kita vertus, objektyvių duomenų, kad būtent dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo A. Š. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata, byloje nėra. Padaryti tik nežymūs sužalojimai: kraujosruvos, nubrozdinimai. Teismas taip pat vertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji toliau gyvena kartu santuokoje, kaip šeima, kaltinamasis padeda išlaikyti šeimą, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, kaltinamojo gaunamos pajamos yra bendros sutuoktinių pajamos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 1500 €, atsižvelgiant į tai, kad A. Š. 1000 € neturtinės žalos atlygino, šia suma mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato padėjėjo Mariaus Ruzo pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusioji A. Š. advokato padėjėjui sumokėjo 1150 €. Advokato padėjėjas konsultavo nukentėjusiąją, dalyvavo nukentėjusiosios mažametės dukros apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paruošė civilinį ieškinį, rengė skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atleidžiant asmenį pagal laidavimą, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos jai turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei jį nubausti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą A. Š. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-04-17 iki 2016-04-18 (viena diena).

A. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir A. Š. iš A. Š. priteisti 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. Š. 1150 € (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajai A. Š. advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą